- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- A5.-1441-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01169-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- A. J., Valstybinės darbo inspekcijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi – darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido pagal UAB (duomenys neskelbtini) užduotį, atvykti į darbo vietą, t. y. AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), S. D. 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 d., ir V. L. 2017 m. rugsėjo 24-25 d., ir vykdyti minėtiems asmenims darbo funkcijas – laivų remonto darbus, laivuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nesudarius su jais darbo sutarties ir apie jų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais A. J. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovė A. P. teismo posėdžio metu palaikė administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir prašė A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Parodė, kad dėl administracinio nusižengimo tyrimą pradėjo ji, nes pareiškėjai S. D. ir V. L. kreipėsi su pirminiu prašymu, nurodydami, kad jie įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pas A. J., nuvyko į Rygos uostą ir atliko tam tikrus darbus laivų remonto įmonėje, tačiau vėliau, kai pradėjo prašyti darbo užmokesčio, sužinojo, kad jie įmonėje nebuvo įdarbinti. S. D. kreipėsi į Rygos Valstybinę darbo inspekciją. Buvo renkami duomenys, kas galėtų paliudyti, kad S. D. ir V. L. protokoluose nurodytais terminais dirbo. Buvo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie buvo apklausti, taip pat pridėtos pažymos įrodančios, kad S. D. tam tikromis dienomis buvo išduoti leidimai patekti į įmonę UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Antrą kartą gavus prašymą atnaujinti bylą ir ją atnaujinus, buvo surinkta pakankamai duomenų apie padarytą administracinį nusižengimą, po ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Rygos valstybinė darbo inspekcija UAB (duomenys neskelbtini) siuntė elektroninį laišką į UAB (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą, kuris buvo skelbiamas viešai internete, su 2017-12-06 nurodymu atvykti į Rygos valstybinę darbo inspekciją. Vėliau buvo išsiųsti pakartotiniai elektroniniai laiškai su pranešimais. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. J. kaltę. Apklausti liudytojai patvirtino, kad S. D. (duomenys neskelbtini) dirbo darbų vadovu, V. L. atliko skardinimo darbus. Liudytojas A. M., AS (duomenys neskelbtini) direktorius, patvirtino, kad laivuose, tai yra katamarane ir (duomenys neskelbtini) galėjo dirbti tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Nori patikslinti, kad A. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole neteisingai nurodyta S. D. ir V. L. darbo laikas, nustatyta, kad jie darbo vietoje, t. y. AS (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), S. D., dirbo 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 dienomis, o V. L. - 2017 m. rugsėjo 24-25 dienomis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. į teismo posėdį atvyko, nepripažino padaręs administracinį nusižengimą, nesutiko, kad S. D. ir V. L. jo vadovaujamoje įmonėje dirbo nelegaliai ir paaiškino, kad V. L. jis nepažįsta, o