Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka nagrinėdama I. V. elektroniniu paštu pateikto pareiškimo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 19 d. elektroniniu paštu gavo I. V. nepasirašytą pareiškimą, kurį pareiškėjas įvardija kaip ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tačiau susipažinus su pateiktu pareiškimu, atsisakoma jį priimti.

Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs.

Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 111 str. 1 d.). Taip pat procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 175¹ str.). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu buvo patvirtintas procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas. Šiame apraše aiškiai nurodyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodą. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato asmenims galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškimas yra pateiktas rusų ir anglų kabomis. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 11 str. 1 d. numato, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Tai reiškia, kad siekdamas pateikti teismui ieškinį, pareiškėjas jį turi pateikti valstybine lietuvių kalba.

Pateiktas dokumentas taip pat neatitinka procesinių dokumentų turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 111 straipsnyje, 113 straipsnio 1-2 dalyse, t.y. pareiškime nenurodyta dalyvaujančių asmenų asmens kodai, gyvenamosios vietos arba kiti žinomi procesinių dokumentų įteikimo adresai, atsiskaitomųjų sąskaitų ir kredito įstaigų rekvizitai, įrodymai, patvirtinantys pareiškime išdėstytas aplinkybes, procesinį dokumentą pasirašiusio asmens parašas. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų ir jo priedų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai.

Ieškovas pateikė dokumentą, kurį būtų galima vertinti kaip ieškinį atsakovams prokurorui V. J., notarei V. T. ir A. M. dėl žalos atlyginimo. Tačiau iš pateikto dokumento turinio neina suprasti, iš ko konkrečiai žala turi būti priteisiama, t.y. kas turi būti atsakovu šioje byloje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, 2001-07-26 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ valstybės institucijos, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra įgaliotos atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti. Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog pareiškėjas, siekiant, kad jo pateiktas dokumentas būtų laikomas ieškiniu, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką bei neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas prašo priteisti žalą, tačiau nenurodė kokia tai žala (turtinė, neturtinė), kaip jo patirta žala pasireiškė. Taip pat pareiškime nenurodė kitų ieškiniui privalomų turinio elementų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 str., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti I. V. pateiktą pareiškimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.