Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai Nr. 15, M. J., Alytaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 15, M. J. atsiliepimo neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra testamentinė P. J., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė ir jo palikimą priėmė pagal Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro testamentą. Garažo techninės apskaitos byloje nurodyta, jog garažas P. J. buvo suteiktas valdyti 1978-12-26 DŽDT VK sprendimu Nr. 395. Iš Alytaus miesto Garažų ir eksploatavimo bendrijos Nr. 15 2024-02-20 rašto matyti, kad bendrijoje nėra išlikę finansinių dokumentų, patvirtinančių už garažo boksą sumokėtą pajų. VĮ Registrų centras teigimu, atskiros archyvinės Garažo bokso Nr. 13 kadastro duomenų bylos jie neturi. Garažo boksui Nr. 13 buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Garažo boksas Nr. 13 kaip nekilnojamas daiktas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas ir nėra įregistruotos daiktinės teisės į daiktą. Remiantis registro duomenimis, garažo Nr. 13 plotas – 33,32 kv. m, o rūsio Nr. 13 plotas – 31,15 kv. m. Pareiškėja siekia įregistruoti daiktines teises į daiktą tikslu tęsti paveldėjimo procedūrą.

Vadovaujantis CK 4.27 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto valdymas formaliai atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus matyti, jog į garažo boksą Nr. 13, esantį (duomenys neskelbtini), kuris randasi valstybei priklausančiame žemės sklype ir pastate – Garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Tačiau valdymas gali atsirasti ir užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas visais atvejais atsiranda kai daiktas yra fiziškai užvaldomas, ir kuomet tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią bei išreiškia valią tą daiktą turėti kaip savą (CK 4.25 straipsnio 1-2 dalis). Be to, nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant iš byloje esančių rašytinių įrodymų, garažo boksas P. J. buvo suteiktas valdyti 1978-12-26 DŽDT VK sprendimu Nr. 395. Iš 2009-11-13 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad P. J. iki pat mirties gyveno santuokoje su B. J., kuri paveldėjo ½ dalį mirusio sutuoktinio turto. Todėl darytina išvada, kad P. J. garažo boksą, kaip savo turtą, iki mirties (duomenys neskelbtini) naudojo ir valdė kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Duomenų, jog tretieji asmenys būtų turėję teisių į ginčo pastatą, byloje nėra. Taip pat nenustatyta, kad P. J. garažo bokso perdavimo jam momentu ir po jo būtų žinojęs ar manęs, jog yra kitų asmenų, turinčių daugiau teisių į garažo boksą ar jo valdymas būtų buvęs neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis). CK 4.26 straipsnio 2 dalyje numatyta valdymo sąžiningumo prezumpcija nebuvo paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsiradęs sąžiningai (CK 4.26 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatytų kliūčių pareiškėjos prašomam juridiniam faktui, jog P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų mirties valdė 33,32 kv. m garažo boksą Nr. 13 su 31,15 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate – Garaže, pažymėtą plane 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinti, todėl pareiškimas tenkintinas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 39,65 Eur ir jos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jų mirties valdė 33,32 kv. m garažo boksą Nr. 13 su 31,15 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastate – Garaže, pažymėtą plane 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.