S. D. anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), su juo buvo sudaryta darbo sutartis. S. D. atliko darbus UAB (duomenys neskelbtini) objekte. Jis S. D. darbu buvo patenkintas. Vėliau S. D. išėjo iš darbo, užsirekomendavo kaip geras specialistas. Po to, UAB (duomenys neskelbtini) gavo iš Rygos įmonės AS (duomenys neskelbtini), kurios direktorius A. M., pasiūlymą atlikti renovacijos darbus susijusius su ventiliacija. Jis išsikvietė S. D. ir pasiūlė jį savaitei įdarbinti. Paaiškino, kad jis galės vadovauti darbui Rygoje. Tačiau S. D. kategoriškai atsisakė, nurodydamas, kad jis turi individualios veiklos pažymą, ir būtų geriau, jeigu jis kaip ekspertas suteiktų paslaugas, paskaičiuotų sąmatą. Jie susitarė, kad S. D. UAB (duomenys neskelbtini) suteiks paslaugas, t. y. sudarys darbų sąmatą, prižiūrės, kad būtų gerai atlikti darbai, ir už tai išrašys apie 3000 Eur sąskaitą. Jis neįsitikino, ar S. D. turi individualios veiklos pažymą. Be to, pats S. D. nenorėjo būti įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Po pokalbio, t. y. 2017 m. rugsėjo mėn., jie kartu nuvažiavo į Rygą apžiūrėti kokius darbus reikės atlikti ir užsakė leidimus patekti į gamyklos teritoriją. Juos pasitiko AS (duomenys neskelbtini) direktorius A. M., kuriam jis S. D. pristatė kaip specialistą. Ten buvo dujovežis, mašinų skyrius, kuriame reikėjo padaryti renovaciją. S. D. fotografavo, matavo, skaičiavo, tam, kad paruošti komercinį pasiūlymą. Kartu taip pat buvo UAB (duomenys neskelbtini) buvęs darbuotojas R. V.. S. D. grįžęs į namus paruošė sąmatą ir sutiko atlikti darbą kaip ekspertas. Po kelių dienų S. D. informavo, kad jis į pagalbą priims V. L.. Jis S. D. pasakė, kad jei V. L. yra jo darbuotojas ir darbai bus atlikti už sutartą sumą, tai jie gali dirbti kartu. Kai komercinis pasiūlymas buvo paruoštas, UAB (duomenys neskelbtini) gavo darbą iš minėtos Rygos įmonės. S. D. Rygoje buvo 3 ar 4 dienas, gyveno gamyklos suteiktame viešbutyje. Iš pradžių S. D. atliko tam tikrus darbus, juos aprašė, tačiau vėliau viską metė ir išvažiavo iš Rygos. Jis Rygoje matė V. L., bet dėl darbo su juo nekalbėjo. V. L. turėjo sumokėti S. D.. S. D. darbų neatliko. Kadangi įmonė liko skolinga kitiems darbuotojams pinigų, todėl byloje esantys liudytojai yra prieš jį nusistatę. Rygoje, prie dujovežio dirbo apie 18 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Laive dirbo apie 12 darbuotojų, katamarane – 6 darbuotojai. Iš viso UAB (duomenys neskelbtini) tuo metu dirbo 60 darbuotojų, todėl jis neturėjo tikslo nepriimti vieno darbuotojo. A. J. nurodė ir tai, jog jis nežinojo, kad jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jis negavo jokių pranešimų iš Rygos valstybinės darbo inspekcijos, nes UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi finansinių sunkumų, buvo užblokuotas įmonės elektroninis paštas. Jis (duomenys neskelbtini) nebegyvena nuo 2016 m., jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). 2017-12-20 buvo išsiuntęs atsakymą į Rygą, tačiau apie tai, kad byla buvo atnaujinta, jis nežinojo. Teigia, kad byloje paaiškinimus parašę asmenys yra buvę UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, UAB (duomenys neskelbtini) pilnai neatsiskaitė už atliktus darbus, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jį apkalba.
