- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-324-823/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00639-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mediaspektras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mediaspektras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-4472-232/2018, kuria teismas iškėlė atsakovei bankroto bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „Mediaspektras“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, jos įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 3 942,68 Eur. VĮ Registrų centro 2018 m. kovo 20 d. duomenimis UAB „Mediaspektras“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ 2018 m. kovo 20 d. duomenimis draudėjo vardu yra registruotų transporto priemonių, tačiau jų dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, atsakovė (skolininkė) neturi. Atsakovei taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, įsiskolinimas nepadengtas.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepimu sutiko, kad UAB „Mediaspektras“ būtų iškelta bankroto byla. Nurodė, kad bendrovės įsiskolinimas valstybės, savivaldybių fondo biudžetams sudaro 947,43 Eur.
3. UAB „Mediaspektras“ vadovas P. J. (P. J.) nurodė, kad UAB „Mediaspektras“ turi finansinių sunkumų, tačiau mėgina juos išspręsti, atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė vykdo veiklą ir stengiasi dengti įsiskolinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Mediaspektras“ bankroto bylą.
5. Teismas nurodė, kad bendrovės mokumo negalima vertinti remtis 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniu (paskutinis bendrovės balansas pateiktas už 2014 m.), kadangi tokia informacija nebėra aktuali. Pažymėjo, kad VĮ Registro centro duomenimis UAB „Mediaspektras“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Mediaspektras“ neturi transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešajame eisme nebūtų draudžiamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausytų koks nors kitas materialus turtas ar atsakovė turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Remiantis VSDFV duomenimis, UAB „Mediaspektras“ neturi apdraustųjų asmenų, jos skola VSDF biudžetui 2018 m. spalio 19 d. sudarė 2 376,02 Eur. Remiantis viešaisiais duomenimis, atsakovės mokestinės nepriemokos suma 2018 m. spalio 23 d. sudarė 809,01 Eur. Taigi, skolos suma pareiškėjui ir trečiajam asmeniui sumažėjo. Kitų duomenų, patvirtinančių gerą bendrovės turtinę padėtį, ar tai, kad bendrovė vykdo veiklą, teismui nėra pateikta. Byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su valstybės biudžetu. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad aakovė yra nemoki ir nevykdanti įsipareigojimų kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Mediaspektras“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį, įtraukiant į nutartį punktą dėl UAB „Mediaspektras“ darbuotojų darbo fakto nustatymo; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti visas UAB „Mediaspektras“ teiktas deklaracijas apie apdraustuosius asmenis; iš esmės išnagrinėti bankroto bylos UAB „Mediaspektras“ iškėlimo pagrįstumą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovė tęsia ir turi galimybę toliau tęsti savo veiklą, iki 2018 m. spalio 31 d. turėjo tris darbuotojus, dabar turi du darbuotojus, sumokėjo dalį pradelstų įmokų VSDFV bei VMI.
6.2. Teismas bylos įrodymus vertino tik formaliai, atsietai vienas nuo kito, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik dalimi įrodymų, o ne jų visuma, nevertino dalies atsakovei palankių įrodymų,. Toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, todėl ir skundžiama teismo nutartis nėra teisėta bei pagrįsta. Teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei išaiškinimų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimu.
6.3. Teismas apskritai nevertino atsakovės pateiktų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų – banko išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. spalio 22 d., iš esmės patvirtinančių, kad UAB „Mediaspektras“ per visą laikotarpį vykdė veiklą, nuomojosi prekybines patalpas, bendrovėje dirbo trys darbuotojai, kuriems buvo mokami atlyginimai, bendrovė nors ir dalimis, tačiau atsiskaitinėjo su VSDFV bei VMI – skola VSDFV sumažėjo apie 1 500 Eur, o VMI – apie 150 Eur.
6.4. Teismas, pažeisdamas materialines teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra nemoki, kad ji negalės atsiskaityti su kreditoriais ir nevykdys savo įsipareigojimų. UAB „Mediaspektras“ turi pradelstų įsiskolinimų, tačiau pats teismas pripažino, kad skola VSDFV bei VMI per nurodytą laikotarpį sumažėjo, be to, skola neviršijo pusės į UAB „Mediaspektras“ balansą įrašyto turto vertės.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Bendrovės vadovas P. J. teismui nepateikė duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, todėl teismas apie įmonės (ne)mokumą galėjo spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra išsamūs, nes išsamesnių į bylą nebuvo pateikta. Šiai dienai nustatyti UAB „Mediaspektras“ turimų įsipareigojimų ir turto santykio nėra galimybės.
