Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-09-26 nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019-04-01, jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.

Tualetai kamerose įrengti ne atskirose patalpose ir netgi ne izoliuoti nuo likusio kameros ploto, o tiesiog toje pačioje patalpoje kaip ir miegojimui skirti gultai bei valgymui skirtas stalas, atskirti tik simboline sienele, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti už šios sienelės. Kalinimo metu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Virš praustuvių iki 2016 m. nebuvo veidrodžių virš praustuvių, sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo sistemos.

Kamerose įrengtos perteklinės grotos, nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, kameros nebuvo dezinfekuojamos. Ypač netvarkingos ir neremontuotos buvo karantino kameros. Esant šaltai temperatūrai nebuvo išduodami šildytuvai. Langai kamerose nors ir buvo dvigubi, tačiau, stiklai dažnai būdavo išdaužyti, o Lukiškių TI-K administracija langų įstiklinimu nesirūpindavo, todėl kamerose buvo šalta ir drėgna.

Daugumoje kamerų nėra įrengtų privalomų pareigūnų iškvietimo mygtukų, o tose kamerose kuriose jie įrengti - šie dažniausiai neveikia. Norint išsikviesti pareigūną, tenka kartais net po valandą laiko daužyti kameros duris. Kai kuriais atvejais, kai kurių kalinamų asmenų atžvilgiu, toks elgesys gali būti vertinamas ir kaip tyčinis pavojaus žmogaus sveikatai ar net gyvybei sukėlimas.

Nors langai nebuvo pakankamai dideliais (istoriniam paveldui priklausančio pastato architektūros keisti negalima), tai dar ir vidiniai langų rėmai neteisėtai buvo įstiklinti matiniais stiklais, o išorinės grotos neteisėtai aptrauktos tinklu, taip natūralų kamerų apšvietimą dar labiau sumažinant. Tokiu būdu jo teisė į tinkamą natūralų kameros apšvietimą neabejotinai buvo pažeidžiama, kalinamas buvo nuolatinėje prieblandoje, kas kenkė regėjimui ir skatino depresiją.

Visose Lukiškių TI-K kamerose vietoje lovų buvo įrengti savadarbiai gultai, kas nėra tinkamu teisės akto reikalavimų vykdymu ir pažeidžia jo teises. Lukiškių TI-K kamerose įrengtų savadarbių metalinių gultų amžius yra bemaž tolygus pastato amžiui, kas yra priešinga materialinio buitinio aprūpinimo normų reikalavimui, jog lova turi būti eksploatuojama ne ilgiau 10 metų. Vertimas gulėti ant savadarbiu gultų, kurie preziumuotina nėra saugiomis sveikatai konstrukcijomis (surūdiję, rūbus tepantys paviršiai, smailūs kampai ir aštrios briaunos) pažeidė jo teises - ne kartą buvo rūdimis sugadinęs šviesius rūbus, skaudžiai užsigavęs į smailius gultų kampus, susižeidęs į aštrias gultų briaunas. Be to, visose kamerose gultai yra sąmoningai tyčia pagaminti pernelyg siaurais ir pernelyg trumpais, kas taip pat pažeidė jo teisę miegoti ant saugaus sveikatai baldo. Miegojimas nenatūralioje pozoje pernelyg siauruose ir pernelyg trumpuose, tarpusavyje suglaustuose ir prie šaltų bei drėgnų sienų priglaustuose gultuose iššaukdavo nuolatinius sąnarių ir stuburo skausmus, sukeldavo nemigą, rytais atsikeldavo nepailsėjęs. Atstumas tarp pirmo ir antro gultų aukšto taip pat sąmoninga tyčia pagamintas pernelyg mažu, kad ant pirmojo gulto aukšto būtų neįmanoma ar bent jau nepatogu sėdėti.

