Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas M. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo M. H. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti M. H. prašymą iš naujo, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 26 d. pareiškėjas, kuris yra Maroko pilietis, per MIGRIS pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Universitete. 2025 m. liepos 4 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad ketina vykti į Lietuvą ir studijuoti Vytauto Didžiojo universitete ekonomikos ir finansų programą.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatomis, priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendime nurodė, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Nurodė, kad asmens motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neteisingą ar nelogišką informaciją. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.

Pareiškėjas nesutinka su sprendimu, todėl pateikė skundą teismui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, - jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Tvarkos aprašo 64.31 papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 642 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 642 punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nurodė, kad nors asmuo formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė neteisingą ar nelogišką informaciją), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo būvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas aplinkybes, kad asmuo apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė neteisingą ar nelogišką informaciją, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktine aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, daro išvadą, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame sprendime negali būti pripažintos pagrįstomis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, jog kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateiktas Vytauto Didžiojo universiteto priėmimo raštas, kad pareiškėjas yra sumokėjęs studijų mokestį bei teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, ginčo dėl lėšų nėra. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento sprendime nėra nurodyta, kokia konkreti pareiškėjo pateikta informacija laikoma neteisinga, neaiški ar nelogiška. Pats atsakovas formaliai konstatuoja, kad pareiškėjas interviu metu pateikė netikslią ar nelogišką informaciją, tačiau nenurodo jokių konkrečių pavyzdžių ar faktinių duomenų, leidžiančių šią išvadą pagrįsti. Be to, iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kaip tariamas informacijos nelogiškumas ar neaiškumas siejamas su tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu. Nenurodžius konkrečios faktinės informacijos, kuri būtų pripažinta klaidinga, pareiškėjui nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar įrodymus, paneigiančius šias prielaidas. Taigi Migracijos departamentas priėmė sprendimą, nesusiejęs jame minimų teiginių su jokiais faktais, įrodymais ar objektyviai nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime padarytos išvados kelia pagrįstų abejonių, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o taip pat yra nustatyta, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė (UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p., 12 p.).

Atsižvelgiant į sprendime pateikiamus apklausos duomenis, taip pat į byloje esančius įrodymus, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas Vytauto Didžiojo universiteto priėmimo raštas, pareiškėjas yra sumokėjęs studijų mokestį bei teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė savo banko sąskaitos išrašą, kuriame buvo UTPĮ reikalaujamas lėšų dydis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendime padaryta įrodymais nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kelia nelegalios migracijos grėsmę. Todėl šioje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas ne tik formaliai atitinka UTPĮ 46 str. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo nuostatas, tačiau ir Migracijos departamento surinktų duomenų visuma leidžia pripažinti, jog pareiškėjas atitinka nurodytas Įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Migracijos departamento sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai motyvuoti, todėl sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės bei priimtas pažeidžiant pagrindines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tenkinus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundą tenkinus, pareiškėjo naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisiama 320 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. H. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 25S179998.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo M. H. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjo M. H. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.