Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-948-311/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-07
Bylos Nr.
1-948-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59697-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-948-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59697-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12; 1.2.20.16; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą turtą kitam asmeniui, o būtent: 2017-08-18 18.50 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 31 d. yra areštuotas antstolio M. P. turto arešto aktu Nr. S-9243 vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01232, neteisėtai areštuotą ir jam patikėtą automobilį perleido kitam asmeniui, t. y. 2017-08-18 pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir tokiu būdų automobilį neteisėtai pardavė I. V., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-31 turto arešto aktu Nr. S-9243 buvo areštuotas jam priklausantis turtas: automobilis „Opel tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidaus vandenų laivas, bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017-09-01 jis pasirašė turto arešto akte dėl areštuotų daiktų saugojimo. 2017-04-18 jis rašė prašymą antstoliui, kad nuo visų aukščiau išvardintų jam priklausančių daiktų šis nuimtų areštą. Kiek E. B. žino, areštas buvo nuimtas tik butui, kadangi pats antstolis M. P. jam paskambino ir pasakė. 2017-05-25 E. B. rašė prašymą antstoliui, kad nuimtų areštą nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motyvuodamas tuo, kad areštuotas vidaus vandenų laivas vertingesnis už automobilį, o likusi skolos dalis buvo vos 819.62 eurai. 2017-06-27 po pietų, kada tiksliai neprisimena, E. B. buvo nuvykęs pas antstolį M. P. į kontorą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis su antstoliu susitarė, kad perves 119.62 eurų, kad skola liktų lygiai 700 eurų ir tada kas mėnesį darys pavedimus po 100 eurų. Ir po to antstolis panaikins areštą automobiliui. E. B. po padaryto pirmo pinigų pervedimo, daugiau nebegavo atlyginimo, todėl likusių pinigų antstoliui nepervedinėjo, kadangi neturėjo iš ko. E. B. manė, kad areštas nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuimtas, todėl jį 2017-09-18 18.50 val. pardavė I. V.. Pirkėjas atsirado, kadangi portale www.autoplius.lt jis buvo patalpinęs skelbimą dėl parduodamo automobilio. Skelbimas puslapyje buvo apie mėnesį laiko, kol automobilį nupirko. 2017-06-27 pokalbio su antstoliu metu, kai jie tarėsi dėl areštuoto automobilio arešto panaikinimo, E. B. antstolį netinkamai suprato. Automobilį (duomenys neskelbtini) d, E. B. pardavė neįsitikinęs, kad antstolis jam panaikino areštą, kadangi nei antstoliui, nei į VĮ „Regitra“ jis neskambino ir neklausė kokia yra padėtis su jo automobiliu. E. B. pripažįsta, kad pats turėjo pasidomėti ar automobiliui areštas yra panaikintas, kadangi jo antstolis nesupažindino su turto arešto panaikinimu. Pardavęs automobilį kitą dieną t. y. 2017-09-19 E. B. prisijungė prie VĮ „Regitra“ puslapio, nes norėjo išregistruoti automobilį, kad I. V. galėtų jį užsiregistruoti savo vardu. VĮ „Regitra“ puslapyje E. B. pamatė, kad automobiliui uždėtas apribojimas. Jis gailisi, kad pardavė areštuotą automobilį ir padarė nusikalstamą veiką. E. B. naudojasi el. paštu: evaldux@ymail.com, kuriuo sutinka gauti procesinius dokumentus (b. l. 33-35, 38-39).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-30 jam buvo pateiktas vykdymui 2016-08-30 VMI prie LR FM nutarimas Nr. (23.31-08) 483-96085 dėl 1000 eurų skolos išieškojimo iš skolininko E. B. ir 2017-10-16 VMI prie LR FM Nutarimas Nr. (23.31-08)483-93649 dėl 60 Eur skolos išieškojimo iš to paties asmens. Vykdant minėtus nutarimus antstolis taikė LR CPK 624 str. numatytas priverstines vykdymo priemones ir surašė turto arešto aktą, kuriuo E. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už turto perleidimą ar paslėpimą. Buvo areštuota: kelių transporto priemonės „„(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus vandenų laivas (registro Nr. „(duomenys neskelbtini)) bei butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-09-01 E. B. pasirašė turto arešto aktą. Nuo 2016-09-01 iki 2017-04-18 E. B. nesikreipė į antstolio kontorą dėl turto arešto akto sumažinimo. Per šį laikotarpį iš E. B. darbo užmokesčio buvo nuskaičiuota apie 200 eurų, ko pasėkoje įsiskolinimo suma liko apie 800 eurų. Gavus E. B. prašymą sumažinti turto arešto mąstą ir atsižvelgiant į tai, kad buvo gaunamos reguliarios įmokos iš skolininko darbo užmokesčio, skolininko prašymas buvo tenkintas, panaikintas vidaus vandenų laivo ir buto esančio „(duomenys neskelbtini), areštas. 2017-05-25 E. B. kreipėsi į antstolio kontorą su prašymu nuimti areštą nuo BMW automobilio, motyvuodamas tuo, kad turto areštas būtų taikomas automobiliui „„(duomenys neskelbtini)“ ir vidaus vandenų laivui. Dėl E. B. prašymo buvo susitarta žodiniu susitarimu, kad jeigu pastarasis mokės reguliarias įmokas, areštas nuo jam nuosavybes teise priklausančio automobilio bus panaikintas. Tačiau asmuo 2017-06-27 padarė vienkartinę 119.62 eurų įmoką, ko pasėkoje siekiant užtikrinti turto išieškojimą automobiliui BMW areštas nebuvo panaikintas. 2017-10-09 buvo gautas E. B. skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl to, kad nebuvo panaikintas BMW automobilio turto areštas. Taip pat E. B. skunde nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ jau yra parduotas kitam asmeniui, kuris negali įsiregistruoti įgyto automobilio. Po skundo gavimo E. B. su M. P. susisiekė ir jo klausė kada bus išnagrinėtas ir nuimtas automobilio areštas. Antstolis E. B. paaiškino, kad areštas bus panaikintas tik sumokėjus skolą, taip pat jis pasiteiravo kodėl skola nėra dar grąžinta, kai pastarasis gavo pajamas už parduotą automobilį. Kaip matyti iš pirkimo-pardavimo sutarties, minėtas automobilis buvo parduotas už 5500 eurų, o skolos likutis buvo apie 700 eurų, tačiau E. B.M. P. paaiškino, kad pinigų, gautų už automobilį, jau neturi, ko pasėkoje darytina išvada, kad asmuo aktyviai vengė grąžinti įsiskolinimą. 2017-11-13 Kauno apylinkės teismas atmetė E. B. skundą, kaip nepagrįstą, nes automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelė reali priemonė įvykdyti turo arešto išieškojimą (b. l. 21, 23-24).

