- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- 1-201-853/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- A. S. V.
- Kaltinamasis
- A. V.
dalyvaujant prokurorui Š. V., nukentėjusiajai A. S. V., kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui A. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikių r. sav., Lietuva, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2013-08-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė 6 mėn., laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 valandos būti namuose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamojoje vietoje; 2) 2014-08-07 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2014-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto „a“ papunktį, paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 4) 2015-07-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 9 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2016-02-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. grasino nužudyti žmogų, o būtent jis 2017 m. birželio 24 d. apie 13 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu grasindamas suduoti smūgius motinai A. V. ir laikydamas suspaudęs kumščius priešais ją šaukė: „ar nori matyti, ar nori matyti“, po to grasino mamai A. V. ją nužudyti sakydamas: „dabar motiną užmušiu“ ir trenkė turėtą telefoną į stalą, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. V. nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad parėjo namo pas mamą išgėręs, nerado pinigų, todėl supyko ir pasakė prieš mamą netinkamus žodžius. Taip pasielgė, nes buvo pergėręs, o būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs su savo mama. Nurodė, jog po žodžio „užmušiu“ mama tikriausiai persigando ir todėl išėjo laukan iš savo namų. Su mama susitaikė, jis mamos atsiprašė ir mama jam atleido. Gailisi dėl savo poelgio.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo A. V. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
2017-06-24 13.17 val. informaciniu pranešimu ROIK 0117000341992, kuriame nurodyta, kad A. V. pranešė, jog neblaivus sūnus grasina užmušti, puola muštis, pranešėja pabėgo iš namų (10-11 b. l.);2017-06-24 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę pareigūnai nustatė, kad 2017-06-24 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), A. V. būdamas neblaivus grasino užmušti mamą A. V. bei suėmęs už rankų purtė. A. V. buvo išsigandusi, drebėjo (12-13 b. l.);2017-06-24 13.59 val., alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuotas A. V. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas (14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. S. V. parodymais, kur ji parodė, kad 2017 birželio 24 d., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Naktį apie 2 val., namo grįžo neblaivus jos sūnus A. V., paskui jis išėjo ir vėl grįžo 5 val., vėl girtas. Tada jis triukšmavo, ji liepė eiti miegoti. Sūnus miegojo valandą laiko, atsibudo, vėl parsinešė alaus ir tada gėrė namuose. Jo prašė, kad negertų, sūnus atsakė, kad šiandien dar gers, o rytoj nebegers. Kai sūnus būna girtas jis visada ją kaltina, kad ji paėmusi jo pinigus, nors ji jo pinigų niekada nėra ėmusi. Taip atsitiko ir šį šeštadienį. Sūnus nuėjo į tualetą, o išėjęs iš karto užsipuolė ją, kad dingo jo pinigai. Ji atsakė, kad pinigų neėmė, kad jis pats užmiršo, kur pasidėjo. Tada sūnus priėjo prie jos, suspaudė kumščius prieš ją ir šaukė: „ar nori matyti, ar nori matyt“. Ji sūnui pasakė: „A., nemėgink dėti mamai“. Sūnus nuleido rankas, jai nedaužė ir išėjo iš namų. Tuo momentu, kai sūnus buvo pakėlęs prieš ją kumščius, ji išsigando, nežino, ką galėjo sūnus padaryti, nes jis buvo stipriai girtas. Sūnus grįžo pasipildęs telefono sąskaitą, atsisėdo virtuvėje prie stalo ir skambino savo sugyventinei į Ispaniją. Ji tuo metu taip pat sėdėjo virtuvėje ant sofos. Sūnus paskambinęs savo sugyventinei ėmė sakyti, kad ji pavogė jo pinigus, ji girdėjo, kad jo sugyventinė klausia „o kur tu buvai pasidėjęs pinigus“, sūnus jai atsakė, tada sugyventinė jam kažką pasakė, bet ji negirdėjo, tik sūnus labai susierzino, trenkė telefoną į stalą ir pasakė: „dabar motiną užmušu, o tu varykis namo“. Kai tik sūnus trenkė telefonu į stalą ir pasakė užmušiu motiną, ji nieko nelaukusi išbėgo iš buto. Kiek tiksliai tuo metu buvo valandų negali pasakyti, apie pietus maždaug po 13 val. Nežino, ar sūnus ją vijosi, bet kai buvo laiptinėje, išgirdo, kad sūnus užrakino duris. Ji iki šiol yra strese, ji tuo metu, kai sūnus šaukė, kad užmuš, tikrai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, nes sūnus buvo labai girtas ir agresyvus, ji nelaukė, kol jis jai ką nors padarys, ji pabėgo iš namų. Jeigu sūnus atsiprašys ir prisižadės nebegerti, ji jam atleis. Kaip sūnaus gaila, jis yra ligonis dėl pastovaus alkoholio gėrimo, bet ji jo girto bijo (19 b. l.);2017-07-28 susitaikymo protokolu, iš kurio matyti, jog A. V. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašo nukentėjusios savo mamos A. S. V., o ji jam atleido ir jie susitaikė (82 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. V. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo A. V. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo aktyviais veiksmais, t. y. grasindamas savo motinai ir laikydamas suspaudęs kumščius prieš nukentėjusiąją šaukė, o po to, sakydamas, jog užmuš motiną, trenkė telefoną, dėl ko nukentėjusioji A. S. V. labai išsigando ir manydama, kad sūnaus, A. V., ketinimai gali būti įvykdyti, nes jis buvo labai girtas ir agresyvus, ji bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės, pasišalino iš savo namų. Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir teigė, kad žinojo, kad sūnus jos nemuš, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad tokių sūnaus išsakytų žodžių išsigando, todėl teismas laikosi nukentėjusios pozicijos išsakytos ikiteisminio tyrimo metu, jog nukentėjusioji išsigando savo sūnaus išsakytų žodžių, kad jie gali būti įvykdyti, ir todėl išėjo iš savo namų, nes sūnus buvo girtas ir labai agresyvus. Teisminio nagrinėjimo metu baigiamojoje kalboje pasakyti nukentėjusios žodžiais laikytini, kaip siekimas padėti kaltinamajam, savo sūnui A. V., išvengti gręsiančios griežtos atsakomybės.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nustatytas 1,62 promilių girtumas (14 b. l.) bei veiką padarė recidyvistas, nes ši veika padaryta neišnykus ankstesniems teistumams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas A. P. prašė teismo išteisinti kaltinamąjį, nes nepadaryta veika, kurios padarymu kaltinamasis A. V. yra kaltinamas. Priešingai, nei nurodo kaltinamojo gynėjas, byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių kaltinamojo A. V. kaltę, nes jis grasindamas savo motinai ir laikydamas suspaudęs kumščius prieš nukentėjusiąją šaukė, o po to, sakydamas, jog užmuš motiną, trenkė telefoną, dėl ko nukentėjusioji A. S. V. labai išsigando ir manydama, kad sūnaus, A. V., ketinimai gali būti įvykdyti, pasišalino iš savo buto. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusioji išsigando kaltinamojo grasinimų, todėl pasišalino iš savo namų. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad savo išsakytų ketinimų nebūtų įvykdęs, tačiau nukentėjusioji po kaltinamojo išsakytų grasinimų suvokė gręsiantį pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl išėjo iš namų, buvo strese, nes bijojo savo sūnaus, kadangi jis buvo labai girtas ir agresyvus. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo kaltinamojo A. V. išteisinti vien dėl to, kad nepadaryta veika, kurios padarymu jis yra kaltinamas. Kaltinamojo gynėjas baigiamojoje kalboje nurodė, jog nesant galimybės išteisinti jo ginamojo, kaltinamąjį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nes A. V. ir A. S. V. susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusios, nukentėjusioji jam atleido ir jie susitaikė. Gynėjas atkreipė dėmesį, jog yra visi pagrindai numatyti BK 38 straipsnio 1 dalyje ir nėra BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei nurodo gynėjas, teismas nustatė, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamajam dar 2013-05-02 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 38 straipsnį, tuo metu jau buvo išreikštas pasitikėjimas A. V., tikintis, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau dar 2013-07-23 minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nes buvo padaryta nauja nusikalstama veika, ir A. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas. Paminėtina ir tai, jog po kaltinamojo nuteisimo už šias nusikalstamas veikas 2013-08-06, kaltinamasis A. V. dar buvo pripažintas kaltu net tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog kaltinamojo ankstesni teistumai už smurtą artimoje aplinkoje, kuris pasireiškė prieš A. V. sugyventinę, bei psichologinį smurtą artimoje aplinkoje prieš savo mamą šioje baudžiamojoje byloje, nesuteikia pagrindo teismui manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl nėra pagrindo atleisti kaltinamojo A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamosios bylos nutraukti.
Skiriant bausmę A. V. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes. A. V. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (29-31 b. l.), anksčiau teismo teistas net 4 kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (23-28 b. l.), nuo 2013-10-31 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (34 b. l.), nedirbantis (38 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje (39 b. l.), turintis mažametį vaiką (83 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (37 b. l.). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad iš ankstesnių teistumų, kai jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, t. y. laisvės apribojimas ir viešieji darbai, A. V. jokių išvadų nepadarė, o tai jį charakterizuoja, kaip asmenį atkakliai nenorintį keisti gyvenimo būdo, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti yra būtina skirti trumpalaikį laisvės atėmimą, švelnesnę iš BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – jo dydį nustatant sankcijoje numatytos bausmės maksimumą, o būtent 90 parų (BK 41, 49, 54, 56, 61 straipsniai).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-06-24 13.50 val. iki 2017-06-26 13.44 val. (48-49, 50 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, kad A. V. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. V. paliktina galioti 2017-06-26 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (51 b. l.).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo A. V. sulaikymo pagal šį nuosprendį šiam įsiteisėjus dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. areštą 60 (šešiasdešimt) parų. Bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. V. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2017-06-24 iki 2017-06-26, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Laikyti, jog A. V. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. sulaikymo pagal šį nuosprendį jam įsiteisėjus dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.