Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1244-917/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-04-15
Bylos Nr.
1-1244-917/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00659-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
J. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1244-917/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00659-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.18.11; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Jono Abraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno m. sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą bei už įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d. aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“- kadangi neišsaugojo ir tyrimui nepateikė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis 2008 metų birželio – 2009 metų liepos mėn. įrašytų 54 (penkiasdešimt keturių) PVM sąskaitų faktūrų už apmokestinamąsias prekes (paslaugas) 752889,25 Lt (218051,80 €) sumai bei į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis 2008 metų birželio – 2009 metų liepos mėn. įrašytų 167 (šimto šešiasdešimt septynių) pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias bendrovė įsigijo prekių, gavo paslaugų už 1008148,80 Lt (291980,07 €) su PVM, dėl ko nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų turinio bei patikrinti ar teisingus pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis bendrovė įrašė į VMI pateiktas FR0671 ir FR0672 formas bei ar teisingus duomenis pateikė PVM deklaracijose (sudarytose už 2008 mestų sausio – 2009 metų liepos mėn.);

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr. X-1178) 17 straipsnį: “Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ bei LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 – 15 straipsnio 11 punktą: „Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis“- kadangi neišsaugojo ir tyrimui nepateikė buhalterinių sąskaitų registrų bei pirminių apskaitos dokumentų kaip bendrovė 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 29 d. (2013 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą) naudojo ilgalaikį turtą už 65218 Lt (18888,44 €), trumpalaikį turtą už 288498 Lt (83554,80 €) bei ar padengė įsipareigojimus 289717 Lt (83907,84€);

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (2008 07 03 Nr. X-1679) 19 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Taip pat Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės įsakymu 1997 m. rugpjūčio 15 d. Nr.38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos archyvų departamento prie LR vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ pakeitimo 2008 m. gegužės 26 d. Nr. V-90, kurioje nurodyta, kad materialinių vertybių priėmimo, išdavimo dokumentai (sąskaitos-faktūros), kasos operacijų apskaitos pirminiai dokumentai (kasos pajamų orderiai), mokesčių deklaracijos saugomos 10 (dešimt) metų-kadangi neišsaugojo ir tyrimui nepateikė nei vieno įmonės buhalterinės apskaitos dokumento;

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo 1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (aktuali nuo 2008-04-17 Nr. 370) 3 punktą: „Įmonės <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.“ - kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė įmonės vadovo įsakymo atlikti inventorizaciją bei inventorizavimo aprašų, dėl ko nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2012 metais inventorizavo turtą ir įsipareigojimus;

