Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu:

pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimat švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 ir 9 d., subendrinta paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis iš dalies sudedant bausmes, pridedant dalį švelnesnės bausmės, taikant LR Baudžiamojo kodekso 65 str. nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. lapkričio 12 d. 16.00 val. iki 2014 m. lapkričio 13 d. 15.45 val. (1 para) ir suėmimo laikas nuo 2015 m. kovo 31 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015 m. balandžio 8 d., bei atlikta bausmė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį, tai yra 28 arešto paras.

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš kaltinamojo E. K. priteista atlyginti 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai Eur) neturtinės žalos ir 139,02 Eur turtinės žalos nukentėjusiajam G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 12 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: be aiškios asmeninės motyvacijos spyrė į pravažiuojančio automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., dešinės pusės dureles ir jas įlenkė, o nukentėjusiajam G. S. sustojus ir išlipus iš automobilio, vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį.

Be to, E. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 12 d., apie 16:00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą – be jokios aiškios asmeninės motyvacijos tyčia spyrė į pravažiuojančio automobilio „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. S., dešinės pusės dureles, nukentėjusiajam G. S. sustojus ir išlipus iš automobilio, vieną kartą spyrė jam į dešinę ranką, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – dešinės plaštakos V delnakaulio lūžį, nes dėl dešinės plaštakos V delnakaulio lūžio nukentėjusiojo G. S. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-08 nuosprendį panaikinant E. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti bausmę atlikti pataisos namuose.

Prokuroras skunde nurodo, kad pagal BK 75 str. bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui nusprendus, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teigia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi apsvarstyti šio straipsnio taikymo tikslingumą ir, priėmęs sprendimą atidėti bausmės vykdymą, privalo savo sprendimą motyvuotai pagrįsti, nurodydamas aplinkybes, kurios suteikia pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau šiuo atveju teismas, atidėdamas E. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė. Pažymi, kad sprendžiant, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Nurodo, kad E. K., būdamas vos dvidešimt trejų metų, jau teistas penkis kartus už keturių tyčinių nusikaltimų ir vieną baudžiamojo nusižengimo padarymą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam jau buvo taikytas, t. y., kai jis buvo nuteistas pirmą kartą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pritaikius BK 92 str. 1 ir 2 d., 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taip pat nurodo, kad iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad E. K. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnamečiu ir iki šiol sistemingai daro jas daro, yra teistas už vieną sunkų, tris apysunkius nusikaltimus, vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo teistumas nuo pirmojo nuosprendžio priėmimo (2008-06-30) nebuvo išnykęs, po 2013-11-08, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, padarė dar dvi nusikalstamas veikas. Prokuroras nurodo, kad E. K. ne tik sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, jis yra baustas ir administracine tvarka.

Apelianto tvirtinimu, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, nesilaikant įstatyme nustatytų pagrindų ir sąlygų, sukuria nebaudžiamumo atmosferą, skatina ir toliau asmenį nusikalsti, tikint išvengti realios bausmės. Prokuroro nuomone, šiuo atveju atidėjus E. K. paskirtos bausmės vykdymą, jis liktų nenubaustas, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas, jam nebūtų atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Prokuroro tvirtinimu, akivaizdu, kad anksčiau E. K. paskirtomis bausmėmis nebuvo pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai ir jis nebuvo paveiktas taip, kad atlikęs bausmes laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtina, kad 6 kartą E. K. padaryti nusikaltimai rodo, jog jo antivisuomeninės nuostatos buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir šis nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Byloje nėra ginčijama nuteistojo E. K. kaltė, taip pat jam paskirta bausmės rūšis ir jos dydis. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasėkoje tinkamai kvalifikavo E. K. veiksmus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirti bausmę atlikti pataisos namuose.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenumatyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsniu, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012).

Pažymėtina, kad apylinkės teismas savo sprendimo taikyti nuteistajai bausmės vykdymo atidėjimą nemotyvavo, nors pagal galiojančią teismų praktiką privalėjo tai padaryti, ypač atsižvelgiant į tai, jog E. K. buvo teisiamas ne pirmą kartą ir nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nors BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais.

E. K. atitinka formalius kriterijus bausmės vykdymo atidėjimui taikyti – subendrinta bausmė jam paskirta už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus neviršija ketverių metų, todėl šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis E. K. iki jam inkriminuotų šiuo nuosprendžiu nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, po nusikaltimų padarymo jo atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai (2015-01-30 ir 2015-03-20), iš kurių vienas (2015-03-20) dar nėra įsiteisėjęs, jis baustas administracine tvarka, yra buvęs nubaustas tiek griežčiausia bausme – laisvės atėmimu, tiek ir švelnesnėmis bausmėmis - areštu, taip pat buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Dvi naujas nusikalstamas veikas E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog E. K. yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų elgesio taisyklių, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamos įtakos jo elgesiui, jis nusikaltimus daro sistemingai, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti E. K. bausmės vykdymo atidėjimą, ir kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendžio dalis keistina panaikinant BK 75 straipsnio taikymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. K., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant E. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 24.00 iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

E. K. paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.