Liudytojas S. D. parodė, kad jo specialybė yra mechanikas – inžinierius, anksčiau yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), bet neilgai. Kartą A. J. pakvietė jį į Rygą darbui. A. J. norėjo, kad jis įmonėje dirbtų meistru ir priduotų du laivus Rygoje. 2017 m. rugsėjo mėn., penktadienį ar šeštadienį, jis su A. J. ir dar vienu įmonės darbuotoju, važiavo į Rygą pažiūrėti laivą, reikėjo apskaičiuoti kiek reikia pakeisti ventiliacijos vamzdžių. Atlikus skaičiavimus atėjo prie vartų, kur A. J. išrašė leidimus patekti į teritoriją 3 ar 4 savaičių laikotarpiui. Po to jie grįžo į Klaipėdą. Sekmadienio naktį jis vėl išvažiavo į Rygą. A. J. sakė, kad darbą reikia pradėti labai skubiai, o darbo sutartį atveš vėliau. Jis galvojo, kad A. J. jį įdarbins. Jis jokio verslo liudijimo išsiėmęs nebuvo, apie tai su A. J. nekalbėjo. Į Rygą jis atvažiavo pirmadienį, atėjo į darbą ir pradėjo dirbti vienas. Jis dirbo meistru, jo darbo laikas buvo 12 val. per dieną, nuo 07.00 val. iki 19.00 val. A. J. jam žadėjo mokėti 14 Eur per valandą, o pridavus laivą dar premiją išmokėti. Jis dirbo kaip skardininkas ir kaip meistras, ant dviejų laivų, paaiškino kitiems darbuotojams kokius darbus ir kaip reikia atlikti, bei užsakinėjo įrankius darbui. Jis sakė A. J., kad į pagalbą pasikvies dar vieną žmogų, t. y. V. L., kuris jam padės. A. J. sutiko V. L. įdarbinti. Jis su V. L. yra skardininkai. A. J. V. L. turėjo mokėti 12 Eur per valandą. V. L. dirbo skardininko darbus, darė ventiliacijos vamzdžius, turėjo priduoti laivą. V. L. atliko darbus pilnai. Jis ir V. L. gyveno viešbutyje, už apgyvendinimą apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Jis su V. L. per dvi savaites sutvarkė laivą, už darbą jis gavo apie 45 Eur, o V. L. jokių pinigų negavo. Kai buvo priduotas pirmas laivas į Rygą buvo atvažiavęs A. J. ir padėkojo už darbą, tačiau darbo užmokesčio neišmokėjo, nurodė, jog dar įmonei už priduotą laivą nėra sumokėti pinigai. A. J. buvo davęs jam šiek tiek pinigų, kad jis kitiems darbuotojams perduotų, tai kiek liko pasiliko sau, t. y. 45 Eur. Jis atidirbo beveik dvi savaites, penktadienį susirgo, paskambino A. J. ir prašė pinigų bilietui nusipirkti, kad grįžti į namus. A. J. sakė, kad paskui duos pinigus. V. L. paskolino jam pinigų ir jie dviese grįžo į Klaipėdą. Sekmadienį A. J. atvažiavo į jo namus ir liepė grįžti į Rygą, bet jis atsisakė, kadangi susirgo. A. J. atvažiavęs į Rygą, antrą laivą pridavė be jo. UAB (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus jiems nesumokėjo, kiti darbuotojai taip pat negavo darbo užmokesčio. Jis skambino A. J. ir prašė sumokėti pinigus, o jis jam atsakė, kad jis jam nieko neskolingas. A. J. turėjo jam sumokėti iš viso apie 2000 Eur.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. D. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2017-09-17 jam paskambino A. J. ir paprašė atvažiuoti į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasiūlė darbą Rygoje, laive. Pirmame laive - katamarane atlikti skardinimo darbus, antrame laive - chem. tanklaivyje pakeisti ventiliaciją, dirbti meistru. 2017-09-19, 03.00 val., naktį, jis, A. J. ir R. išvažiavo į Rygą. Priėmė du laivus ir grįžo 2017-09-20 į Klaipėdą. 2017-09-22, 03.00 val., jis išvažiavo į Rygą su autobusu, iš ryto Rygos shipyarde jam išrašė leidimą į gamyklą. Pas jį dirbo 7 žmonės. Pavardžių jis neatsimena, bet vienas jų buvo D. ir V. Jie gali patvirtinti, kad jis Rygos shipyarde dirbo meistru. Laivų remonte, Rygoje, direktorius A. M., kuris jį žino. 2017-09-29 į Rygą atvažiavo A. J. ir R., kurio pavardės neatsimena, patikrinti darbą. Kontrakto neatvežė, nei jam, nei V. L.. Komandiruotės pinigų nemokėjo, nei jam, nei žmonėms. 2017-09-30 jis nuėjo į darbą ir žmonėms pasakė, kad jam meluoja, nėra kontrakto, pridavė instrumentus, pasakė ką jiems dirbti ir jis grįžo į Klaipėdą. Kartu su V. L. bilietus pirko už savo pinigus. Grįžęs iš Rygos pas jį atvažiavo A. J.. Jis jam atidavė bilietus. Bet A. J. pasakė, kad jam jo firma nieko nemokės už darbą Rygoje. Papildomai nurodė, jog kartu su jais laive dirbo D. ir V., kurie dirbo prie ventiliacijos (b. l. 9, 16).
Liudytojas V. L. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo praeitų metų rugsėjo mėnesį, savaitę laiko. S. D. buvo kaip vyresnysis darbuotojas. S. D. pasakė jam, kad reikalingas žmogus ir pakvietė dirbti jį į Rygą. S. D. sakė, kad su A. J. susitarė dėl jo įdarbinimo. Žadėjo mokėti po 12 Eur per valandą. V. U. atvažiavo į namus jį pasiimti ir naktiniu autobusu jie išvažiavo į Rygą. A. J. buvo davęs pinigus V. U., kad nupirktų jiems bilietus į Rygą. Jis Rygoje dirbo nuo sekmadienio iki penktadienio, 6 dienas. Dirbo nuo ryto iki vakaro, gyveno bendrabutyje, kas mokėjo už apgyvendinimą, nežino. Jis dirbo ant katamarano su metalu, o S. D. dirbo ventiliacijos darbus. Namo jis grįžo už savo pinigus, kartu su S. D.. S. D. į Rygą buvo atvykęs anksčiau nei jis. Grįžęs į Klaipėdą, jis su A. J. tiesiogiai bendravo ofise, (duomenys neskelbtini). A. J. už darbą jam žadėjo pinigus pervesti po 2-3 dienų, tačiau nepervedė. Prieš išvažiuojant į Rygą jis bendravo tik su S. D., A. J. nebuvo matęs. A. J. jis pamatė tik Rygoje, tačiau su juo tuo metu apie darbo užmokestį nekalbėjo. A. J. matė, kad jis dirbo Rygoje. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, A. J. žadėjo į Rygą atvežti sutartis ir sumokėti pinigus. Darbo užmokestį jam turėjo mokėti UAB (duomenys neskelbtini), todėl, kad ši įmonė buvo išdavusi leidimą patekti į teritoriją. Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytinius paaiškinimus.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. L. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2017-09-23 jam paskambino A. J. ir paprašė nuvažiuoti dirbti į Rygą skardininku. 2017-09-24 jis pradėjo dirbti Rygos shipyarde laive. Leidimą į gamyklą jam išrašė kadrų skyriuje, gamykloje. Kontraktą pažadėjo atvežti į Rygą A. J.. 2017-09-29 į Rygą atvažiavo A. J. su R., bet kontrakto neatvežė, komandiruotės pinigų nesumokėjo. 2017-09-30 jis ir jo meistras S. D. grįžo į Klaipėdą autobusu. Bilietus jie pirko už savo pinigus. Bilietus už autobusą atidavė A. J.. Paprašė atsiskaityti su juo už atliktą darbą (b. l. 8, 11).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytas V. U. parodė, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) izoliuotoju. Jį į darbą priėmė A. J., darbo objektas - Rygoje. Jo valandinis atlyginimas buvo 8 Eur per valandą, darbo užmokestis buvo išmokėtas jam grįžus į Lietuvą, tačiau nepilnai. 2017 m. rugsėjo mėn. Rygoje taip pat dirbo S. D. ir V. L., kurie buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. S. D. ir V. L. Rygoje dirbo apie savaitę laiko. S. D. vadovavo darbui ir padėjo dirbti. Ar S. D. ir V. L. buvo mokamas darbo užmokestis, nežino. Rygoje dirbo daugiau UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Leidimus patekti į teritoriją išduodavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Kelionę į Rygą autobusu apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Kai reikėjo važiuoti į Rygą, A. J. jam pasakė, kad yra kitas UAB (duomenys neskelbtini) žmogus, t. y. V. L., ir nurodė jo adresą. A. J. į jo sąskaitą pervedė pinigus bilietams kelionei Rygą. Jis su taksi nuvažiavo pas V. L. ir jie kartu išvažiavo į Rygą. V. L. jam sakė, kad jį pasamdė UAB (duomenys neskelbtini). Jis važiuodamas dirbti į Rygą S. D. nepažinojo. Baigiant darbus S. D. laive nebuvo. L. V. U. teismo posėdžio metu patvirtino savo rašytinius paaiškinimus (b. l. 25).
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. U. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad nuo rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo mėn. pradžioje buvo komandiruotas ventiliacijos ir skardinimo darbams į (duomenys neskelbtini). Grįžo rugsėjo mėn. viduryje ir po 5 dienų pakartotinai buvo analogiškai išsiųstas. Dirbo Norvegijos katamarane ir su juo kartu dirbo V. V.. Atliko skardinimo darbus. Su jais kartu dirbo D. Šiems darbams vadovavo meistras S. Po kelių dienų jis dirbo kitame laive pavadinimu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu dirbo D., kuris darbams užsakinėjo detales. Jo darbų vadovas liko S. V. dirbo katamarane, kuris kartu su S, 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, išvyko. Išvykus meistrui S., jis dar liko apie savaitę laiko dirbti. Jis D., S. ir V. pažinojo kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. Į (duomenys neskelbtini) įeidavo su vienkartiniu leidimu (b. l. 25).
Liudytojas A. M. parodė, kad šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), įvykio metu dirbo Rygos įmonėje AS (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriumi, daug metų bendradarbiauja su UAB (duomenys neskelbtini). Pakvietė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus atlikti dujovežio (duomenys neskelbtini) skardinimo ir ventiliacijos ir kondicionavimo sistemos remonto darbus. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė AS (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą. Kadangi pasiūlymas tenkino, su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis, buvo užsakyti elektroniniai leidimai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams patekti į laivų remonto gamyklos teritoriją. Dirbo apie 10 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Darbuotojų apgyvendinimu rūpinosi UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) pasikvietė konsultantus (kontrahentus), kadangi kai kurie darbai buvo ypač sudėtingi, tačiau AS (duomenys neskelbtini) su šiais asmenimis jokių santykių neturėjo. S. D. ir V. L. buvo pristatyti kaip ekspertai-specialistai, juos pasamdė UAB (duomenys neskelbtini), o ne AS (duomenys neskelbtini). Juos pristatė A. J.. Šiems asmenims taip pat užsakė leidimus. Vėliau šie asmenys pradėjo neadekvačiai elgtis, uždavinėjo laivų savininkų atstovams klausimus, darbų neatliko, todėl jis, liudytojas, pasakė A. J., kad šie asmenys nepageidaujami, iš jų atimti leidimai. Nežino, kas rūpinosi šių asmenų apgyvendinimu, kas apmokėjo kelionės išlaidas. Taip pat buvo naujai statomas laivas-katamaranas. Laive darbus vykdė taip pat UAB (duomenys neskelbtini). Mintuose laivuose galėjo dirbti tik UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2018-02-06 jis, A. M., nustojo dirbti AS (duomenys neskelbtini), tuo metu gamykla dar nebuvo sumokėjusi už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini).
Liudytojas D. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo skardininku, projektų vadovu, į darbą priėmė direktorius A. J.. 2017 m. rugsėjį dirbo Rygos laivų gamykloje. Jam grįžus iš komandiruotės Helsinkyje, direktorius A. J. paprašė nuvykti į Rygą atlikti skubius darbus, tai yra laive-katamarane atlikti skardinimo darbus. Į Rygą nuvyko 2 dienoms. Grįžus į Klaipėdą, A. J. vėl paprašė nuvykti į Rygą pabaigi ventiliacijos remonto darbus kitame laive (duomenys neskelbtini) toje pačioje (duomenys neskelbtini). Minėtame laive dirbo 4-5 dienas, po to vėl grįžo į Klaipėdą. Iš pradžių turėjo laikinus leidimus patekti gamyklos teritoriją, vėliau gavo nuolatinius leidimus. Gyveno šalia gamyklos bendrabutyje. Jis, D. D., UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas oficialiai. Jam dirbant minėtuose laivuose, ten taip pat dirbo S. D. ir V. L.. V. L. katamarane atliko skardinimo darbus, S. D. laive (duomenys neskelbtini) skirstė ir organizavo darbus, pats dirbo su vamzdžiais. Nežino, ar minėti asmenys UAB (duomenys neskelbtini) dirbo oficialiai. Tabelius, esančius b.l. 12, pildė S. Jam, D. D., antrą kartą dirbant laive (duomenys neskelbtini), S. D. ir V. L. išvyko į Klaipėdą. Jie pasakė, kad darbas jiems nepatinka, netenkina darbo sąlygos, negauna medžiagų, todėl išvyksta. Sekančią dieną jis, liudytojas, taip pat išvyko į Lietuvą, darbai tuo metu dar nebuvo baigti. Jam, D. D., buvo mokamas 10-12 Eur per valandą, darbo užmokestis buvo mokamas į jo banko sąskaitą. Dirbant Suomijoje jam buvo mokama 12-13 Eur per valandą. Abiejų komandiruočių metu laivuose dirbo S. D.. Nepamena, ar katamarane dirbo V. L. pirmos komandiruotės metu. V. L. dirbo tik katamarane.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. D. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 21-22 dienomis nuvyko į komandiruotę (duomenys neskelbtini), atliko izoliavimo-skardinimo darbus. Prieš jam išvykstant į komandiruotę, direktorius A. J. pasakė, kad Rygoje darbams vadovaus S. D.. Kartu su juo skardinimo darbus katamarane atliko V. L.. Po šių darbų grįžo Į Lietuvą ir po kelių dienų (apie rugsėjo 27 d.) vėl išvyko į komandiruotę į Rygą, į tą pačią gamyklą, dirbo laive (duomenys neskelbtini), kur reikėjo demontuoti ir uždėti naujus ventiliacijos vamzdžius. Darbams ir toliau vadovavo S. D.. Su juo kartu dirbo V. V. L. tęsė darbus katamarane. 2017-09-30 S. D. ir V. L. išvyko į Klaipėdą. Jis pats juos automobiliu nuvežė į autobusų stotį. Pats išvyko sekančią dieną (b.l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. J. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, teisme apklaustų liudytojų parodymais, jų rašytiniais paaiškinimais, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnės paaiškinimais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NSA 0920-0691, kita rašytine bylos medžiaga.
Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 93 straipsnyje nurodyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, o DK 99 straipsnyje be kita ko nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) atliko laivų ventiliacijos renovacijos darbus įmonėje AS (duomenys neskelbtini). Pasiūlė buvusiam įmonės darbuotojui S. D. savaitę dirbti Rygoje, laive, siūlė jį įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini). S. D. sutiko dirbti, tačiau pasakė, kad dirbs kaip ekspertas pagal individualios veiklos pažymą. 2017 m. rugsėjo mėn. jie kartu nuvažiavo į Rygą apžiūrėti kokius darbus reikės atlikti ir užsakė leidimus patekti į gamyklos teritoriją. Po kelių dienų S. D. informavo, kad jis į pagalbą priims V. L.. Jis S. D. pasakė, kad jei V. L. yra jo darbuotojas ir darbai bus atlikti už sutartą sumą, tai jie gali dirbti kartu. Jis, A. J., V. L. nepažinojo. S. D. Rygoje buvo 3-4 dienas, atliko tam tikrus darbus, juos aprašė, tačiau vėliau viską metė ir išvažiavo iš Rygos. Kadangi įmonė liko skolinga kitiems darbuotojams pinigų, todėl byloje esantys liudytojai siekia jį nepagrįstai apkaltinti ir apkalbėti. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigė teisme apklausti liudytojai S. D., V. L., V. U. ir D. D.. Liudytojas S. D. parodė, kad protokole nurodytu laiku dirbo meistru AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritorijoje, laivuose. Dėl darbo tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. J., kartu su juo vyko į Rygą apžiūrėti laivų, skaičiavo kiek reikia pakeisti ventiliacijos vamzdžių. Darbus reikėjo padaryti skubiai, A. J. žadėjo darbo sutartį atvežti vėliau, tačiau jos taip ir neatvežė. Jis jokios individualios veiklos pažymos neturėjo, manė, kad bus įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini). Rygoje dirbo meistru dviejuose laivuose, taip pat atliko ir skardinimo darbus, 12 darbo valandų per dieną, nuo 7.00 val. iki 19.00 val., su A. J. susitarė, kad jam bus mokamas 14 Eur valandinis darbo užmokestis. Sakė A. J., kad jam reikalinga pagalba, todėl A. J. sutiko UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti V. L.. V. L. dirbo skardininku, darė ventiliacijos vamzdžius, kartu su juo gyveno gamyklos bendrabutyje, už jų apgyvendinimą mokėjo UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. L. patvirtino šiuos S. D. parodymus, nurodė, kad jį dirbti Rygoje laivuose pakvietė S. D.. S. D. sakė, kad A. J. sutiko jį įdarbinti, žadėjo mokėti 12 Eur valandinį užmokestį. Kai atvyko į Rygą, S. D. jau dirbo. A. J. žadėjo atvežti darbo sutartį, tačiau to nepadarė. Jis, V. L., atliko skardinimo darbus, o S. D. tvarkė ventiliacijos sistemą. Grįžęs į Klaipėdą, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) biurą, kalbėjo su A. J., šis jam žadėjo sumokėti už darbą po 2-3 dienų. Liudytojas V. U. parodė dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) izoliuotoju. 2017 m. rugsėjo mėnesį dirbo (duomenys neskelbtini), atliko ventiliacijos tvarkymo ir skardinimo darbus. Darbams vadovavo S. D., V. L. Norvegijos katamarane atliko skardinimo darbus. Liudytojas D. D. parodė du kartus vykęs į komandiruotę 2017 m. rugsėjo mėn., dirbo Rygos laivų gamykloje, atliko izoliavimo-skardinimo darbus, darbai buvo atliekami laive-dujovežyje (duomenys neskelbtini) ir Norvegijos laive-katamarane. Abu kartus darbams vadovavo S. D.. V. L. katamarane atliko skardinimo darbus, S. D. laive (duomenys neskelbtini) skirstė ir organizavo darbus, pats dirbo su vamzdžiais. Liudytojas A. M., ėjęs AS (duomenys neskelbtini) gamybos direktoriaus pareigas, patvirtino, kad dujovežyje (duomenys neskelbtini) ir naujai statomame laive-katamarane dirbo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai tiek tiriant A. J. nusižengimą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme, nesikeitė, buvo nuoseklūs ir vieni kitus papildantys. Rašydami paaiškinimus Valstybinei darbo inspekcijai V. U. ir D. D. patvirtino dirbę pagal UAB (duomenys neskelbtini) užduotį, darbo vietoje, AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu darbams vadovavo S. D., kuris taip pat ir remontavo ventiliacinę sistemą, o V. L. atliko skardinimo darbus. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. parodymus, kad S. D. atliko tik eksperto-specialisto funkcijas, turėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymą, o V. L. S. D. įdarbino be jo, A. J., žinios, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojas V. U. patvirtino V. L. parodymus ir parodė, kad prieš važiuojant į Rygą, A. J. jam pasakė, kad reikia paimti ir kitą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją, t. y. V. L., ir nurodė jo adresą, ir jis su taksi nuvažiavo pas V. L., jį paėmė, ir jie kartu išvažiavo į Rygą. V. L. jam sakė, kad jį pasamdė UAB (duomenys neskelbtini). A. J. į jo sąskaitą pervedė pinigus bilietams kelionei Rygą. Tai paneigia A. J. versiją, kad apie V. L. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinoma. Darytina išvada, jog S. D. ir V. L. 2017m. rugsėjo mėnesį, tam tikru laiku, pagal UAB (duomenys neskelbtini) užduotį, darbo vietoje, AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko laivų remonto darbus, o S. D. taip pat šiems darbams vadovavo.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog S. D. 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 d., ir V. L. 2017 m. rugsėjo 24-25 d., susitarę su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), laivuose (duomenys neskelbtini), atliko laivų remonto darbus, nors apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbo sutartys pasirašytos nebuvo. A. J. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įdarbinant S. D. ir V. L. sudarant rašytinę darbo sutartį, nors susiklostę faktiniai darbuotojų ir bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) santykiai atitiko darbo santykių požymius. Nustatyta, jog S. D. ir V. L. tomis dienomis dirbo bendrovės naudai, sukūrė produktą, su jais buvo sutarta dėl atlyginimo dydžio, darbo sąlygų ir kt. Draudžiama darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau A. J. šio draudimo nepaisė. Kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad S. D. 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 dienomis, ir V. L. 2017 m. rugsėjo 24-25 dienomis, susitarę su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, AS (duomenys neskelbtini) laivų remonto teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), laivuose (duomenys neskelbtini), atliko laivų remonto darbus, nors apie šių darbuotojų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, darbo sutartys pasirašytos nebuvo, nes Rygos valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai patvirtina, kad S. D. 2017 m. rugsėjo 19, 21-25 dienomis buvo AS (duomenys neskelbtini) teritorijoje (b.l. 28-35). Be, to, S. D. ir V. L. nurodė, kad jie kartu grįžo į iš Rygos į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad individuali veikla yra laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant ar gyventojo individuali veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą – nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia. Atkreiptinas dėmesys, jog veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Tokiu atveju, pagal individualios veiklos pažymą gyventojas pats organizuoja veiklą, sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia veiklos vykdymo išlaidas. Šiuo atveju, teisme apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai paaiškinimai, teismo nuomone, akivaizdžiai paneigia A. J. teiginius, jog S. D. ir V. L. nebuvo jam pavaldūs, jie nedirbo pagal įmonėje nustatytą darbo organizavimo tvarką, siekė naudos sau.
Taigi, analizuojamos bylos kontekste nedvejotinai nustatyta, jog S. D. darbas 2017 m. rugsėjo 19 d., rugsėjo 21-25 dienomis, taip pat ir V. L. – 2017 m. rugsėjo 21-25 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) naudai atitinka darbo sutarties požymius: šie asmenys teikė skardininkų paslaugas (S. D. taip pat ir darbų vadovo) susitarę su direktoriumi jo naudai ir jam vadovaujant, su darbdavio darbo priemonėmis, neatlygintinai naudojasi patalpomis miegui ir poilsiui, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, t. y. dirbo pagal iš anksto tarpusavyje ir įmonės direktoriumi suderintą darbo grafiką, už atliekamą darbą jiems buvo pažadėtas konkretus atlyginimas, todėl akivaizdu, jog A. J. pagrįstai laikytas darbdaviu, o S. D. ir V. L. – darbuotojais.
Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog A. J. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Byloje A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant baudos dydį atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – nėra duomenų, kad nusižengimo darymo metu būtų baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, A. J. už padarytą nusižengimą skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1000 eurų (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18087958072 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.