7.2. UAB „Mediaspektras“ nemokėjo įstatymų nustatytų mokesčių nuo 2017 m. liepos mėnesio, šiai dienai draudėjo sąskaitose nėra lėšų skolai VSDFV padengti, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat nėra. UAB „Mediaspektras“ turėjo tris darbuotojus, kuriems skyriaus iniciatyva buvo įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga, kadangi UAB „Mediaspektras“ daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo einamųjų valstybinio socialinio draudimo įmokų. UAB „Mediaspektras“ vadovas buvo periodiškai VSDFV Vilniaus skyriaus informuojamas apie įsiskolinimą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų skolai padengti, nepateikė patikrinimui bendrovės veiklos dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas tikrina neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
9. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos instrumentų, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius rinkos subjektus. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
10. Įstatymas įpareigoja teismą, sprendžiantį dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, išsamiai įvertinti aktualius nagrinėjamo klausimo išsprendimui įmonės finansinius duomenis. Tokius duomenis (kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus) pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas teismui turi pateikti įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, administracijos vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pareiškimo, kuriuo prašoma įmonei iškelti bankroto bylą, gavimo. Tais atvejais, kai įmonės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė savo mokumą byloje iš esmės grindė tik pateiktais įrodymais apie vykdomus atsiskaitymus su VMI bei VSDFV, nepateikdama jokių įrodymų apie turimą turtą, turimus pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, vykdomą veiklą. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo motyvuojamosios dalies turinio matyti, kad pastarąją aplinkybę (dėl bendrovės sumažėjusių įsipareigojimų minėtiems kreditoriams) pirmosios instancijos teismas įvertino, pažymėdamas, kad jie patys savaime nėra pakankami spręsti dėl atsakovės mokumo, tuo tarpu kitokie dokumentai, patvirtinantys gerą bendrovės turtinę padėtį, teismui nebuvo pateikti, todėl atsakovės atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, ar kad nevertino atsakovei palankių įrodymų, laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dalies turimų įsipareigojimų kreditoriams padengimas pats savaime nėra pakankamas spręsti, jog atsakovė yra moki ir turi galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
12. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas dėl pagrindų iškelti atsakovei bankroto bylą buvimo sprendė įvertinęs tik atsakovės turimus įsipareigojimus VMI bei VSDFV. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo ir bankroto bylos jai iškėlimo, atliko visapusišką aplinkybių, reikšmingų tokio klausimo išsprendimui, vertinimą – teismas įvertino turimus duomenis apie bendrovės turtą – registrų duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, kurių dalyvavimas viešajame eisme nebūtų draudžiamas, neturi, taip pat aplinkybę, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai apie kokio nors kito turto, piniginių lėšų banko sąskaitoje, kasoje turėjimą (duomenys apie atsakovei priklausantį kokios nors apimties turtą nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui); duomenis apie apdraustuosius asmenis, kurių bendrovėje nebuvo (remiantis informacija apie viešus draudėjų duomenis, apdraustųjų asmenų bendrovėje nėra ir šiuo metu), taip pat aplinkybę, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė vykdo veiklą (tokie įrodymai nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui); duomenis, kad atsakovės įsipareigojimai VSDFV bei VMI, nors ir sumažėję, tačiau vis dar egzistuoja, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šie įsipareigojimai nėra trumpalaikiai (remiantis viešai skelbiamais duomenimis, iš esmės tokios pat apimties atsakovės įsipareigojimai VSDFV bei VMI egzistuoja ir šiuo metu). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos nemokumo, savo mokumą patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors tokią procesinę pareigą turėjo. Apeliantės teiginys, kad jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, jokiais įrodymais nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).
13. Atskiruoju skundu nepaneigus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmetamas.
14. Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, bankroto byla yra nutraukiama, todėl, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Mediaspektras“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.