Kalinimo laikotarpiu nebuvo išduotos priemonės indams plauti, trūko išduodamo tualetinio popieriaus ir muilo kiekio. Kamerose ne visada būdavo šluota, semtuvėlis šiukšlėms, šiukšlių kibiras, niekuomet nebūdavo skuduro grindų plovimui, kibiro grindų plovimui, o valymo medžiagų sanitarinių įrengimų valymui, dezinfekavimui, bei kamerų plovimui taip pat nebuvo išduota nei karto. Tuo pačiu metu Lukiškių TI-K administracija nevykdė jai nustatytos pareigos kameras kasdien valyti, kasdien drėgnuoju būdu valyti ir dezinfekuoti sanitarinių mazgų įrengimus, atlikti kasmėnesinį (pagrindinį) valymą.

Dalis privalomos patalynės atvykusiems asmenims išduodama tik pateikus rašytini prašymą, kas reiškia, kad 20 darbo dienų trukmės administracinę procedūrą, o visą tą laiką asmuo yra priverstas naudotis purvinu minkštuoju lovos inventoriumi be paklodės ir be pagalvės užvalkalo, bei priverstas apsieiti be rankšluosčio. Naujai atvykusių asmenų turimi pledai, lovatiesės, dideli rankšluosčiai kratos metu yra atimami ir grąžinami tik išvykstant iš įstaigos. Pagalvės užvalkalo ir paklodės keitimas tik vieną kartą per savaitę higienos prasme taip pat yra absoliučiai nepriimtinas - būtent todėl aprūpinimo normose numatyta išduoti dvi paklodes, bei du pagalvės užvalkaliukus, o higienos normoje buvo patvirtinta jo teisė, kad patalynė būtų keičiama pagal užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas. Pažymi, kad jam nebuvo užtikrinta teisė skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius

Kalinamų asmenų sveikata atvykimo į Lukiškių TI-K metu nėra tikrinama, vadinamasis „karantinas“ (kamerų Nr. 104-125) yra simbolinis, įrengtas tik dėl akių, atvykę asmenys šiose cokoliniame pastato aukšte (neteisėtai) įrengtose kamerose laikomi nuo kelių valandų iki kelių dienų, kol tvarkomi jų dokumentai. Jo sveikata atvykus į Lukiškių TI-K patikrinta nebuvo. Atvykstančių kalinių priėmimo paskirstymo skyriuje apskritai nėra ir niekuomet nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie teisę (ir pareigą) pasinaudoti sanitarine švarykla, nei informacijos apie galimybę gauti kokią nors medicinos pagalbą. Taigi galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla nebuvo, nes Lukiškių TI-K iš viso nėra sanitarinės švaryklos, vietoje sanitarinės švaryklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis neišduodami. Maža to, prieš naujai atvykusius asmenis, pageidaujančius nusiprausti duše, yra naudojamas psichologinis smurtas - iš jų įžūliai tyčiojamasi liepiant neštis į dušą visus savo turimus asmeninius daiktus, įskaitant elektros prietaisus (pvz. televizorių), ir netgi įstaigos išduotą minkštąjį lovos inventorių. Dušai Lukiškių TI-K korpusuose įrengti standartinėse 2x3 metrų dydžio kamerose, dušuose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, nei apskritai vietos, kur galima būtų pasidėti daiktus ar pakabinti rūbus - visus daiktus tenka dėti tiesiog ant žemės, t. y. ten, kur nuteka dušo vanduo. Todėl grįžus iš dušo visi su savimi turėti daiktai ir minkštasis lovos inventorius būna šlapi.

Lukiškių TI-K yra nustatyta naudojimosi dušu tvarka ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę, du kartus per savaitę pasinaudoti dušu nėra leidžiama, taigi teisė maudytis klimatą atitinkančioje temperatūroje, jei galima, kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip tai numatyta Europos kalinimo taisyklėse, buvo grubiai pažeidžiama.

Kalinimo metu jam nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir išmokos iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, nebuvo teikiama tikslinė parama, kaip to reikalauja Vyriausybės 2003-04-14 nutarimas Nr. 475, nebuvo aprūpintas nei darbinėmis, nei kitomis pajamomis, kaip to reikalauja tarptautinės sutartys. Taigi jis buvo dirbtinai ir neteisėtai įstumtas į žmogaus orumą žeminantį skurdą.

Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, kas gali sukelti grėsmę sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandai.

Lukiškių TI-K buvo laikomas nepalyginamai sunkesnėmis sąlygomis, nei jam priklausantis bausmės atlikimo režimas pataisos namuose - turėjo galimybę gauti tik iki 2 valandų trukmės, t. y. du kartus trumpesnius, trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai apskritai nebuvo suteikiami. Taigi jis buvo akivaizdžiai diskriminuojamas pataisos namuose kalinamų asmenų atžvilgiu.

Kalinimo metu rankų plovimui prieš valgį ir indų plovimui po valgio jam buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, indų plovimo priemonėmis kameros nebuvo aprūpintos, o aprūpinimas muilu buvo nepakankamu Indų, maisto įrankių ir rankų plovimas šaltu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, sudaro sąlygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. Taigi kalinimo Lukiškių TI-K metu jis buvo diskriminuojamas pataisos namuose kalinamų nuteistųjų atžvilgiu, bei buvo diskriminuojamas panašioje įstaigoje kalinamų moterų atžvilgiu (diskriminacija pagal lytį).

Neišduodant pirmo būtinumo higienos priemonių nuteisti asmenys suimtųjų atžvilgiu iki 2017-01-01 buvo diskriminuojami nekokybiškų norminių teisės aktų pagrindu, jis Lukiškių TI-K pirmo būtinumo higienos priemonių negaudavo apskritai. Taigi nepagrįstas privilegijų teikimas, kuris taip pat privalo būti laikomas diskriminacija, buvo visiškai deklaratyvus, o jo teisės buvo pažeidžiamos du kartus - deklaruojant privilegiją, bei jos nesuteikiant.

Nuteistiems asmenims pataisos namuose yra numatyta galimybė naudotis bendrabučio virtuve ir patiems gamintis maistą. Kalinamas Lukiškių TI-K neturėjo galimybės naudotis virtuve ir pats gamintis maistą.

Jis buvo maitinamas vadovaujantis nedirbantiems vyrams nustatytomis ,,normomis“, kurios yra mažesnės ir ženkliai skirtingos lyginant su dirbantiems vyrams nustatytomis ,,normomis“, bei visiškai skirtingomis lyginant su moterims nustatytomis „normomis“. Galimybė pasirinkti pageidaujamą maisto racioną - pvz. numatytą dirbantiems vyrams arba numatytą moterims – Lukiškių TI-K jam suteikta nebuvo, taigi jis buvo diskriminuojamas ir pagal lyties ir pagal socialinį požymius. Jis negaudavo tokių maisto produktų ir patiekalų kaip bandelės, batonas, džemas, kakava, makaronų apkepas, sklindžiai, sviestas, troškintos daržovės, omletas, švieži vaisiai ir uogos, varškėčiai ir varškės apkepas, kurie buvo patiekiami moterims, nors tokioms skirtingoms maitinimo sąlygoms įstatyminio pagrindo nėra. Taigi jis buvo diskriminuojamas pagal lyties požymį. Tam tikromis dienomis jis negaudavo tokių maisto produktų kaip fermentinis sūris, kiaušiniai, margarinas, pienas, kefyras, varškė, kurie buvo patiekiami dirbantiems vyrams, nors tokioms skirtingoms maitinimo sąlygoms įstatyminio pagrindo nėra. Taigi jis buvo diskriminuojamas pagal socialinį požymį.

Lukiškių TI-K administracija privalėjo savalaikiai (dar prieš 20 metų) patalpas, kuriose ketino jį kalinti, ne tik įrengti, bet ir įregistruoti gyvenamosiomis. Neturėdama gyvenamosios paskirties pastatų – