Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., S. B. ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Suinteresuotas asmuo trumpąja žinute informavo pareiškėją, kad žino apie teismo posėdį ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvai S. B. ir R. B. 1955 m. gruodžio 10 d. sudarė santuoką (el. b. medž. 5 l.), kurioje susilaukė penkių vaikų: V. J. (pareiškėjos), A. B., S. B., K. B., kuris mirė 1990 m. sausio 1 d., ir R. B., mirusio 1999 m. birželio 8 d. Pareiškėjos tėvas mirė 2003 m. balandžio 21 d. (el. b. medž. 7 l.), po kurio mirties atsirado palikimas, kurį be kitų daiktų sudaro santuokoje su S. B. metu įgytas butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (el. b. medž. 16 l.). Kad po R. B. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė į notarą patvirtina išrašas iš Testamentų registro (el. b. medž. 12 l.) ir pareiškėjos bei suinteresuoto asmens A. B. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. 2019 m. liepos 11 d. mirė pareiškėjos mama S. B. (el. b. medž. 8 l.). Dėl po S. B. mirties atsiradusio palikimo priėmimo į notarę kreipėsi pareiškėja (el. b. medž. 13 l.), kiti įpėdiniai – S. B. ir A. B. paveldėjimo teises į motinos S. B. palikimą padovanojo pareiškėjai (el. b. medž. 14-15 l.). Aplinkybes, kad pareiškėjos mama S. B. iki sutuoktinio R. B. mirties ir po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi bute buvusiais santuokos metu su R. B. įgytais daiktais, patvirtino teisme pareiškėja, taip pat apklaustas suinteresuotas asmuo A. B.. Iš pateiktos informacijos byloje ir žodinių suinteresuoto asmens A. B. bei pareiškėjos pasisakymų taip pat matyti, kad pareiškėjos mama vienerius metus prieš mirtį gyveno pas pareiškėją, tačiau nenutrūkstamai ir toliau rūpinosi Smiltynės k. 8-4, Kužių sen., Šiaulių r. esančiu butu.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Pareiškėjos mama S. B., mirus jos sutuoktiniui R. B., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėjos mama naudojosi iki savo mirties. Taigi S. B. faktiškai rūpinosi velionio vyro turtu iki savo mirties.

Tai reiškia, kad pareiškėjos mama palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo R. B. mirties, tačiau pareiškėjos mama į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos mama mirusiojo vyro R. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2003 m. balandžio 21 d. mirus R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio R. B. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.