- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-449-317-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 65-1-00801-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Algerdas Urbšys, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei ir Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, gynėjai Emilijai Gorskienei, ekspertei Sandrinai Šakavičienei, nuteistajam V. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-04-14 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal LR BK 145 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 (dviems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal LR BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;
- pagal LR BK 290 str. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems ) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 1 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems ) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2007-10-02 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta V. K. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme- nuo 2008-06-26 iki 2008-06-28, ir nuo 2011-02-23 iki 2011-02-24, bei laikas išbūtą suėmime - nuo 2011-02-24 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, jog 2008 m. birželio 26 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, eismo įvykio vietoje grasino nukentėjusiesiems G. D. ir G. O. nužudyti juos bei jų vaikus, grasindamas žodžiais ir gestais jis puolė G. O., o policijos pareigūnams sudrausminus, grasino fiziniu susidorojimu Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialistui R. V. bei Patrulių būrio vyriausiajam patruliui A. Š., po to įsėdęs į savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) griebė vairuotojo durelėse buvusį peilį ir ketino įvykdyti savo grasinimus, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Jis nuteistas ir už tai, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku viešoje vietoje - daugiabučio namo kieme, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams-plūsdamas necenzūriniais žodžiais G. D., G. O. bei Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialistą R. V. ir Patrulių būrio vyriausiąjį patrulį A. Š., elgėsi įžūliai A. Š. suduodamas alkūne į krūtinę ir koja spirdamas jam į kairės kojos blauzdą bei padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, koja spirdamas R. V. į veidą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Taip pat V. K. nuteistas ir už tai, jog toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, iš chuliganiškų paskatų, tyčia alkūne sudavė į krūtinę ir koja spyrė į kairės kojos blauzdą Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui A. Š., padarydamas jam odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, krūtinkaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl krūtinkaulio lūžio A. Š. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
V. K. nuteistas ir už tai, jog toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengdamas sulaikymo, atsisakė paklusti teisėtiems Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialisto R. V. ir Patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. Š. reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus ir sėsti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą, panaudodamas fizinį smurtą, priešinosi policijos pareigūnams, tai yra alkūne suduodamas į krūtinę ir koja spirdamas į kairės kojos blauzdą Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyriausiajam patruliui A. Š., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei koja spirdamas į veidą Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialistui R. V., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams.
Taip pat jis nuteistas ir už tai, jog toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, garsiai plūdo nepadoriais, necenzūriniais žodžiais savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio specialistą R. V. ir Patrulių būrio vyriausiąjį patrulį A. Š., Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Karmėlavos policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėją V. S. ir Oro uosto policijos grupės vyresnįjį patrulį R. K. ir Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio postinį V. V., taip pat plūdo nepadoriais, necenzūriniais žodžiais bei kelis kartus spjovė į veidą savo pareigas atliekančiam Kauno rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialistui R. G..
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir pagal LR BK 145 str. 1 d. bei pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. jį išteisinti. Taip pat sušvelninti bausmę, netaikant laisvės atėmimo bei iškviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip specialistę Kauno II teismo psichiatrijos komisijos vyresniąją teismo psichiatrę ekspertę.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, pažeisdamas LR BPK 1 str. reikalavimus, bylą ištyrė neišsamiai, liko neišaiškintos esminės ir turinčios reikšmės aplinkybės. Teismas pažeidė jo teisę į teisingą teismą, kurią garantuoja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str.
