- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-208-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Mano turtas“, UAB „Vegida“
- Pareiškėjas
- UAB „Rimi Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Mano turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas pareiškėjo UAB „Rimi Lietuva“ prašymas suinteresuotiems asmenims UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Rimi Lietuva“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražinio nagrinėjimo Vilniaus komercinio arbitražo teisme pradžios nepranešus asmenims, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Pareiškėjas prašė užrausti UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 1999-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 002 ir/ar 2001-12-10 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/001/V nutraukimu ir su šių sutarčių išregistravimu iš viešo registro, o taip pat uždrausti UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su trukdymu UAB „Rimi Lietuva“ valdyti ir naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas nurodė, kad 1999-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 002 UAB „Transalfa“ išnuomojo UAB „Vegida“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2001-12-10 trišale Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi Nr. PC/001/V UAB „Vegida“ subnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Ekovalda“, o UAB „Transalfa“ sutiko, kad jai priklausančios patalpos būtų subnuomotos. UAB „Ekovalda“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „Rimi Lietuva“. 2005-06-23 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Transalfa“ pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perleido UAB „Mano turtas“. UAB „Vegida“ 2006-09-18 raštu Nr. 43 informavo UAB „Rimi Lietuva“, kad UAB „Mano turtas“ nuo 2006-10-31 nutraukia nuomos sutartį su UAB „Vegida“ ir pranešė, kad nuo 2006-10-31 nustos galioti ir 2001-12-10 trišalė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis Nr. PC/001/V. Pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“ nurodė, jog jis nesutinka su 1999-12-01 nuomos sutarties ir 2001-12-10 subnuomos sutarties nutraukimu ir ruošiasi kreiptis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, reikalaudamas Trišalę subnuomos sutartį pripažinti tiesiogine nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Mano turtas“ ir UAB „Rimi Lietuva“. Atsižvelgiant į būsimo reikalavimo esmę, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nes ieškinio tenkinimo atveju būsimo arbitražo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba net pasidaryto neįmanomas. Nurodė, kad nuomojamose patalpose yra įsikūręs ir veikia prekybos centras RIMI „Erfurtas“, dėl ko nutraukus nuomos sutartis būtų sustabdyta jo veikla ir UAB „Rimi Lietuva“ patirtų didžiulius nuostolius. Kadangi ginčo patalpų subnuomos santykiai turėjo tęstis iki 2029-12-11, UAB „Rimi Lietuva“ minimalūs nuostoliai sudarytų 8 361 276 Lt. Be to UAB „Rimi Lietuva“ investavo 1 330 945 Lt į nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, pagrįstai tikėdamasi atgauti investicijas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2006-10-25 nutartimi pareiškėjo UAB „Rimi Lietuva“ prašymą tenkino iš dalies ir būsimo ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti uždraudė UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su 1999-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 002 ir/ar 2001-12-10 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/001/V nutraukimu bei jų išregistravimu iš viešo registro. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymą nepranešęs suinteresuotiems asmenims, nes sprendė, kad pranešimas nagrinėjamu atveju gali sutrukdyti šių priemonių taikymą, o taip pat remdamasis operatyvumu ir laikydamasis procesinių terminų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimui. Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimus suinteresuotiems asmenims, atsižvelgdamas į pateiktą 1999-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 002, 2001-12-10 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PC/001/V ir UAB „Vegida“ pranešimą pareiškėjui apie subnuomos sutarties nutraukimą, padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas arbitražinio teismo sprendimo įvykdymas, ieškinio patenkinimo atveju šalys patirtų neproporcingai didelių nuostolių. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios. Teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus, atmetė pareiškėjo prašymą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su trukdymu UAB „Rimi Lietuva“ valdyti ir naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes nustatė, kad pareiškėjo būsimi reikalavimai yra susiję su atsakovo veiksmais, nutraukiant nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Mano turtas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-10-25 nutartį ir UAB „Rimi Lietuva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Mano, kad teismas neįvertino visų turinčių reikšmės pareiškėjo prašymui tinkamai išspręsti aplinkybių, netinkamai tyrė įrodymus, netinkamai taikė bei pažeidė civilines procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs suinteresuotiems asmenims, nes nei procesinio operatyvumo siekimas, nei procesinių terminų laikymasis nėra nepranešimo pagrindas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o teismas nenustatė, kad pranešimas suinteresuotiems asmenims nagrinėjamu atveju sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą nebeįmanomą. Kadangi įstatyme įtvirtinto pranešimo atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymą prasmė yra suteikti galimybę prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeistą turtą, prašyti taikyti kitokią laikinąją apsaugos priemonę, pateikti savo paaiškinimus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų, teismas nepagrįstai pažeidė šiuos suinteresuotų asmenų interesus. Šis pažeidimas užkirto kelią įvertinti kitos šalies įrodymus, kas įtakojo nepagrįstos nutarties priėmimą. Teismas pažeidė LR CPK 148 str. 2 d., numatančią, jog pateikdamas prašymą imtis laikinųjų apsaugos priemonių suinteresuotas asmuo sumoka pusę LR CPK 80 str. numatyto žyminio mokesčio, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo. Teismas išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas arbitražinio teismo sprendimo įvykdymas, padarė įvertinęs pareiškėjo rašytinius įrodymus (nuomos sutartį, subnuomos sutartį, pranešimą pareiškėjui apie nuomos sutarties nutraukimą), tačiau išvardintuose dokumentuose nėra duomenų apie realios grėsmės arbitražinio teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Minėti dokumentai taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“ patirtų neproporcingai didelių nuostolių. Aplinkybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas patirtų didelę žalą, yra neįrodyta, nes Lietuvos Apeliacinio teismo 2005-08-25 nutartimi nėra nustatyta jokio pareiškėjui priklausančio kreditorinio reikalavimo, kaip tai nurodo pareiškėjas, o klausimas grąžintas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie galimos atsirasti žalos dydį, o pateiktieji įrodymai kelia pagrįstų abejonių. Teismas neįvertino galimų suinteresuotų asmenų nuostolių atmetus ieškinį ir nepareikalavo atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vegida“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006-10-25 nutartį ir paskirti pareiškėjui UAB „Rimi Lietuva“ LR CPK 95 str. numatytą baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo 12 str., šalis gali kreiptis į teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba jo metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo nutartis dėl tokių priemonių taikymo nėra nesuderinama su arbitražiniu susitarimu. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bendraisiais pagrindais, t.y. taikant LR CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tiek, kiek jos atitinka ieškinio užtikrinimo esmę jį nagrinėjant arbitraže. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ne tik dėl to, kad jie neturi esminės įtakos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo pagrįstumą, bet ir dėl to, kad arbitražinių mokesčių sistema neapima žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį arbitražui. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios, netaikoma LR CPK 148 str. 2 d. nuostata dėl dalies žyminio mokesčio valstybei sumokėjimo paduodant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remiantis LR CK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas pareiškėjo UAB „Rimi Lietuva“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjo nepranešęs suinteresuotiems asmenims UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“. Pagal LR CPK 148 str. 1 d. nuostatas teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti nepranešęs atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Pažymėtina, jog pranešimo apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) yra kuo greičiau suteikti šaliai galimybę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis, pvz.: prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Realiai, dėl labai trumpų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo terminų (trys dienos), šalis neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, atsiliepimų, prašymų ir pan. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog nepranešimas nedaro teismo nutarties nepagrįsta, neteisėta ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal LR CPK 151 str. 2 d. informavimas sukelia tokias pasekmes: terminas pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėdamas skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, jei šalis buvo informuota arba nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, jei šalis nebuvo informuota. Nepranešimas ar pranešimas šaliai apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįtakojo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Formalus procesinio įstatymo pažeidimas nesudaro savarankiško teisinio pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą teismo nutartį (LR CPK 328 str.).
Neturi pagrindo apelianto argumentai, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo ieškinio reikalavimais ir neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Pareiškėjas UAB „Rimi Lietuva“, kreipdamasis į teismą su prašymu dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios, nurodė ketinimą kreipsis į Vilniaus komercinio arbitražo teismą inter alia reikalaudamas Trišalę subnuomos sutartį pripažinti tiesiogine nuomos sutartimi. Iš byloje esančio ieškovo UAB „Rimi Lietuva“ Vilniaus komercinio arbitražo teismui 2006-11-08 pateikto ieškinio, matyti, jog ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2001-12-10 trišalės Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/001/V pripažinimo tiesiogine nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Mano turtas“ (nuomotojo) ir UAB „Rimi Lietuva“ (nuomininko). Įvertinus UAB „Rimi Lietuva“ ketinamo pareikšti ir pareikšto ieškinio dalyką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio ieškinio reikalavimas. Nagrinėjamu atveju būtina arbitražinio teismo sprendimo įvykdymo sąlyga ieškinio tekinimo atveju – 2001-12-10 trišalės Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. PC/001/V galiojimas, nes pareikšto reikalavimo esmė yra šios sutarties pripažinimas nuomos sutartimi, sudaryta tarp nuomojamų patalpų savininko UAB „Mano turtas“ ir UAB „Rimi Lietuva“. Kadangi subnuomos sutarties galiojimas yra siejamas su nuomos sutarties galiojimu (LR CK 6.490 str. 4 d.), ieškinio tenkinimo atveju būtinas ir 1999-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 002 galiojimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, draudžiančias suinteresuotiems asmenims UAB „Mano turtas“ ir „Vegida“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo sutarčių nutraukimu bei jų išregistravimu iš viešo registro.
Žemesnės instancijos teismas
Arbitražo teismo sprendimu pripažinus UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ veiksmus, siekiant nutraukti 2001-12-10 trišalę Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. PC/001/V su UAB „Rimi Lietuva“ neteisėtais, suinteresuotų asmenų veiksmai nutraukiant ginčo sutartis iki arbitražo teismo sprendimo įsigaliojimo, sąlygotų nuotolių pareiškėjui UAB „Rimi Lietuva“ atsiradimą. Sunuomojamose patalpose faktiškai įsikūręs ir veikia prekybos centras RIMI „Erfurtas“. Nekelia abejonių, jog nutraukus nuomos ir subnuomos sutartis, ieškinio tenkinimo atveju UAB „Rimi Lietuva“ patirtų nuostolių, kurie sietini su negautomis pajamomis, nutraukus prekybos centro veiklą (LR CK 6.249 str.).
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog minėti argumentai yra pakankami tam, kad konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumą. Ir pareiškėjas ir apeliantas veikė neapžeisdami procesinio įstatymo , todėl atmestinas apelianto argumentas dėl UAB „Rimi Lietuva“ piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis pareiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir suinteresuoto asmens UAB „Vegida“ atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktas prašymas dėl baudos tuo tikslu skyrimo.
Taip pat būtina pažymėti, kad laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau minėtus laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Todėl atskirojo skundo motyvai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo suinteresuotieji asmenys UAB „Mano turtas“ ir UAB „Vegida“ patirs nuostolių, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pagal LR CPK 147 str. 1 d. nuostatą, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Kadangi LR CPK 147 str. 1 d. nuostata įtvirtina teismo diskrecijos teisę, t. y. teisę, o ne pareigą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nepareikalavo iš pareiškėjo pateikti suinteresuotų asmenų galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimą. Įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl bendrovei „Mano turtas“ išaiškinama, kad esant realiai galimybei įmonės nuostoliams atsirasti, ji gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių taikant laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.