- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- AN2-55-531/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00044-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas (pirm.)
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Advokatai
- Eligijas Vinckumiir
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. T. atskirąjį skundą dėl 2020 m. kovo 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. R. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 700 Eur bauda, už tai, kad ji, būdama muitinės tarpininko (duomenys neskelbtini) atstovė muitiniam įforminimui, 2019 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), pateikė elektroninę importo deklaraciją (toliau – EID) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria deklaravo (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) į Sąjungos muitų teritoriją importuotas prekes, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių (duomenys neskelbtini) kodus ir prekių vertę, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei atlikus aukščiau minėtą (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių supaprastintą mokestinį patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. įforminus supaprastinto patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jame nustatyta, kad R. T. minėtoje deklaracijoje neteisingai nurodė prekių Nr. 15, 4, 12, 16 kodus, dėl ko muitinė nusprendė minėtoje (duomenys neskelbtini) pakeisti prekės Nr. 15 kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tikslinti prekių aprašymą (duomenys neskelbtini) langelyje 31 vietoj žodžio „(duomenys neskelbtini)“, įrašant žodį „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) suformuojant (duomenys neskelbtini) naują prekę Nr. 21 ir ją aprašant kaip „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pakeisti kitų prekių kodus: prekės Nr. 4 „(duomenys neskelbtini)“ kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); prekės Nr. 12 „(duomenys neskelbtini)“ kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini); prekės Nr. 16 „(duomenys neskelbtini)“ kodą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėtoje deklaracijoje prekėms Nr. 1, 3, 5, 11 neteisingai deklaruota prekių vertė (duomenys neskelbtini) 42 langeliuose (USD), t. y. prekei Nr. 1 - 8002,48 USD vietoje 8712 USD; prekei Nr. 3 - 31890,10 USD vietoj 31067,38 USD; prekei Nr. 5 – 4801,92 USD vietoje 4755,12 USD; prekei Nr. 11 – 610 USD vietoj 770 USD, dėl ko neteisingai apskaičiuoti privalomi mokėti importo ir muito mokesčiai. Pateiktoje deklaracijoje apskaičiuotas muito mokestis ((duomenys neskelbtini)) 2891 Eur vietoj 3035 Eur, o importo PVM ((duomenys neskelbtini)) 15195 Eur vietoj 15227 Eur. Deklaruotoms prekėms papildomai apskaičiuota 176 Eur importo ir mokesčių suma: muito ((duomenys neskelbtini)) 144 Eur ir importo PVM ((duomenys neskelbtini)) 32 Eur. Apskaičiuota mokestinė prievolė 176 Eur viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo R. T. pažeidė 2019 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, bei Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatas.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu, R. T. per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui. Apeliaciniame skunde buvo prašoma atnaujinti praleistą jo padavimo terminą ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Termino praleidimą apeliaciniam skundui paduoti grindė tuo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. visoje Lietuvos teritorijoje paskelbė karantiną. Teigė, jog ši ekstremali situacija yra svarbi priežastis dėl kurios ji nežymiai praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nutarė netenkinti R. T. prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti R. T. apeliacinį skundą dėl 2020 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimo ir jį grąžinti.
Šalies argumentai
4. R. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį ir atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą bei jį priimti. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apylinkės teismas, ekstremali ir ypatinga situacija visoje šalies teritorijoje yra svarbi priežastis dėl kurios nežymiai praleistas apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas. Pabrėžia, kad nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2020 m. kovo 13 d. ji dėl ligos turėjo nedarbingumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad Teisėjų taryba 2020 m. kovo 25 d. pateikė Lietuvos teismams rekomendacijas, kuriose raginama ieškoti būdų ir sudaryti sąlygas, kad karantino laikotarpiu asmenims nebūtų ribojama teisė į teisminę gynybą, o tais atvejais, kai tokių apribojimų negali būti išvengta dėl procesinių ypatumų, ribotos teisminės gynybos pasekmių klausimus spręsti neformaliai. Pasak Teisėjų tarybos pirmininko šiuo laikotarpiu pasitaikę pavėluoto procesinio dokumentų pateikimo teismui atvejai turi būti vertinami itin kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos įtaką bei taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybės institucijų veiklai. Taigi, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos rekomendacijas bei tai, kad šiuo metu taikytinos griežtos kovos su koronavirusu priemonės, ji dėl objektyvių priežasčių (ligos ir saviizoliacijos) negalėjo laiku pranešti atstovui apie sprendimą skųsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą, todėl praleistas apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas ir neribojant jos teisės į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
5. Atskirasis skundas atmetamas.
6. ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Pagal to paties straipsnio 3 dalį turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismo praleistą terminą atnaujinti.
7. Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė prašė atnaujinti praleistą terminą, nurodydama vienintelę priežastį - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbtą karantiną. Ekstremalios situacijos valstybėje buvimas jos manymu yra svarbi priežastis pažeisti procesinį terminą. Jokių kitų aplinkybių, susijusių su termino praleidimo priežastimis ji nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas, klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, sprendė ta apimtimi, kiek tai buvo pateikiama skunde.
8. Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti R. T. apeliacinį skundą dėl 2020 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimo, praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas nesant svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas, tai nesudaro pagrindo nesilaikyti procesinių terminų ir neužkerta kelio skundo padavimui, ką rodo ir pats pavėluoto R. T. skundo padavimas būtent karantino metu.
9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, R. T. atskirajame skunde išdėstytus argumentus, termino apeliaciniam skundui paduoti nurodytas praleidimo priežastis bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą - pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė jį priimti.
10. Kaip minėta aukščiau, 2020 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutarimą, kuriuo R. T. nubaudė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir skyrė jai 700 Eur dydžio baudą. Nei R. T., nei jos atstovas advokatas į nutarimo paskelbimą neatvyko. Nutarimo nuorašas R. T. buvo išsiųstas 2020 m. vasario 24 d. ir įteiktas jos artimai giminaitei 2020 m. vasario 29 d. Taigi, būtent nuo 2020 m. vasario 24 d., pagal ANK 646 straipsnio 2 dalies nuostatą, skaičiuojamas 20 kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti, kurį nagrinėjamu atveju R. T. akivaizdžiai praleido, išsiųsdama apeliacinį skundą 2020 m. kovo 24 d., nors paskutinė diena buvo 2020 m. kovo 16 d.
11. R. T. pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad minėtą terminą praleido dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl to, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 27 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Papildomai nurodo, kad ji nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 14 dėl ligos turėjo nedarbingumą, todėl negalėjo laiku pranešti atstovui apie sprendimą skųsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas šiuos R. T. skundo argumentus atmeta. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas negali būti laikomas svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi bei nesudaro pagrindo jo atnaujinti, juolab, kad būtent 2020 m. kovo 16 d., kuomet buvo paskelbtas karantinas, buvo paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti. R. T. taipogi nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. kovo 14 d. turėjo nedarbingumą ir privalėjo izoliuotis, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, ši aplinkybė negalėjo riboti R. T. galimybių telefonu, elektroniniu paštu ar kitais telekomunikaciniais būdais susisiekti su savo atstovu – advokatu Eligijumi Vinckumi ir jį informuoti apie sprendimą skųsti jos atžvilgiu priimtą nutarimą bei prašyti teisinės pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent šis advokatas ją atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir privalėjo klientei teikti informaciją apie procesinius terminus, jų laikymąsi ir vykdymą. Be to, teiginiai apie apeliantės ligą ir saviizoliaciją nedarbingumo laikotarpiu turėtų būti grindžiami faktiniais duomenimis, kurių, šiuo atveju, teismui nebuvo pateikta.
12. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. T. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.