- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- I-842-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00297-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5Proceso dalyvių prašymai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 2014-03-20 sprendimo Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. Z. patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2014-03-20 sprendimą Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“, kuriuo ji įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo, t.y. iki 2014-04-20, išvykti į Kiniją. Nurodo, jog 2010-07-19 Kinijoje susituokė su Lietuvos Respublikos piliečiu V. A., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje 2011-12-01 padarytas įrašas Nr. 1074 ir išduotas santuokos liudijimas. Nurodo, jog buvo priimta studijuoti į LCC universitetą Klaipėdos mieste, todėl 2011-01-26 jai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2011-08-31, 2011-09-01 iki 2012-08-31 tuo pačiu pagrindu išduotas kitas leidimas laikinai gyventi. 2012-03-16 išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog sudaryta santuoka su Lietuvos Respublikos piliečiu, 2013-03-17 išduotas kitas leidimas, kurio galiojimas baigėsi 2014-03-16. Pareiškėjos teigimu, 2014-02-17 ji vėl pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tuo metu neturėjo dokumento, patvirtinančio, kad turi pakankamai lėšų gyvenimui ar gauna reguliarias pajamas. Nurodo, jog ją išlaiko užsienio valstybėje dirbantis sutuoktinis, kuris 2014-02-20 grįžęs į Klaipėdą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – Migracijos skyrius) pateikė sutikimą dėl jos išlaikymo. Teigia, jog prašymo nagrinėjimas trunka du mėnesius nuo prašymo padavimo, todėl sumokėjo didesnę valstybės nustatytą rinkliavą už prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka per vieną mėnesį. Nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-17 sprendimu leido laikinai gyventi dar vienerius metus Lietuvos Respublikoje ir ji tą pačią dieną kreipėsi į Migracijos skyrių dėl leidimo įforminimo, tačiau atsakovas atsisakė priimti dokumentus. Teigia, jog telefonu ir elektriniu paštu kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurio 2014-03-17 raštu Nr. (15/4-6)10K-11521 jai atsakyta, jog leidimas laikinai gyventi turi būti įformintas neišvykus iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, jog nepaisant šių aplinkybių 2014-03-20 priimtas administracinis nurodymas, kuriuo paskirta 125 Lt bauda ir tos pačios dienos skundžiamu sprendimu per 30 dienų ji įpareigota išvykti į Kiniją. Pareiškėja argumentuoja, jog priimant ginčijamą sprendimą neatsižvelgta į Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 128 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t.y. jos šeiminius ryšius su asmeniu, gyvenančiu Lietuvos Respublikoje, teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, mokymąsi aukštojoje mokykloje, išduotą leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento raštą dėl dokumentų pateikimo neišvykus iš šalies. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. IV-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (2012-05-20 redakcija, toliau - Aprašas) 22 punktą administracinė procedūra dėl užsieniečio grąžinimo turi būti užbaigta per 2 darbo dienas nuo fakto, kai yra Įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos. Teigia, jog Migracijos skyriui apie jos leidimo laikinai gyventi termino pabaigą buvo žinoma 2014-03-17, todėl sprendimas turėjo būti priimtas iki 2014-03-19 ir nėra duomenų, kad administracinė procedūra buvo pratęsta. Nurodo, jog skundžiamas sprendimas nebuvo išverstas į jai suprantamą anglų kalbą, vertėjas nedalyvavo, o Migracijos skyriaus pareigūnai nesuprantamai vertė, neišaiškino teisinių pasekmių ir liepė pasirašyti, kad viskas aišku. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišvykstant iš šalies, tačiau atsakovui 2014-09-29 įforminus ir išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsisakė nuo šios skundo dalies. Pareiškėjos teigimu, likęs galioti sprendimas dėl jos grąžinimo į Kinijos Liaudies Respubliką turi būti panaikintas, nes priimtas neatsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir atsakovui nesąžiningai elgiantis.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su patikslintu skundu nesutinka ir atsiliepimu prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog nuo 2011 metų kiekvienais metais priėmus sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėja būdavo informuojama apie tai, jog pateikiant dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti teisėtas. Nurodo, jog pareiškėja 2014-02-20 Migracijos skyriui padavė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje likus 24 dienoms iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos, nors jai buvo žinoma, kad prašymas pateikiamas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos, bet ne anksčiau kaip prieš 4 mėnesius. Nurodo, jog rinkliava didinama du kartus, jeigu prašymas išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi nagrinėjamas arba pakeistas leidimas laikinai gyventi įforminamas per dvigubai trumpesnį terminą ir kad pareiškėja su 2014-02-20 prašymu pateikė 600 Lt (dvigubos) sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą, todėl jos prašymas turėjo būti išnagrinėtas per vieną mėnesį, t.y. iki 2014-03-20. Argumentuoja, jog pareiškėja žinojo, kad jei nebus priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo iki jos leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos 2014-03-16, ji iki tos dienos 24 valandos privalės palikti Lietuvos Respublikos teritoriją, nes