Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Liudmilos Zaborovskos bei Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. B., atsakovo atstovui A. Abromavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2009-04-27 surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo 0,48 dalis I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (b.l.6-7).

Savo reikalavimus I. B. pagrindė tuo, kad Inspekcija nuo 2007 m. vasaros atlieka jos sutuoktinio A. B. mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą. 2009-05-04 paštu jos sutuoktinio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo gautas Inspekcijos 2009-04-29 raštas, prie kurio buvo pridėtas 2009-04-27 turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktu buvo nepagrįstai areštuotas I. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nurodant, kad areštuojama 0.48 dalys, kurių vertė 305760 lito, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

I. B. pabrėžė, kad jos sutuoktinio A. B. mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas dar nėra baigtas, nėra priimto sprendimo, tačiau areštas I. B. priklausančiam asmeniniam turtui uždėtas dabar.

Inspekcija pabrėžė, kad MAĮ suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, jeigu yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Taigi, mokesčių administratorius turi teisę taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, šiuo atveju turto areštą, ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Rizika, kad I. B. jai priklausantį turtą gali parduoti ar kitokiu būdu jo netekti pasireiškia tuo, kad atliekant pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. B. patikrinimą, aptikta mokesčių teisės pažeidimų, kurių tikslas - apeiti mokesčių įstatymus ir išvengti mokesčių mokėjimo. Taigi, Inspekcija, spręsdama, ar tikslinga areštuoti I. B. turtą, atsižvelgė į prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, patikrinimo metu nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, kurios ir nulėmė turto arešto tikslingumą ir pagrįstos rizikos tikimybę.

Inspekcija 2008-11-06 pradėjo pareiškėjos I. B. ir jos sutuoktinio A. B. gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių mokestinius patikrinimus. Inspekcija 2009-04-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-50, kuriuo pareiškėjai I. B. buvo papildomai priskaičiuota 226413 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 66545 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (b.l.44-47). Inspekcija 2009-04-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-04-77-51, kuriuo A. B. buvo papildomai priskaičiuota 226413 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir 66700 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (b.l.37-43). Patikrinimų metu Inspekcija nustatė, kad pareiškėja I. B. ir jos sutuoktinis A. B. 2006 metais pardavė nekilnojamųjų daiktų ir lygiomis dalimis deklaravo pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, kad mokestinė nepriemoka atsirado dėl to, kad pareiškėja I. B. ir jos sutuoktinis A. B. nuo pajamų, kurias gavo pardavus nekilnojamąjį turtą, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio.

2009-03-23 dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartimi T. D. ir V. D. padovanojo dukrai I. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l.8-13).

MAĮ 95 str. 1 d. 2 punktas numato, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui mokesčių administratorius gali areštuoti mokesčio mokėtojo turtą. MAĮ 101 str. 4 dalyje numatyta, kad mokesčių administratorius gali areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų. Teismas daro išvadą, kad MAĮ suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą, ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, jeigu yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Mokesčių administratorius turi teisę taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones (ir turto areštą) ir būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu, tačiau toks turto areštas turi būti pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad tiek I. B. atžvilgiu, tiek A. B. atžvilgiu buvo atlikti skirtingi mokestiniai patikrinimai, surašyti atskiri patikrinimo aktai, kuriuose buvo išskirtos tiek I. B., tiek A. B. veikos bei mokestinės prievolės valstybei. Ir nors Inspekcijos nustatytos I. B. bei A. B. mokestinės prievolės valstybės kildinamos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog I. B. bei A. B., būdami sutuoktiniais, privalo atsakyti solidariai. Teismas konstatuoja, kad Inspekcija per daug plečiamai aiškina solidarią sutuoktinių atsakomybę, nepagrįstai perkeldama Civilinio kodekso normas į mokestinį procesą. Be to, Inspekcija netinkamai traktuoja I. B. bei A. B. bendrą veiklą ir pajamas, susijusius su mokestiniais įsipareigojimais valstybei, taikydama Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 punktą bei perkeldama šią normą į atsiradusius mokestinius santykius.

Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 punktas numato, kad pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Civilinio kodekso 3.113 str. numato, kad, jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto.

Atlikus išsamią teisės normų analizę bei surinktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, teigdama, jog vieno sutuoktinio pajamos ir nauda, gauta pardavus nekilnojamąjį turtą, yra pripažintinos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl laikytina, kad abiems sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriams pagal turtines prievoles, atsiradusias iš bendrosios jungtinės nuosavybės, paviršutiniškai vertino ginčo aplinkybes bei netinkamai taikė bendros jungtinės nuosavybės sampratą I. B. bei jos sutuoktinio A. B. atžvilgiu.

Teismas daro išvadą, kad Civilinio kodekso 3.113 str. nurodyti kreditoriai yra siejami su sutartiniais santykiais, laidavimu ir panašiai, tačiau nesietini su asmenims atsiradusiomis mokestinėmis prievolėmis, todėl Inspekcija netinkamai vadovavosi minėta Civilinio kodekso teisės norma, areštuodama ne bendros jungtinės nuosavybės (I. B. ir A. B.) turtą, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojo A. B. mokestinių prievolių įvykdymą, o areštuodama I. B. asmeninės nuosavybės turtą.

Išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, siekdama užtikrinti tinkamą mokesčių mokėtojo A. B. mokestinės prievolės užtikrinimą, prieš uždėdama areštą jo sutuoktinės I. B. turtui, t.y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 10-8, Vilniuje, tinkamai neišsiaiškino, ar minėtas butas yra bendra jungtinė sutuoktinių I. B. ir A. B. nuosavybė, ką patvirtino ir Inspekcijos atstovas teisminio nagrinėjimo metu, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo areštuoti I. B. buto, kuris nėra bendra jungtinė I. B. ir A. B. nuosavybė.

Teismas daro išvadą, kad I. B. ir A. B. mokestinės veiklos patikrinimo metu, t.y. 2009-03-23, T. D. ir V. D. padovanojo dukrai I. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad I. B. mokestinio patikrinimo metu įsigijo turto, o ne jį perleido kitiems asmenims, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrįstos rizikos, jog mokesčių mokėtoja I. B. jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčių ir su jais susijusių sumų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija, areštuodama pareiškėjos I. B. turtą, netinkamai vertino MAĮ nuostatas, reglamentuojančias mokesčio mokėtojo turto areštą, nepagrįstai perkėlė Civilinio kodekso normas dėl bendros jungtinės sutuoktinių atsakomybės, dėl solidarios sutuoktinių atsakomybės ir skolos išieškojimo iš asmeninio sutuoktinių turto į mokestinius fizinio asmens ir valstybės santykius bei netinkamai ir subjektyviai įvertino ginčo aplinkybes, kad ginčo aktu buvo areštuota buto dalis, priklausanti I. B. asmenine nuosavybe ir nesanti bendra jungtine nuosavybe su A. B., todėl pareiškėjos I. B. skundas yra tenkintinas, panaikinant Inspekcijos 2009-04-27 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos I. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-04-27 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.