Liudytojas I. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam reikėjo automobilio, todėl jis žiūrėjo automobilių skelbimus per įvairius tinklapius. 2017 m. rugpjūčio mėn. gale, rugsėjo mėn. pradžioje internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt liudytojas pamatė, kad yra parduodamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Suma buvo įvardinta 5800 eurų. Tinklalapyje buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris 8-673 06774. I. V. paskambino, paklausė ar automobilis dar nenupirktas, ar jį dar parduoda, asmuo atsakė, kad vis dar parduoda. Tada jis susitarė su pardavėju susitikti kitą dieną (duomenys neskelbtini) autoservise. Nuvykus į servisą specialistai apžiūrėjo automobilį, automobilis buvo tvarkingas. Tada pardavėjas pasiūlė nuvažiuoti pas jį į namus ir ten jie susitarė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutartį jis atsimena, kad tada buvo 2017-09-18 18.50 val. Pardavėjas E. B. gyveno (duomenys neskelbtini). Ten jie ir pasirašė sutartį. I. V. nusiderėjo iki 5500 eurų už automobilį, tiek E. B. ir sumokėjo. Pardavėjas sakė, kad savaitės bėgyje išregistruos automobilį ir I. V. galės jį užsiregistruoti savo vardu. E. B. sakė, kad I. V. turi palaukti, kadangi E. B. turėjo deklaruoti automobilį, dėl ko liudytojas nežino. Prašė, kad jis palauktų apie savaitę. Apie jokį areštą jis I. V. nieko nesakė. Maždaug po savaitės I. V. nuvažiavo į VĮ „Regitra“, kurioje jį informavo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra areštuotas. I. V. iš karto paskambino pardavėjui ir pasakė, kad automobilis yra areštuotas ir jis jo negali užsiregistruoti savo vardu. I. V. paklausė kas čia vyksta. E. B. atsakė, kad čia nenumatytos aplinkybės, kad I. V. turi palaukti, E. B. sumokės kažkiek pinigų antstoliui ir šis areštą panaikins. Sakė, kad liudytojas gali su automobiliu laisvai važinėtis. Pardavėjas jam liepė laukti. I. V. jam vis paskambindavo, bet pardavėjas vis sakydavo, kad reikia palaukti. I. V. pagalvojo, kol draudimas galioja, jis gali važinėti su automobiliu, kuris ir nėra registruotas jo vardu. Automobilio draudimas galiojo iki 2018 m. sausio mėn. pradžios. Paskutinį kartą liudytojas su pardavėju kalbėjo 2017 m. lapkričio mėn. I. V. E. B. neskambina, nes suprato, kad liko apgautas. I. V. tikisi, kad kaip areštas bus nuimtas, pardavėjas pats jam paskambins ir pasakys. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu stovi pas jį kieme, t. y. (duomenys neskelbtini). E. B. jam pinigų už automobilį negrąžino ir jam neskambino (b. l. 26-27).

Iš 2017-10-30 antstolio M. P. pareiškimo matyti, kad skolininkas E. B., žinodamas, kad jam nuosavybės teisė priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)yra areštuotas, su kurio arešto aktu jis buvo supažindintas, jo yra parduotas kitam asmeniui, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti E. B. baudžiamojon atsakomybės pagal BK 246 str. (b. l. 7).

Iš 2016-08-31 turto arešto akto Nr. S-9243 matyti, kad E. B. priklausanti kelių transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuota už skolas. Su šiuo turto arešto aktu skolininkas E. B. supažindintas pasirašytinai 2016-09-01, kur įpareigotas areštuotą turtą saugoti. Taip pat E. B. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 str. už areštuoto turto neišsaugojimą (b. l. 8-9).

Iš 2017-09-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 18.50 val. E. B. I. V. pardavė areštuotą automobilį „BMW“ už 5 500 eurų (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nustatyta asmeniui, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis E. B. 2017-08-18 18 d. 18.50 val. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-08-31 yra areštuotas antstolio M. P. turto arešto aktu Nr. S-9243 vykdomojoje byloje Nr. 0123/16/01232, šį areštuotą ir jam patikėtą automobilį 2017-08-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė I. V., tokiu būdu neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą turtą kitam asmeniui. Todėl jam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis yra kaltas ir baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

E. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu laikotarpiui (b. l. 64).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

BK 246 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 10,12 str.). Jis praeityje neteistas (b. l. 49), administracine tvarka baustas (b. l. 50-56), duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra (b. l. 60, 62), nedirbantis (b. l. 57), registruotas darbo biržoje (b. l. 58), šeiminė padėtis – nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 246 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurios paskyrimu kaltinamasis sutinka (b. l. 64), bausmės dydį nustatant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis (BK 46 str. 1 d., 3 d.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ str., ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. B. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

E. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas