Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-312-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
1A-38-312-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
Nuteistasis
A. P., A.
Advokatai
Sigitas Šlakaitis
Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-38/2011Teisėjas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7;1.1.8.3; 1.1.13; 1.2.14.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Leonardos Gurevičienės, Stasio Punio,sekretoriaujant Jurgitai Neliubšienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei-Matijošienei,nuteistojo gynėjui advokatui Sigitui Šlakaičiui,nuteistajam A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,nustatė :

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 4 d., apie 15.20 val., prie Laisvės pr. 60-ojo namo, Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, pritaikęs su savimi turėtą raktą, atrakinęs automobilio „Mazda 121“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės vairuotojo dureles, įsibrovė į automobilį ir iš jo pasikėsino pagrobti D. B. priklausantį kompaktinių diskų grotuvą „Panasonic“ – 250,00 Lt vertės ir kitus vertingus daiktus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo D. B..

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. bei švelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog automobilis, į kurį jis įsibrovė, nebuvo užrakintas. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų tokį teiginį. Tokiu būdu, nuteistojo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. Nuteistasis pažymi, kad nors nukentėjusysis ir nurodė, jog automobilį užrakino, tačiau jis gali sąžiningai klysti arba duoti neteisingus parodymus dėl kitų priežasčių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad trasologinio tyrimo duomenys nepatvirtino, jog automobilio durelės buvo užrakintos ir vėliau atrakintos nuteistojo turėtu raktu. Apeliantas mano, kad, siekiant nustatyti ar automobilio durelės galėjo būti atrakintos jo turėtu raktu, būtina paskirti tyrimą, kuris atsakytų į klausimą ar ant rakto ir durelių spynelės yra bendrų metalizacijos požymių ar bendrų pašalinių dalelyčių.

Taip pat nuteistasis teigia, kad perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką, jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Nurodo, kad skiriant bausmę reikėtų atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, žala nepadaryta, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis labai gailisi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Nukentėjusysis D. B. viso proceso metu tvirtino, jog užrakino savo automobilį ir nuėjo į darbą. Apie 15.20 val. pamatė, kad kažkoks vaikinas įsėdo į jam priklausantį automobilį. Kaip vaikinas pateko į automobilį, nukentėjusysis nurodyti negalėjo (b. l. 22, 23, 125). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis pažymėjo, jog jis tikrai užrakino automobilį, be to, dar patikrino ar durelės buvo užrakintos tinkamai (b. l. 125). Aptarti D. B. parodymai yra nuoseklūs, logiški, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo aiškinimą, jog automobilis buvo atrakintas, vertina kaip jo bandymą palengvinti savo teisinę padėtį. Pastebėtina, jog A. P. viso proceso metu keitė savo parodymus, skirtingai nurodė patekimo į automobilį aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškino, jog į atrakintą automobilį pateko turėdamas tikslą pagrobti vertingus daiktus (b. l. 35), vėliau teigė, kad į automobilį įsėdo, siekdamas sušilti, kadangi lauke buvo šalta (b. l. 39). Be to, A. P. yra aiškinęs, jog į automobilį įsėdo, kadangi nepažįstamas vyras paprašė į automobilį įdėti supuvusių kiaušinių (b. l. 32), nukentėjusiajam nuteistasis aiškino, jog automobilį jo paprašė pasaugoti nepažįstama moteris (b. l. 125 (nukentėjusiojo parodymai teisme)). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, jog parodymus keitė, kadangi buvo susijaudinęs, bijojo pareigūnų smurto, tačiau tokie nuteistojo paaiškinimai nėra įtikinami, kadangi visais atvejais, išskyrus, kai jis prisipažino į automobilį įsėdęs turėdamas tikslą pagrobti vertingus daiktus, nuteistasis pateikė sau palankias įvykio versijas. Taigi, A. P. parodymai yra nepatikimi, be to, juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai.

Apeliantas mano, kad nustatyti aplinkybę ar automobilio durelės buvo atrakintos jo turėtu raktu galėtų specialistas, atlikęs teismo paskirtą tyrimą. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint automobilio durelių spyną, nuteistojo turėtas raktas buvo panaudotas atrakinant automobilio durelių spyną (b. l. 7-21). Taigi, nei automobilio spynelės, nei rakto tyrimo atlikti netikslinga, kadangi ir taip aišku, kad po nusikaltimo padarymo nuteistojo turėtu raktu buvo atrakinta automobilio durų spynelė, t. y. raktas buvo įdėtas į spynelę, todėl atlikto tyrimo duomenys nei paneigtų, nei patvirtintų A. P. versijos, kad automobilis nebuvo užrakintas.

Atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus, kad jis automobilį tikrai buvo užrakinęs, taip pat atsižvelgus į tai, kad pas A. P. buvo rastas raktas, kuriuo galima atrakinti nukentėjusiojo automobilį, konstatuotina, kad A. P. pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibraunant į saugyklą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teigti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis keitė parodymus, nurodydamas neteisingas nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir taip bandė palengvinti savo teisinę padėtį. Nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis laikytinas formaliu, nulemtu objektyvių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. P. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę nėra jokio pagrindo.

Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žemesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Todėl įvertinus nuteistojo asmenybę, t. y. jis niekur nedirba, anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, vėl pasikėsino padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, konstatuotina, jog paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu. Aplinkybė, kad nebuvo padaryta materialinė žala, nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtąją bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutaria : nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti. Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai Leonarda Gurevičienė

Stasys Punys