Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-18 · Civilinė byla Nr. 2S-597-154/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-18
Bylos Nr.
2S-597-154/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Matiukienė
Pareiškėjas
Daugiabučio
Kategorijos
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-597-154/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02050-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7; (S) 124.3; 121.14
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus naikinamąjį 5 metų terminą bei trijų mėnesių terminą prašymui paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004, iškeltoje pagal pareiškėjų L. K. ir J. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo ir šį klausimą išspręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad L. ir J. K. 2004 m. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 31d. sprendimu nutraukė jų santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo sprendimą visas butas, (duomenys neskelbtini) mieste, asmeninės nuosavybės teise atiteko L. K., kuris įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriumi UAB Sampo banku. J. K. su nepilnamečiais vaikais palikta uzufrukto teisė gyventi bute iki vaikų pilnametystės. teigia, kad J. K. ir dabar gyvena minėtame bute su buvusiu sutuoktiniu L. K. ir veda bendrą ūkį.

Nurodė, kad sutuoktiniai K. ištuokos byloje nuslėpė, kad nuo 2003-12-05 buvo laikinai apribota jų nuosavybės teisė į butą, (duomenys neskelbtini) m. (Šiaulių apygardos prokuratūros areštas). Apribojimai buvo pratęsti iki 2013-02-28. Pareiškėjai teismui pateikė tik 2003-10-29 išduotą pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepateikė kreipimosi į teismą dienai išduoto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo. Nepateikdami šio išrašo, pareiškėjai nuslėpė nuo teismo informaciją apie kreditorių - Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendriją ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalijamam turtui. Turėdamas minėtą informaciją, teismas be Šiaulių apygardos prokuratūros ir Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrijos sutikimo nebūtų patvirtinęs Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis, nes Bendrija nebūtų sutikusi, kad visas butas asmeninės nuosavybės teise atitektų L. K.. Butas turėjo būti padalintas po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui, o J. K. daliai - paliktas areštas. Visą turtą perleidus L. K., J. K. išvengė teismo priteistos sumos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto 5 metų naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Nurodė, kad reikėtų atnaujinti naikinamąjį terminą, įvertinus abiejų Krištopaičių nesąžiningą elgesį tiek teismo, tiek pareiškėjo atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi (47–49 b. l.) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004.

Teismas nurodė, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004 pareiškėjas Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendriją į teismą kreipėsi 2014 m. kovo 17 d., t. y. nepraleidęs 3 mėnesių termino nuo sužinojimo, tačiau ženkliai praleidęs penkerių metų terminą nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo. LR CPK 368 str. 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus, asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai neatnaujina. Tai, kad J. K. yra išsituokusi, buvo nurodyta 2007 m. vasario 20 d. jos atžvilgiu priimtame nuosprendyje, o taip pat nurodyta vykdomojoje byloje esančiame ištuokos liudijime. Kadangi J. K. ir L. K. santuoka nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teisme 2004 m. rugpjūčio 31 d., akivaizdu, kad šis faktas galėjo ir turėjo būti žinomas tiek antstolei, tiek Bendrijai (išieškotojui). Teismas nurodė, kad tiek antstolei, tiek bendrijai turėjo būti žinoma, kad teismas, nutraukdamas santuoką, privalėjo priimti sprendimą ir dėl J. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto teisinio režimo, nes nutraukus santuoką bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigia. Nei antstolė, nei Bendrija nesielgė pakankamai apdairiai, nes nepasidomėjo galimybe gauti informaciją apie turto padalijimą iš kitų šaltinių, įskaitant ir teismo sprendimą, kuriuo nutraukta minėtų asmenų santuoka.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas - Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrija laiku nesiėmė papildomų veiksmų tikrosios J. K. turtinės padėties išsiaiškinimui. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydamas, kad byloje nėra nustatyta išskirtinė teisinė situacija.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrija atskiruoju skundu (51–53 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą naikinamąjį penkerių metų terminą prašymui paduoti, atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 31 d. sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, padalijimo ir klausimą dėl buto padalijimo spręsti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

2. Teismas nepasisakė dėl J. ir L. K. nesąžiningo ir apgaulingo elgesio ištuokos byloje, taip pat dėl informacijos apie pasikeitusią nuosavybę nepateikimo VĮ „Registrų centrui“ ir antstolei V. Š.. Jeigu J. ir L. K. būtų elgęsi sąžiningai, antstolė ir išieškotoja Bendrija būtų sužinojusios apie nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą bei įstatymo nustatytais terminais būtų pateikusios prašymą dėl proceso atnaujinimo.

3. Teismas negalėjo padalinti turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004 dėl santuokos nutraukimo, kurioje 2004-08-31 nutartimi nutraukta J. K. ir L. K. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (c. b. Nr. 2-3918-13/2004, 34–35 b. l.). Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys J. K. ir L. K. be kitų reikalavimų reiškė ir reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitenka L. K., kreditorinį įsiskolinimą UAB Sampo bankui perima L. K. (c. b. Nr. 2-3918-13/2004, 34–35 b. l.). Pareiškėjas Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrija kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3918-13/2004, nurodydama proceso atnaujinimo pagrindą – LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2014 m. kovo 17 d., praleidusi LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą (baigėsi 2009 m. rugpjūčio 31 d.) daugiau negu ketverius metus. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių – pareiškėjui, kaip J. K. kreditoriui, nebuvo pranešta apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, jis nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (1–3 b. l). Iš civilinės bylos Nr. 2-3918-13/2004 duomenų matyti, kad pareiškėjai J. K. ir L. K., prašydami nutraukti santuoką, kreditoriumi nurodė tik UAB Sampo bankas, kaip kreditorių, suteikusį paskolą buto įsigijimui (c. b. Nr. 2-3918-13/2004, 1–2 b. l.). Pareiškėjas DNSB Gegužių g. 45, kaip kreditorius, byloje dalyvaujančiu asmeniu santuokos nutraukimo byloje nebuvo įtrauktas. Pažymėtina, kad į J. ir L. K. santuokos nutraukimo bylą pareiškėjas ir negalėjo būti įtrauktas, kadangi 2004 metais, kai buvo nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, jis dar neturėjo reikalavimo teisės pagal Šiaulių apygardos teismo 2007-02-20 nuosprendį. Tik Šiaulių apygardos teismui 2007-02-20 priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir iš J. K. priteisus 63792,64 Lt turtinę žalą bei 1500 Lt audito išlaidas, Daugiabučio namo Gegužių g. 45 savininkų bendrija įgijo reikalavimo teisę į J. K. ir tapo jos kreditoriumi. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis privalėjo dalyvauti J. K. ir L. K. santuokos nutraukimo byloje ir reikšti prieštaravimus dėl turto padalinimo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė, jog J. K. yra išsituokusi, yra nurodyta Šiaulių apygardos teismo 2007-02-20 nuosprendyje, o vykdomojoje byloje yra pateiktas ištuokos liudijimas, todėl akivaizdu, kad šis faktas buvo žinomas tiek pareiškėjui, tiek antstolei (vykd. byla, 12 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl pareiškėjo galimai pažeistų savo teisių savalaikio gynimo neįgyvendinimo, sprendžia, kad išskirtinė ir netoleruotina situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė. Kadangi byloje nėra nustatyta netoleruotinos teisinės situacijos, spręstina, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Suėjus LR CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, pareiškėjas neteko teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (LR CPK 75 str. 1 d.).

Apibendrindamas aukščiau nurodytas motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą bei procesinių terminų praleidimo proceso teisės normas ir, atsisakydamas atnaujinti procesą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Matiukienė