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 - 58 straipsnio 3 dalimi: „Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Pagal 24 straipsnio 1 dalį; „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“ - kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centrui“ neteikė finansinės atskaitomybės už 2008-2013 metus, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad datos tikslios nepamenantis, maždaug 2006 metais rudenį jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Šioje įmonėje dirbęs oficialiai ir veiklą vykdęs realiai. Įmonės pagrindinė veikla buvo tarptautiniai pervežimai. Pirmas įmonės ofisas buvo adresu Kaunas, Raudondvario pl.. Vėliau įmonės ofisas persikėlė į (duomenys neskelbtini). Įmonės vadybininku buvo įdarbintas L. G., anksčiau jo nepažinojęs. Pamenantis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi vilkikus, kiek jau nepamenantis. Be to ir vilkikus nuomojosi iš kitų įmonių. Įmonėje kiek vairuotojų dirbo, jau neprisimenantis. Tačiau prisimenantis vairuoją Galiną, du latvius vairuotojus, kitų vairuotojų vardų nepamenantis. Savo įmonės vairuotojų kontaktinius telefonus turėjęs, su vairuotojais bendraudavęs. Kaip direktorius jis ant visų dokumentų pasirašinėjęs. Be vilkikų įmonės vardu buvo registruotas „Nissan Primera“, numerio jau nepamenantis. Šį automobilį jis vairuodavęs, iki to laiko kai neteko vairuotojo pažymėjimo. Įmonės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi ofise. Pamenantis, kad įmonės buhalteriją tvarkė kažkokia įmonė. Tačiau vėliau sutartis buvo nutraukta ir jis perėmė visus įmonės dokumentus, juos laikė jau ofise. Buhalterės oficialiai įdarbintos įmonėje nebuvo, tačiau pamenantis, kad apskaitą padėdavo sutvarkyti kažkokia moteris. Įmonės vilkikai buvo laikomi aikštelėje, esančioje netoli Domeikavos. Aptarnavimą atlikdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta sutartis. Kadangi jo šeimoje prasidėjo problemos, su žmona skyrėsi, jis pergyvendamas griebėsi „stiklelio“, tai yra pradėjęs vartoti alkoholį. Dėl įmonės veiklos galintis pasakyti, kad viskas iš pradžių sekėsi, įmonė turėjo nemažai užsakymų dėl pervežimų. Netgi pats vairuodavęs vilkiką, kai reikdavo įvykdyti užsakymą. Tačiau vėliau viskas žlugo, veikla nutrūko. Jis kaip vadovas nesiėmė jokių veiksmų. Kada tiksliai paskutinį kartą matęs įmonės buhalterinius dokumentus, jau nepamenantis, nežinantis kur jie yra. Kada įmonės vilkikai buvo išparduoti, tiksliai nepamenantis. Pats yra ne kartą vykęs į Regitrą išregistruoti transporto priemonių. Greičiausiai išparduotas įmonės turtas ir gautos pajamos buvo panaudotos padengti įmonės turėtus įsiskolinimus (4 t., 135 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojo L. G. parodymais, kad datos tikslios nepamenantis, bet tai buvo 2007 metais, kai jis išėjęs iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbęs transporto vadybininku ir ieškojęsis naujo darbo, galimai internete puslapyje „cargo.lt“, jis buvo radęs skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieško darbuotojo – transporto vadybininko. Pagal paskelbtą telefono numerį jis pasiskambinęs ir susitaręs dėl susitikimo. Kaip supratęs, kad jis telefonu kalbėjęsis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu J. M.. Jis su J. M. pirmą kartą pokalbiui susitikęs kavinėje, esančioje Šilainių mikrorajone „Bernelių užeigoje“. Kartu su J. M. buvo jo draugas, kurio vardo nepamenantis, bet supratęs, kad jo ir J. M. bendri interesai. Susitikimo metu pokalbis vyko dėl įsidarbinimo šioje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Jam buvo pasiūlyta transporto vadybininko pareigos, būsiąs atsakingas už „pakrovimus“, sutarta buvo dėl jo užmokesčio, kuris buvo tuo metu minimalus. Jis sutikęs su J. M. sąlygomis, todėl kitą dieną jam buvo pasakyta atvykti į įmonės ofisą. Jis sutartu laiku atvykęs į įmonės ofisą, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Kad ofise būtų įmonės buhalteriniai dokumentai, matęs tik kelis segtuvus. Kelių dienų eigoje buvo sutvarkyti įdarbinimo dokumentai ir jis pradėjęs dirbti. J. M. jam davė ofiso raktą, ir jis jau galėjęs pats patekti į ofisą. Pats vadovas J. M. ofise praktiškai nebūdavo, per dieną pasirodydavo vieną kartą, ir nurodydavo jam „laisvą transportą pakrovimui“. Darbo eigoje jis sužinojęs, kad jam atėjus dirbti įmonė turėjo vieną transporto priemonę, vėliau įsigijo dvi transporto priemones išsimokėtinai per banką ir dar dvi transporto priemones pirko iš įmonės pinigų. Kada buvo įsigytos transporto priemonės, datų tikslių negalintis nurodyti. Pagrinde įmonės transportas buvo vilkikai – „Manai“, „Volvo“, „Mercedes Benz“, valstybinių numerių tikrai nepamenantis. Pamenantis, kad be jo įmonėje dirbo vairuotojai – G. V., A. K., V. I., G. K., trumpai dirbo latviai R. P. ir Z. G.. Jis įmonei pačių transporto priemonių neieškojęs, o tik padėdavęs paruošti pirkimo-pardavimo dokumentus. Kadangi pagrindinė įmonės veikla buvo krovinių pervežimas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo ir užsiėmė. Tai yra perveždavo krovinius iš Lietuvos į ES ir atgal. Jo pagrindinis darbas ir buvo ieškoti užsakovų. Be to, dar įmonėje dirbo G., pavardės nepamenantis, kuri taip pat buvo vadybininkė. Datos nepamenantis, bet jo rekomendavimu įmonėje buvo įdarbinta jo giminaitė K. B., kuri taip pat buvo transporto vadybininkė. Dar nepilnai mėnesį laiko dirbo vadybininkas A. P.. Maždaug 2007 metų pabaigoje, įmonės ofisas buvo perkeltas į kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jis tiksliai nežinantis. Galintis pasakyti, kad kas liečia iš jo pusės, tai jis visus dokumentus, išrašytas sąskaitas, užpildęs padėdavęs ant J. M. stalo. Kai J. M. pasirodydavo ofise, jis paliktus dokumentus paimdavo ir veždavo, jo supratimu, buhalterei. Tačiau J. M. dokumentus parveždavo atgal, kadangi kai persikėlę