prašymo pateikimas pagal Įstatymo 28 straipsnio 3 dalį nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodo, jog pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Atsakovo teigimu, neatitinka tikrovės pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo laiku pateikti duomenų, įrodančių apie turimą pakankamą kiekį lėšų gyvenimui Lietuvos Respublikoje, nes pateikdama prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, ji pateikė ne sutuoktinio sutikimą ją išlaikyti, o savo asmeninės sąskaitos išrašą. Teigia, jog pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip pakankamai rūpestingas ir apdairus. Nurodo, jog 2014-03-19 gavo Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos rašto Nr. (15/4-6) 10K-11521 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ kopiją, iš kurio paaiškėjo, kad pareiškėja neišvyko iš Lietuvos Respublikos pasibaigus jos leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui ir gyvena Lietuvoje neteisėtai, todėl buvo priimtas sprendimas taikyti pareiškėjos atžvilgiu grąžinimo į Kiniją procedūrą. Teigia, jog nepažeistas pareiškėjos nurodytas 2 dienų sprendimo priėmimo terminas. Pažymi, jog pareiškėja neginčija padariusi administracinį teisės pažeidimą, t.y. gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Užsieniečio apklausos lape ji nurodė, kad jai suprantama anglų kalba, ją apklausė Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų grupės specialistė D. G., kurios anglų kalbos mokėjimo lygis A2, be to, anglų kalba bendravo su viršininke L. P. ir Organizacinės grupės vyresniąja specialiste S. K., kurios jai dar kartą išaiškino priimto sprendimo teisines pasekmes. Argumentuoja, jog priimant skundžiamą sprendimą nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į Kiniją, bei esamus socialinius, ekonominius ir kitus jos ryšius su Lietuvos Respublika (pareiškėja studijuoja Lietuvos Respublikoje dieninėse nuosekliosiose studijose); padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Atsakovas taip pat nurodo, jog į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies nuostatas atsižvelgiama nustatant grąžinimo terminą, o ne priimant sprendimą dėl grąžinimo. Teigia, jog neteisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantis užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę nepriklausomai nuo pažeidimo trukmės. Pažymi, jog 2014-09-29 yra įformintas pareiškėjai leidimas Nr. LT 7353918 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apibrėžtas jos teisinis statusas, įteisintas gyvenimas Lietuvos Respublikoje, todėl nebeliko teisinio pagrindo grąžinti pareiškėją į kilmės valstybę. Argumentuoja, jog ginčas dėl skundžiamo sprendimo nebėra aktualus.
Tretysis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu nurodo, jog 2014-02-20 pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti leidimą gyventi, 2014-03-17 priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, galiojantį vienerius metus. Nurodo, jog 2014-03-18 pareiškėjos sutuoktinis Valdemaras Andrejevas elektroniniu paštu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas atsižvelgti į susidariusią situaciją ir padėti išvengti sutuoktinės išvykimo. Nurodo, jog įvertinus aplinkybes, kad pareiškėjai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi nuo 2010 m., o 2014-03-17 priimtas sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, 2014-03-19 raštu Nr. (15/4-6) 10K-11521 informavo pareiškėją, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, pareiškėjai gali būti įformintas leidimas laikinai gyventi netaikant išvykimo. Tokią nuomonę grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl teisės į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą (pvz., EŽTT, spręsdamas dėl asmens teisės į šeimos sujungimą ir pavojaus valstybės saugumui santykio, 2001-08-02 sprendime byloje Boultif prieš Šveicariją pateikė principines nuostatas, į kurias turėtų būti atsižvelgta, sprendžiant, ar asmens išsiuntimas iš valstybės yra būtinas demokratinėje visuomenėje pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją: turi būti atsižvelgiama j padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo buvimo priimančioje valstybėje, iš kurios norima išsiųsti, trukmę, taip pat į laiką, kuris praėjo nuo pažeidimo padarymo, ir asmens elgesį tuo laikotarpiu, į susijusių asmenų pilietybes, pareiškėjo šeiminę situaciją, įskaitant santuokos trukmę bei kitas aplinkybes, rodančias, ar sudaryta santuoka yra nefiktyvi; taip pat į tai, ar asmens sutuoktinis žinojo apie padarytą pažeidimą šeimos santykių sukūrimo metu, ar yra šeimoje vaikų, ir koks jų amžius). Atsižvelgdamas į tai, kad EŽTT praktikoje teisė į šeimos susijungimą atskirais atvejais nusveria netgi grėsmę viešajai tvarkai ir į tai, kad, Migracijos departamento duomenimis, pareiškėja grėsmės viešajai tvarkai nekelia (jos veiksmai vertintini kaip administracinis teisės pažeidimas), todėl, vadovaudamasis proporcingumo principu, mano, kad pareiškėjai gali būti įformintas leidimas laikinai gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2014-03-20 sprendimo Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“, kuriuo ji įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo, t.y. iki 2014-04-20, išvykti į Kiniją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuris yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį, todėl jam kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato tikimasi, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Asmuo reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-844/2014, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-376/2014).
