Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl termino pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004-10-26, įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės A. M. turėtą žemę Kundročių kaime, Pakruojo rajone, pareiškėjas J. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui padavė tik 2015-03-23 (29 b. l.). 2015 m. vasario 23 d. pareiškėjo advokatas raštu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių, prašydamas pranešti, ar J. B. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir pateikti dokumentų apie A. M. nuosavybės teise valdytą žemę kopijas (13 b. l.). Į šį prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius 2015-03-06 raštu atsakė, kad J. B. dėl nuosavybės teisių atkūrimo prašymo nėra pateikęs, kartu su šiuo raštu Pakruojo skyrius išsiuntė pareiškėjo advokatui A. M. nuosavybės teises į 8,20 ha ploto žemę patvirtinančių dokumentų kopijas (14-20 b. l.). 2015 m. vasario 11 d. raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2015-01-20 prašymą, nurodė, kad atliko Pakruojo skyriuje turimų archyvinių dokumentų analizę ir nustatė, jog Šiaulių apskrities Pakruojo valsčiaus Kundročių ir Kundrotėlių kaimų žemės vienkiemiais išskirstymo plane, padarytame 1932 metais, nurodyti žemės savininkai M. M. ir A. M., turėję 8,20 ha įvairios žemės, Šiaulių apskrities Pakruojo valsčiaus Kulyčių seniūnijos mokesčiais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, patvirtintame 1936 m. gruodžio 1 d., nurodyti žemės savininkai Mikalojus ir A. M., Kundročių kaime turėję 8,20 ha įvairios žemės, Šiaulių apskrities Pakruojo valsčiaus savivaldybės 1940 – 1944 m. žemės mokesčių registravimo knygoje, Kundročių kaime nurodytas Mikalojaus ir A. M. valdomas viso 8,20 ha žemės plotas; tuo pačiu raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius pranešė pareiškėjui, kad prašymų atkurti nuosavybės teisę į nurodytą žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, Pakruojo skyriuje turimais duomenimis, nėra pateikta (21 b. l.). Iš giminystės ryšį įrodančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas J. B. yra A. B. sūnus, A. M. (Balčiūnienė) buvo Apolionijos ir A. M. dukra (7, 10, 11 b. l.).

Kolegijos nuomone, pareiškėjas J. B. nustatytus terminus nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad žemės savininkė, pareiškėjo močiutė A. M. mirė 1982 m. lapkričio 17 d., o pareiškėjo motina A. B. - 1975 m. lapkričio 4 d. (9, 12 b. l.). Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kad jo senelė A. M. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 8,20 ha žemės plotą, esantį Kundročių kaime, Pakruojo rajone, sužinojo tik 2015 m. vasario mėn., iš buvusios močiutės kaimynės V. L., kuri jo paklausė, ar jis nėra atkūręs nuosavybės teisių į senelių valdytą žemę, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta V. L. dukra G. V.. Anksčiau apie močiutės nuosavybės teise valdytą žemę jis nieko nežinojo, nes tiek motina, tiek močiutė mirė dar tarybiniais laikais, o tuo metu apie žemės nuosavybę niekas nekalbėjo, močiutė mirė 1982 metais, po močiutės mirties sodybą, kurioje ji gyveno, nugriovė melioracija; pareiškėjo motina mirė dar anksčiau, 1975 metais, po motinos mirties pareiškėjo tėvas išvyko gyventi kitur ir pareiškėjas su juo nebendravo. Esant tokiai situacijai pareiškėjas neturėjo galimybių teirautis dėl šių faktų, su kitais giminėmis ryšių nepalaikė, sužinojęs apie močiutės valdytą žemę jis iš karto kreipėsi į Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrių. Iš pareiškėjo parodymų ir pateiktų dokumentų taip pat matosi, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, trukdžiusių jam domėtis nuosavybės atkūrimo klausimais, jam nustatytas tik 40 % darbingumas (51 b. l.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių laiku nebuvo pateiktas prašymas ir dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu savininku, laikytinos svarbiomis bei objektyviai sutrukdžiusiomis pasinaudoti savo teisėmis per įstatymo numatytą terminą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.). Šiuo atveju, atsisakius pareiškėjui atstatyti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jo konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę, taigi būtų neprotinga ir neteisinga pareiškėjo prašymą atmesti. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. B. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelės A. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 8,20 ha ploto žemę, esančią Kundročių kaime Pakruojo rajone, ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.