į naujas patalpas, įmonės visi buhalteriniai dokumentai jau buvo saugomi ofise. Jis asmeniškai įmonės buhalterinės apskaitos nevedęs, kaip sakęs jo pareigos buvo transporto vadybininkas, o vėliau dar buvęs ir direktoriaus pavaduotoju. Kad jis būtų kaip įmonės vyr. finansininkas, tai tikrai nepamenantis, jog tokios jo pareigos buvo. Jam tik teko ofise matyti ateinančią moterį, kuri jo supratimu ir tvarkė apskaitą, bet greičiausiai oficialiai įmonėje įdarbinta nebuvo. Ofise su jais jokia buhalterė nebūdavo. Įmonės transporto priemonės buvo laikomos saugomojoje „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje už 9-o forto, už „(duomenys neskelbtini)“ centro. Kad įmonės transportas buvo laikomas šioje aikštelėje, tai tikrai pamenantis, nes ir buvo sudaryta sutartis. Pats vadovas J. M. naudojosi įmonei priklausančiu automobiliu „Nissan Primera“, valstybinių numerių nepamenantis. Įmonės priklausančias transporto priemones aptarnavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jam nebuvo priskirta jokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė, jis naudojęsis tuo metu darbo reikalais, turimu nuosavu automobiliu „AUDI A6 Avant“ v. n. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavo transporto naudojimo su įmonės vadovu J. M. buvo sudaryta panaudos sutartis, todėl ši transporto priemonė taip pat būdavo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek kartų teko tvarkyti jo „Audi“ nepamenantis, tačiau už išrašytas remonto sąskaitas, pinigus apmokėdavo įmonė iš savo sąskaitos. Įmonės kasa buvo, įmonė grynųjų pinigų turėjo, atsiskaitymus atlikdavęs tiek jis, tiek vadovas J. M.. Pavedimus per įmonės sąskaitas atlikdavęs tiek jis, tiek vadovas J. M.. Sąskaitų prisijungimo generatoriai būdavo visada laikomi ofise. Jis yra labai pareigingas ir atsakingas žmogus, kas priklausė iš jo pusės, jis viską tvarkęs kaip priklauso. J. M. realiai dirbo įmonėje ir atliko taip vadinamą tą „juodą darbą“. Būtent jam vadovaujant įmonės veikla pradėjo plėstis, atsirado daugiau transporto priemonių, veikla sparčiai kilo. Jis nebuvo joks fiktyvus įmonės vadovas. Tik buvo viena problema su vadovu, kad jis kai išsituokė su savo žmona, pradėjo smarkiai gerti. Metų tikslių nepamenantis, įmonę pradėjo tikrinti Kauno VMI ir buvo pareikalauta pristatyti įmonės dokumentus už tam tikrą laikotarpį. Kadangi įmonės dokumentai buvo saugomi ofise, tvarkingai sudėti lentynose, jis su vadovu J. M. juos suruošę ir pristatę VMI, esančioje Aleksote, Kaune. Tiksliai kokie dokumentai buvo pristatyti, negalintis nurodyti, bet tai turėtų būti užfiksuota VMI priėmimo-perdavimo akte. Pateikta dokumentų tikrai buvo nemažai segtuvų. Kada VMI grąžino įmonės dokumentus, nepamenantis. Be to jis tikrai jų iš VMI jų neatsiminėjęs. Greičiausiai juos atsiėmė vadovas J. M.. Kokie buvo nustatyti VMI pažeidimai ir paskaičiuoti mokesčiai, jis nežinantis. Jis matydamas, kad dėl nuolatinių įmonės vadovo J. M. užgėrimų įmonės veikla krenta žemyn, vairuotojai pradėjo reikšti nepasitenkinimus, nemokama alga, nusprendęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išeiti. Tai buvo apie 2009 metų pavasarį. Prisimenantis, kad jam buvo kilusių problemų dėl išsidarbinimo, kadangi vadovas net nepasirodydavo darbe, nebuvo kam pranešti Sodrai. Dėl kilusių problemų, jis sugebėjęs iš įmonės išsidarbinti tik po gerų kelių mėnesių ir kaip pamenantis, pats kreipęsis į Sodrą. Išeidamas iš darbo jis ofiso raktus atidavęs J. M.. Ofise tikrai buvo likę įmonės buhalteriniai dokumentai, be to dar liko dirbti G.. Jo manymu įmonė didelių skolų tikrai neturėjo, kad vėliau įmonė bankrutavo, jis nežinojęs. Jeigu J. M. būtų buvęs tik fiktyvus vadovas, tai manantis, kad įmonės veikla tikrai skaidriai nebūtų vykdoma, nebūtų pelno ir būtų tik skolos. Jam dirbant, vadovas J. M. pradėjo pardavinėti įmonei priklausančias transporto priemones. Vieną iš vilkikų vadovas pardavė kažkam iš Ukrainos, kitos mašinos buvo išregistruotos. Nėra tikras, bet J. M. nurodymu, dar jam dirbant, lygtai jam teko dalyvauti „Regitroje“ dėl kai kurių, tiksliai negalintis nurodyti kurių, transporto priemonių išregistravimo. Daugiau įmonė kažkokio turto ir neturėjo. Ofiso baldai buvo nuomojami kartu su ofiso patalpa. Įmonė turėjo pirktus kelis kompiuterius. Kur šiuo metu gali būti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės ir dokumentai, jis nežinantis. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų dviejų vilkikų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jis žinantis tiek, kad abiejų – J. M. ir A. P. sutarimu, transporto priemonės ir buvo parduotos, nes tuo metu A. P. jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš ko, kada ir kaip J. M. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, jis nieko apie tai nežinantis. J. M. jis nepažinęs, iki tol kai įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik galintis pasakyti, kad kai buvo ruošiami pateikti į VMI įmonės dokumentus, jis juos ruošdamas ir atrinkinėdamas laikotarpius buvo matęs įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir buvo perskaitęs, kad J. M. akcijas pirko iš kažkokio asmens, pavarde Č.. Tokio asmens kaip V. Č. jis nepažįstantis. Tokio asmens kaip V. Ž. jis nepažįstantis. Tuo laikotarpiu kai dirbęs įmonėje, J. M. gyveno Šilainių rajone, Baltų pr., tikslaus adreso nepamenantis. Jis nesiūlęs J. M. būti fiktyviu įmonės vadovu ir jam jokių pinigų nemokėjęs, kad jis pasirašinėtų ant dokumentų. Pats dirbęs J. M. įmonėje, tai jam būdavo mokamas atlyginimas. Kad įmonei vadovavo J. M., tai gali patvirtinti įmonėje dirbę asmenys. Jis atėjęs dirbti neieškojęs naujų darbuotojų. Tai darė J. M., jis priiminėjo į darbą žmones, jisai pirko įmonei transporto priemones, jisai sudarinėjo sutartis, jis tvarkė pervežimus, tikrai realiai dirbo kaip vadovas (4 t., 108-109 b. l.).

Liudytojos G. S. parodymais, kad 2008 m. sausio 22 d. įsidarbinusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta buvo įmonės ofise (duomenys neskelbtini). Ofisas buvo vienas kabinetas, kuriame sėdėjusi ji, jos kolega vadybininkas L. G. ir direktorius J. M., kuris pastoviai ofise nebūdavo, ateidavo gal tris kartus per savaitę. Daugiau darbuotojų ofise nedirbo. Su įmonės buhaltere per darbo „(duomenys neskelbtini)“ laiką nebuvo susitikusi, ar ji buvo ir kur ji buvo, nežinanti. Ofise mačiusi sekciją, kurioje ­buvo sukrautas nedidelis kiekis įvairių segtuvų su įmonės dokumentais. Atlyginimą jai į rankas mokėdavo direktorius J. M., jis pasirašydavusi ant kvito, kad gavusi, kiek prisimenanti atlyginimas kai kada buvo pervedamas į jos mokėjimo kortelę, neatsimenanti, reikalui duomenis patikslinsianti išklotinėje. Atlyginimas visada buvo mokamas laiku, nevėluodavo. Ji užsiėmusi krovinių pervežimo paieška, visas užduotis, ką atlikti, kur krovinių ieškoti, kur vežti, visus nurodymus jai duodavo direktorius J. M., kai būdavo darbe, arba telefonu. Ji surinkdavusi visą informaciją, surašydavusi ant lapo ir pateikdavusi direktoriui M.. Paiešką vykdžiusi internetiniame ,,Cargo“ puslapyje. Toks pats darbo principas buvo ir kolegos L. G.. Per savo darbo laikotarpį kitų bendrovės darbuotojų ji nepažinojusi, matydavusi, kad į įmonės ofisą ateidavo asmenys, kalbėdavosi su direktoriumi, bet kas jie tokie, nežinojusi, jai jų nepristatė. Po kiek laiko, kai sužinojusi, kad laukiasi, įspėjusi direktorių J. M., o suėjus laikui, įstatymų nustatyta tvarka, gal 2008 m. rugpjūčio mėn., išėjusi dekretinių atostogų. Per dekretinį laikotarpį su niekuo iš įmonės darbuotojų jokių ryšių nepalaikiusi. Praėjus dviems metams norėjusi sugrįžti dirbti į firmą „(duomenys neskelbtini)“. Bet duotu direktoriaus J. M. telefonu, kuriuo ji anksčiau su juo bendraudavusi, niekas neatsiliepė, o įmonės ofiso patalpos buvo užrakintos. Neturėjusi jokių duomenų, kur įmonė galėjo persikelti ir jokių darbuotojų kontaktų neturėjusi. Nuėjusi į SODRĄ, atsakingoms darbuotojoms davusi sutikimą, išsidarbinusi iš įmonės pati, parašiusi pareiškimą (4 t., 94-95 b. l.).

Liudytojo A. K. parodymais, kad nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. jis įsidarbinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė užsiima krovinių pervežimu, jis dirbęs vairuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs iki 2009 m. balandžio 3 d. Darbo pobūdis buvo toks – jam J. M. davė tarnybinį mobilų telefoną, kuriuo paskambindavo ir duodavo nurodymus atsiųsdamas trumpąją SMS. CMR jis atvažiuodavo pasiimti į automobilių stovėjimo aikštelę prie „Stanio“ centro Domeikavoje, ten atveždavo ir jo atlyginimą. Įmonės ofise per savo darbo laikotarpį nėra buvęs, net nežinantis, kur jis buvo ir ar jis buvo iš viso. Buhalterės nėra matęs, nes visada jam J. M. atveždavo pinigus grynais, jokių buhalterinių dokumentų pasirašyti neduodavo. Jis buvęs J. M. nuomojamame bute Šilainiuose, gatvės pavadinimo neprisimenantis, atsiimti pinigų, kai jis vėlavo mokėti jam atlyginimą. Matęs jo bute kelis segtuvus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Kiek bendrovėje buvo vairuotojų be jo, nežinantis. Gal pusę metų, gal daugiau bendrovėje dirbti buvo gerai, buvo mokamas laiku atlyginimas, gaunami užsakymai, veikla vykdoma. Tačiau po kurio laiko prasidėjo nesklandumai – vėlavo atlyginimai, buvo problemos su kuro apmokėjimu, o J. M. vis žadėdavo, kad situacija pagerės. Matęs, kad J. M. dažniau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negu blaivus. Esant tokiai situacijai, pasakęs J. M., kad išeinantis iš darbo. Jis pradžioje nenorėjo, tačiau vėliau sutiko jį išdarbinti, liko jam skolingas apie 4000 Lt (4 t., 98-99 b. l.).

Liudytojos K. B. parodymais, kad

f 2008 metų sausio mėnesį, tiksliai dienos neprisimenanti, jos giminaitė M. D. pasiūlė įsidarbinti transporto vadybininke į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į jos pareigas įėjo krovinių paieška internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini) ” Suradusi tinkamą pervežti krovinį, pranešdavusi L. G., arba tiesiogiai skambindavusi vairuotojams. Ofise dažniausiai dirbusi viena, kartais ateidavo J. M. ir L. G.. Kartais trumpam ateidavo ir mergina, vardu G. ar G., pavardės nežinanti, tačiau ji ofise nedirbo. J. M. veiklos praktiškai nevykdė, kartais girdėdavusi jį kalbant telefonu su vairuotojais, šnekėdavo ir su L. G. apie įmonės reikalus. Kartais ateidavo ir vairuotojai, pasiimti atlyginimo, nes atlyginimai buvo mokami grynais. Jai atlyginimą mokėjo taip pat grynais, L. G. paduodavo algalapį ir kasos orderį pasirašyti, taip pat būdavo palikdavo jai algalapius pasirašyti atėjusiems vairuotojams, pinigų vairuotojams išmokėti jai neduodavo, kiek žinanti pinigus mokėdavo L. G.. Kaip ji supratusi, įmonės kasininkas buvo L. G., nes jisai tvarkė įmonės finansus. Kartais matydavusi, kad į banką važiuodavo J. M., o kartais ir L. G.. Įmonės bankininkystės generavimo kodus turėjo L. G.. Iš šios įmonės išėjusi, nes padidėjo darbo krūviai, o atlyginimas nedidėjo (4 t., 102-103 b. l.).

Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 29 d. matyti, kad „...Nėra galimybės nustatyti ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2012 metais inventorizavo turtą ir įsipareigojimus, kaip to reikalauja LR vyriausybė nutarimo 1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (aktuali nuo 2008-04-17 Nr. 370) 3 punktas: „Įmonės <...> privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą, o įmonės, kurių veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja laikotarpiu, kurį atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 dieną.“ Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė įmonės vadovo įsakymo atlikti inventorizaciją bei inventorizavimo aprašų, kaip tai nurodyta LR vyriausybė nutarimo 1999 m. birželio 3 d. Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 10 ir 51 punktuose: „10. Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais“. „51. Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai, kurie aiškiai ir įskaitomai surašomi ranka arba techninėmis priemonėmis“. To pasėkoje nėra galimybės nustatyti, jeigu bendrovė atliko inventorizacijas, ar jų metu nustatė piniginių lėšų ar materialinių vertybių trūkumus ar perteklius. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis J. M. vadovo pareigas ėjo nuo 2006-09-13 iki 2013-04-04...“„...Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis 2008 metų birželio – 2009 metų liepos mėn. įrašytų 54 (penkiasdešimt keturių) PVM sąsk.-fakt. už apmokestinamąsias prekes (paslaugas) 752889,25 Lt (218051,80 €) sumai (nustatyta pagal VMI pateiktas 14 (keturiolika) FR0672 formų) bei į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis 2008 metų birželio – 2009 metų liepos mėn. įrašytų 167 (šimto šešiasdešimt septynių) pirkimo PVM sąsk.-fakt., pagal kurias bendrovė įsigijo prekių, gavo paslaugų už 1008148,80 Lt (291980,07 €) su PVM (nustatyta pagal VMI pateiktas 14 (keturiolika) FR0671 formų), nėra galimybės nustatyti ūkinių operacijų turinio bei patikrinti ar teisingus pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų duomenis bendrovė įrašė į VMI pateiktas FR0671 ir FR0672 formas bei ar teisingus duomenis pateikė PVM deklaracijose (sudarytose už 2008 mestų sausio – 2009 metų liepos mėn.). Dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „Rateka“ 2008-2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal šio Įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalis: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė nei vieno apskaitos registro, nors pagal Kauno apsk. VMI pateiktus duomenis nustatyta, kad 2008-2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę finansinę veiklą: išrašė pardavimo PVM sąskaitas faktūras, pagal 167 (šimtą šešiasdešimt septynias) pirkimo PVM sąskaitas faktūras, įsigijo prekių, gavo paslaugų už 1008148,80 Lt su PVM. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų buhalterinių sąskaitų registrų, kasos knygų, bankų sąskaitų išrašų, inventorizacijos dokumentų, pirminių dokumentų (pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių, kasos išlaidų orderių, pinigų priėmimo kvitų, užskaitos aktų) nėra galimybės nustatyti: ar tiriamuoju laikotarpiu (2008-01-01 – 2013-09-19) bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų; ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos pajamos ir išlaidos (piniginės lėšos ir materialinės vertybės) įregistruotos ūkio subjekto tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ir ar pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinis piniginių lėšų ir materialinių vertybių likutis buvo bankroto bylos iškėlimo dieną 2013-03-18. Dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis J. M. vadovo pareigas ėjo nuo 2006-09-13 iki 2013-04-04...“„...Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis (4 priedas) (duomenys gauti iš FNTT prie LR VRM Centrinės Informacinės Sistemos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ neteikė finansinės atskaitomybės už 2008-2013 metus, nors 2008-2009 metais vykdė ūkinę finansinę veiklą. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 - 58 straipsnio 3 dalimi: „Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“. Pagal 24 straipsnio 1 dalį; „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.“...“„...Dėl to, kad bendrovė nepateikė buhalterinių sąskaitų registrų bei pirminių apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti, kaip bendrovė 2008-01-01 – 2013-03-29 (2013-03-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą) naudojo ilgalaikį turtą už 65218 Lt (18888,44 €), trumpalaikį turtą už 288498 Lt (83554,80 €) bei ar padengė įsipareigojimus 289717 Lt (83907,84€). Dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2009 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros...“„...Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui atlikti nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų (pajamų buhalterinių sąskaitų registrų, pardavimo PVM sąskaitų faktūrų), nėra galimybės nustatyti ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos pajamos įregistruotos ūkio subjekto tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ir ar pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnį: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis J. M. vadovo pareigas ėjo nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. balandžio 4 d.....“ (3 t. 10-30 b. l.).

Valstybės įmonės „Registrų centro Kauno filialo“ pateiktų duomenų matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas dėl registro duomenų pakeitimo įregistravimo, kadangi įmonės akcininkas ir direktorius tapo J. M. (1 t., 125-133 b. l.).

SODRA duomenų bazės matyti, kad J. M. dirbo nuo 2006 m. spalio 2 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 54 b. l.).