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai 2013-03-17 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas baigėsi 2014-03-16. Pareiškėja 2014-02-20 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2014-03-17 priėmė sprendimą išduoti leidimą jai gyventi Lietuvos Respublikoje dar vienerius metus. Pareiškėjos teigimu, tą pačią dieną ji kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo, tačiau dėl dokumentų trūkumo, prašymas priimtas tik 2014-03-20. Tą pačią dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 206 straipsnį dėl neteisėto gyvenimo Lietuvos Respublikoje nuo 2014-03-18 ir priimtas administracinis nurodymas, kuriuo paskirta bauda, bei priimtas ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjos grąžinimo į Kiniją. Pareiškėja, ginčydama 2014-03-20 sprendimą Nr. 30-1-SP24-4, siekė atlikti išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimo procedūrą netaikant jos grąžinimo į Kiniją. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014-10-16 raštu Nr. 30-1-S-6241 nurodė, jog pareiškėjai 2014-09-29 išduotas leidimas Nr. LT 7353918 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014-03-17 sprendimu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, jog įforminus leidimą laikinai gyventi iš esmės išnyko ginčijamo sprendimo taikymo pagrindas, t.y. nebeliko teisinio pagrindo grąžinti pareiškėją į Kiniją, numatyto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes ji Lietuvos Respublikoje gyvena teisėtai, turėdama galiojantį leidimą laikinai gyventi. Įvertinus tai, kad atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje po to, kai ji nustatyta tvarka kreipėsi į administracinį teismą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios bylos ginčo dalyko nebeliko, o kartu išnyko ir pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę. Situacija, kai atsakovas savo iniciatyva tenkino pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus lemia, kad byloje keliamo reikalavimo išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialinio teisinio santykio. Skundžiamo 2014-03-20 sprendimo Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“, neigiamas poveikis tarp administracinės bylos šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra pasibaigęs, todėl konstatuotina, jog skundo nagrinėjimas dėl formalaus minėto administracinio akto panaikinimo reikštų tik tam tikrų faktų pripažinimą ir nebūtų suderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu. Pažymėtina, jog iš patikslinto skundo turinio matyti, jog pareiškėja siekia užkirsti kelią atsakovui piktnaudžiauti ateityje, o ne realios savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, nes pripažįsta, kad ginčo nebeliko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebelikus ginčo dėl teisės, išnyko ir galimi pagrindai dėl reikalavimo patenkinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-466/2007 yra konstatavęs, kad teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, besikreipusio teisminės gynybos asmens teises ar įstatymų saugomus interesus gali apginti tik tuo atveju, kai viešojo administravimo sistemos subjektai nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai pagal teisės aktus priskirtas užduotis bei funkcijas. Viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų galimai tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Priešingu atveju, nebūtų paisoma teismo socialinės ir konstitucinės paskirties. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz., 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, 2014-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-844/2014, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-376/2014).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos N. Z. patikslintas skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-20 sprendimo Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“ panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi.
Pareiškėjos atstovas 2014-10-06 teismui padavė prašymą, kuriuo atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą įforminti pareiškėjai N. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neišvykstant iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nes atsakovas 2014-09-29 išdavė leidimą Nr. LT 7353918 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog administracinėje byloje Nr. I-1096-162/2014 pareiškėja reiškė tapatų reikalavimą ir pareiškėjos skundas priimtas 2014-06-04 nutartimi, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišvykstant iš šalies, priimtas vėliau, t.y. 2014-06-18 nutartimi. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus turėjo būti atsisakytas priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, tačiau skundo priėmimo metu nurodyta aplinkybė teismui nebuvo tiksliai žinoma, nes pareiškėja kelis kartus tikslino šį skundo reikalavimą. Pareiškėjos atstovas atsisakė skundo dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau administracinė byla šioje dalyje paliktina nenagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 103 straipsnio 4 punktu, nes teisme yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties administracinio ginčo, pradėtas anksčiau negu ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje (administracinė byla Nr. I-1096-162/2014 sustabdyta iki bus išnagrinėta ši byla).
Pareiškėja prašo grąžinti du kartus sumokėtą 75 Lt žyminį mokestį. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog 75 Lt žyminis mokestis yra sumokėtas du kartus: 2014-04-01 ir 2014-04-10. Lietuvos Respublikos ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sumokėtas žyminis mokestis ar jo dalis grąžinami, kad mokesčio sumokėta daugiau, negu reikalaujama pagal įstatymą, todėl pareiškėjai grąžintinas antrą kartą sumokėtas 75 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos N. Z. patikslintą skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-03-20 sprendimo Nr. 30-1-SP24-4 „Dėl Kinijos Liaudies Respublikos pilietės N. Z. grąžinimo į Kiniją“ panaikinimo,
palikti nenagrinėtą administracinę bylą dalyje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimo įforminti pareiškėjos N. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišvykstant iš šalies,
grąžinti pareiškėjai N. Z. sumokėtą 75,00 Lt (septyniasdešimt penki litai) žyminį mokestį, kurio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.