Apelianto nuomone, teismas išsamiai neištyrė ir nekreipė dėmesio į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nesivadovavo principu, kad visos abejonės, kilusios nagrinėjant bylą, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors jis ir prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau savo veiksmų įvykio metu neprisimena, nes sirgo psichikos liga - paranoidine šizofrenija. Panaudojus alkoholį jis negali būti sunervintas, nes patenka į efekto būseną, tada nepažįsta žmonių, aplinkos ir ginasi nuo visų prie jos artėjančių. Apelianto teigimu, įvykio metu jis labai supyko ir jam prasidėjo šokas, kuris perėjo į šizofrenijos priepuolį, todėl jau be savo valios jis priešinosi bet kokiai prievartai, blaškėsi, gynėsi kojomis ir rankomis, koliojosi ir spardėsi. Tokie jo veiksmai turėjo policijos darbuotojams sukelti įtarimą, kad jis yra psichinis ligonis, todėl, jeigu jie būtų iškvietę psichiatrijos ligoninės greitąją pagalbą, visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nebūtų padaręs.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nors jis yra gydytas psichoneurologijos skyriuose 5 kartus, 2008-10-07 ekspertizės akte Nr. 245 visiškai nepasisakyta dėl jo psichinės būsenos įvykio metu, nepasisakyta, ar jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnams sužalojimai padaryti grumtynių metu ir tai patvirtina filmuotos vaizdo medžiagos apžiūros 2008 m. liepos 9 protokolas. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šių aplinkybių nevertino ir pažeidė baudžiamojo proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgęs į tai, jog 2003 m. rugsėjo mėnesį jis buvo pripažintas nepakaltinamu ir pripažintas sergąs paranojine šizofrenija, turėjo patikrinti ar jis nėra ribotai pakaltinamas
Skundo autoriaus teigimu, teismas neteisingai inkriminavo jam nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 145 str. 1 d.. Jis nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties bei tvarkos, ne tyčia ir ne iš chuliganiškų paskatų spyrė A. Š. į krūtinę bei koją, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikimą. Tai darė dėl to, kad pareigūnai skausmingai jį tramdė, nekreipdami dėmesio į jo psichinę būseną. Apelianto teigimu, neteisingai teismas vertino ir jo grasinimus nužudyti, kadangi nebuvo jokio pagrindo manyti, kad tokį grasinimą jis būtų galėjęs įvykdyti. Išėmęs peilį iš automobilio, jo iš dėklo neišėmė ir juo negrasino. Apelianto teigimu, 2008-06-26 šizofrenijos priepuolio metu jis blaškėsi ir grūmėsi su antrankius jam bandžiusiais uždėti policijos pareigūnais, tai jo veiksmai buvo nukreipti į pasipriešinimą policijos pareigūnams, tačiau už tą pačią nusikalstamą veiką jis nubaustas penkis kartus, kas prieštarauja LR BK 2 str. 6 d. Jo įsitikinimu, nuosprendis turėtų būti pakeistas ir bausmė sušvelninta, netaikant laisvės atėmimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundas atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė V. K. pritaikyti tinkamai.
Apeliantas skunde tvirtina, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gauti duomenys, jog V. K. eilę kartų buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, todėl siekiant nustatyti, ar V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, buvo paskirta teismo psichiatrinė ambulatorinė ekspertizė. Ekspertai, atlikę V. K. psichiatrinę ekspertizę, patvirtino, jog kaltinime nurodytų veikų padarymo metu V. K. sirgo psichinė liga - paranoidine šizofrenija. Jam nustatyta šios ligos epizodinė eiga su progresuojančiu deficitu (remisija), jam žalingas alkoholio vartojimas, tačiau kaltinamasis suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė ekspertizę atlikusią ekspertę, kuri patvirtino ekspertizės akte nurodytą ligos diagnozę bei laikėsi nuomonės, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertė parodė, jog V. K. eilę kartų buvo tirtas specialistų. Nusikalstamų veikų padarymo dominavo alkoholis ir girtumas, tai ir galėjo turėti įtakos nusikalstamoms veikoms, tačiau įvykio metu nebuvo jokių išskirtinių būsenų ir V. K. buvo pilnai pakaltinamas. Ekspertė taip pat nurodė, jog kaltinamais turi asmenybės deficitą, tačiau tai neturi įtakos jo veiksnumui. Taigi, ekspertai padarė pagrįstą išvadą, kad V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertų komisijos pateiktas aktas atitinka LR BPK 88 straipsnio reikalavimus.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. d.
LR BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.
LR BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu V. K., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K., 2008-06-26 sukėlęs eismo įvykį, žodžiu ir gestais grasino G. D., G. O. nužudyti juos bei ir jų vaikus, puolė G. O., o policijos pareigūnams jį sudrausminus, grasino fiziniu susidorojimu ir policijos pareigūnams R. V. ir A. Š.. Po to, įsėdęs į savo automobilį, jis griebė vairuotojo durelėse buvusį peilį ir taip parodė, jog ketina įvykdyti savo grasinimus. Tai sukėlė pakankamą pagrindą nukentėjusiems manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti.
Nėra objektyvaus pagrindo tikėti skundo argumentais, kad V. K. visų aplinkybių neatsimena, kadangi gynėsi nuo pareigūnų skausmingų veiksmų ir buvo afekto būsenoje, nes psichiatrinės ekspertizės metu jis smulkiai jiems papasakojo apie inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybes, pergyveno dėl to ką padarė, pats jiems aiškino, jog „viskas įvyko per girtą galvą“, kad dėl nesaikingo alkoholio vartojimo jis elgėsi agresyviai, nesivaldė (t. 1 b. l. 147).
V. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtino G. D., nurodęs, jog kaltinamasis labai supyko dėl to, jog buvo ištraukti jo vairuojamo automobilio rakteliai, pradėjo plūstis, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, grasino ir atvykusiems policijos pareigūnams, kad juos papjaus, nužudys, išžudys jų vaikus, o po to jiems smurtu priešinosi. Tai, kad V. K. grasino policijos pareigūnams papjauti ir išžudyti jų vaikus, patvirtina ir nukentėjusiųjų G. O., A. Š. parodymais. Pastarasis dar patvirtino, kad V. K., iššokęs iš policijos automobilio, nubėgo prie savo automašinos ir ranka iš jos durelių išsitraukė peilį, kurį nukentėjusysis jam iš rankų išspyrė ir uždėjo antrankius. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir R. V., dar nurodęs, kad V. K. elgesys buvo neprognozuojamas, reikėjo jo saugotis, laikyti nuo jo atstumą. Tai, kad kaltinamasis V. K. grasino įvairiais žodžiais patvirtino ir liudytojai I. O., O. D. bei Z. B..
Kolegija, įvertinusi teisme ištirtus įrodymus bei sugretinusi visus duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai atskleidė kaltinamojo kaltės ir nukentėjusiųjų subjektyvaus suvokimo kriterijus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog V. K. grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Iš parodymų turinio matyti, jog nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos gyvybei, juo labiau, kai V. K., po grasinimų žodžių, iš automobilio bandė pasiimti peilį ir tik policijos pareigūnų dėka jam peilis buvo išmuštas iš rankos. Nukentėjusieji ir aplinkiniai žmonės dėl V. K. įžūlaus ir agresyvaus elgesio patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad V. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d, sudėtį ir apylinkės teismas pagrįstai kaltinamąjį nuteisė už šią veiką.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu bei nuteisė už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą veiką. Tai kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.
Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nors V. K. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pareigūną A. Š. sužalojo netyčia, o gindamasis nuo skausmingo pareigūno tramdymo, tačiau šiuos jo argumentus kolegija vertina kaip nepagrįstus. Jie paneigti aptartais nukentėjusiojo A. Š., R. V., liudytojų I. O., O. D. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis.
Nukentėjusiojo A. Š. parodymais nustatyta, jog V. K. buvo agresyvus, koliojosi, naudojo smurtą. Bandant nuraminti ir sutramdyti agresyvų V. K., pastarasis sudavė alkūne jam į saulės rezginį ir įspyrė į blauzdą.
R. V. parodymais nustatyta, jog jam ir A. Š. atliekant tarnybines pareigas, V. K., būdamas labai agresyvus, sudavė alkūne A. Š. į krūtinę ir įspyrė į koją. Tai, kad V. K. elgdamasis agresyviai sudavė smūgius policijos pareigūnams, padarydamas kūno sužalojimus, patvirtina ir nuoseklūs liudytojų I. O., O. D. parodymai.
Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus-A. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas-odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, krūtinės sumušimas. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir filmuota vaizdo medžiaga (t. 1 b. l. 16-17).
Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis V. K. nukentėjusįjį A. Š. nesunkiai sužalojo ne dėl kokių tai asmeninių, o dėl chuliganiškų paskatų. Būdamas neblaivus ir elgdamasis agresyviai, nukentėjusiajam smūgius V. K. sudavė be jokios dingsties, jo elgesį paskatino noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, t. y. chuliganiškos paskatos. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai V. K. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir jį dėl šios nusikalstamos veikos pripažino kaltu.
Kaltinamojo V. K. kaltės nepaneigia ir negali sušvelninti ta aplinkybė, jog jo motina policijos pareigūnams minėjo, jog jos sūnus serga psichine liga. Nustatyta, jog V. K. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. K. kaltumo padarius LR BK 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimus pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.V. K. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.
Dėl bausmės dydžio
Bausmės V. K. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nuteistajam skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas pripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, kad atsiprašė nukentėjusiųjų ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. savo veiksmais padarė penkis tyčinius- keturis nesunkius ir vieną apysunkį- nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, anksčiau jau buvo teistas net 5 kartus. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Tai rodo, jog V. K. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o nusikalstamos veikos yra nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, kurį lėmė alkoholio vartojimas. Todėl pernelyg švelni, veikų pavojingumo bei jų padarinių ir nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimą baudžiamajame procese.
Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos įsitikinimu, V. K. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.