- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2-290/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baldų galerija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių vartai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kipšelis“
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baldų galerija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2321-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žvaigždžių vartai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldų galerija“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, tretysis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Kipšelis“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo. Atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovui ir jo atstovui neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovo atstovai dėl šios teismo nutarties padavė atskiruosius skundus, kuriuose nurodė, kad ieškovą šioje byloje atstovauja du atstovai: advokatė K. Čirbaitė ir advokatas M. Misiūnas ir jiems abiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta nebuvo. Šaukimas į 2010 m. gegužės 4 d. teismo posėdį buvo įteiktas advokatei K. Čirbaitei, nors advokatas M. Misiūnas apie šį posėdį nebuvo informuotas. Šaukimas į 2010 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdį buvo įteiktas tik advokatui M. Misiūnui, o advokatė K. Čirbaitė apie šį teismo posėdį nebuvo informuota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su ieškovo atstovų atskiraisiais skundais, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patenkino atskiruosius skundus ir pats panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas nurodė, kad sutinka su atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais ir laiko juos pagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį dalyje dėl ieškovo atstovų atskirųjų skundų tenkinimo bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutarties panaikinimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo atstovų atskiruosius skundus ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas šioje byloje tinkamai įgyvendino CPK jam nustatytą informavimo pareigą, išsiųsdamas ieškovo atstovui advokatui M. Misiūnui šaukimą apie 2010 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdį (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad ieškovas byloje turi ne vieną atstovą, neturi jokios teisinės reikšmės. Atstovavimo instituto galutinis tikslas yra informuoti bylos šalį, o ne visus jos atstovus, todėl bent vieno šalies atstovo informavimas yra laikomas tinkamu šalies informavimu. Praktikoje, nepriklausomai nuo to, ar šalis yra atstovaujama ir kiek atstovų turi, jai siunčiamas vienas procesinių dokumentų su priedais egzempliorius. Teoriškai šalis gali turėti neribotą skaičių atstovų, todėl būtų nepagrįsta reikalauti, kad teismas palaikytų ryšį su jais visais. Kadangi apie byloje paskirtus teismo posėdžius buvo žinoma bent vienam iš ieškovo atstovų, laikytina, kad apie tai buvo žinoma ir pačiam ieškovui.
2. Bet kokie informavimo trūkumai, galimai egzistavę nagrinėjamoje byloje, atsirado ne dėl teismo, o dėl ieškovo atstovų kaltės. Teismui tinkamai informavus bent vieną ieškovo atstovą, šiam atstovui kyla pareiga informuoti atstovaujamąjį. Ar atstovaujamasis pasidalins šia informacija su kitais savo atstovais – tai jau vidinio atstovavimo santykio klausimas, kuris neturi jokios reikšmės teismui. Be to, atstovas turi pareigą atlikti visus būtinus veiksmus, kad atstovaujamos šalies interesai būtų ginami tinkamai ir nenukentėtų, todėl nagrinėjamu atveju, gavęs šaukimą bet kuris iš ieškovo atstovų privalėjo šią informaciją perduoti ne tik atstovaujamajam, bet ir kitam atstovui, jei tai labiausiai atitiktų ieškovo interesus. Ieškovas bylą veda per advokatus – profesionalius teisininkus, kurių statusas teisinėje sistemoje yra specifinis, nes advokatui keliami ypatingi rūpestingumo, sąžiningumo ir kiti reikalavimai.
3. Ieškovas (jo atstovai) nepakankamai rūpestingai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas. Šiuolaikinės telekomunikacijų priemonės kiekvienam asmeniui užtikrina minimaliomis sąnaudomis operatyviai gauti reikalingą informaciją apie bylos proceso eigą, taigi ieškovui (ar jo atstovams) nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie teismo posėdį. Siekiant tinkamai įgyvendinti informavimo pareigą teismo posėdis byloje netgi buvo atidėtas, o ieškovas (nei vienas iš jo atstovų) neatvyko nė į vieną paskirtą teismo posėdį. Manytina, kad į paskirtus teismo posėdžius turėjo atvykti bent jau tas ieškovo atstovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto argumentai, kad teismas byloje įgyvendino jam CPK nustatytą informavimo pareigą, yra nepagrįsti ir prieštaringi, kadangi teismas abiejų ieškovo atstovų apie paskirtą teismo posėdį neinformavo.
2. Apelianto argumentai dėl tariamai tinkamo ieškovo atstovų informavimo apie teismo posėdį, ieškovo pareigos bendradarbiauti tarpusavyje su atstovais yra tik subjektyvi apelianto nuomone apie tai, kaip turėtų būti traktuojamas ir suvokiamas šaukimų įteikimas, tinkamas šalies informavimas apie teismo posėdį.
3. Kiekvienas šalies atstovas privalo būti informuotas apie teismo posėdį, tokia pareiga priskirtina teismui. Pažymėtina, kad ieškovas bendradarbiauja su keliais atstovais (advokatais) tam, kad galėtų tinkamai rūpintis ir įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą. Ieškovas, atsižvelgdamas į bylos eigą, paskirsto atstovams atitinkamus darbus: vienam atstovui pavedama parengti procesinius dokumentus, o kitam – atstovauti ieškovą konkrečiame teismo posėdyje ar ginti atstovaujamojo interesus atitinkamoje institucijoje. Suprantama, kad atsižvelgiant į atstovų užimtumą ir galimybes darbai gali būti perskirstomi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Pagal 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 298 straipsnyje numatyta, kad dėl teismo nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pats panaikina savo ankščiau priimtą nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą. Tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria teismas pats panaikino savo 2010 m. rugpjūčio 17 d. priimtą nutartį, kuria ieškinį paliko nenagrinėtą, negalėjo būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal atsakovo UAB „Baldų galerija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties nutraukti.