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškime Nr. 08-24229 nurodyta, kad 2013 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1387-555/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas - (duomenys neskelbtini), juridinis adresas - (duomenys neskelbtini)) ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (adresas - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas - (duomenys neskelbtini), leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 14a). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2013 m. kovo 29 d. Gavęs Kauno apygardos teismo nutartį, administratorius 2013 m. balandžio 2 d. išsiuntė pranešimą ir reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. M., kuriais įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą J. M. perduoti administratoriui visą įmonės turtą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. 2013 m. kovo 29 d., ir visus įmonės dokumentus ne vėliau kaip iki 2013 m. balandžio 8 d. Administratorius informaciją apie Kauno apygardos teismo nutartį dėl bankroto iškėlimo bei kreditorių pretenzijų priėmimo terminus paskelbė 2013 m. balandžio 5 d. „Valstybės žinios“ specialiajame priede „Informaciniai pranešimai” Nr. 28. Taip pat, administratorius 2013 m. gegužės 3 d. pateikė R. S. kontorai vykdomąjį raštą, dėl įpareigojimo J. M. perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. 2013 m. birželio 21 d. Nr. 800 A. R. S. kontora atsakė į prašymą, informuodami, kad: „LR Gyventojų registro duomenimis J. M. deklaruota gyvenamoji vieta: Kauno m. sav. Kauno m. sav. teritorija, VSDFV duomenimis nedirba, todėl nenustačius kito J. M. adreso dar nepavyko jo rasti ir įteikti įpareigojimo vykdyti Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. B2-1387-555/2013 05 03.“ Pažymėtina, kad buvęs BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M. iki šios dienos su bankroto administratoriumi nesusiekė. Kadangi įmonės vadovas J. M. į administratoriaus reikalavimus nereaguoja ir neperduoda administratoriui įmonės turto, manantys, kad jis yra pagrobtas, neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims, paslėptas arba iššvaistytas. Be to, toliau neteisėtai naudojant įmonės turtą jis yra nudėvimas ir taip didinamas įsiskolinimas kreditoriams, daroma žala bendrovei. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas iki šiol neperdavė bendrovės finansinės atskaitomybės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, dokumentų ir turto, administratorius negali pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalingų deklaracijų, neturi dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimą įmonės darbuotojams ir dėl to negali kreiptis dėl lėšų skyrimo į Garantinio fondo administraciją, negali nustatyti bankroto dienai kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų bei turto, negali atlikti kitų LR Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pareigų (1 t. 2-9 b. l.).

Iš TŪB „(duomenys neskelbtini)“ gauto atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, kad 2007 m. vasario 28 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. M. pranešimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2006/02/23, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. vasario 23 d., nutraukimo nuo 2007 m. gegužės 31 d. (4 t., 63 b. l.).

Iš 2007 m. gegužės 31 d. priedo prie sutarties, sudarytos 2006 m. vasario 23 d., matyti, kad TŪB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos bendrasavininkės S. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus J. M., nuo 2007 m. gegužės 31 d. nutraukia buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Pagal 2007 m. gegužės 31 d. aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. M. iš TŪB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė įmonės buhalterinius dokumentus (4 t. 64-66 b. l.).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., tai yra būdamas įmonės savininku buhalterinę apskaitą nurodytu laikotarpiu vedė aplaidžiai ir šias aplinkybes jis pripažino. Neneigė, jog buhalterinę apskaitą tvarkė samdyta buhalterė. 2013 m. kovo 29 d. įmonė bankrutavo. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojo, su bankroto administratoriumi nesusisiekė, neperdavė bendrovės finansinės atskaitomybės, bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, dokumentų ir turto. Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, nes dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-2013 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamasis privalo atsakyti pagal BK 223 str. 1 d..

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. J. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais (4 t., 155 b. l.).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis J. M. neteistas, baustas administracine tvarka (4 t., 138, 139-140 b. l.); Priklausomybės ligų įskaitoje ir psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. 2015 m. kovo 23 d. specialisto išvada Nr. 93TPK-271 nustatyta, kad J. M. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., 144, 146, 152 b. l.), nedirba (4 t., 141, 142 b. l.). Kaltinamojo padarytos nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.), kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių terminas ir dydis pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 136, 137 b. l.), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. J. M. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (šimtą dvidešimt) valandų.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

I. J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė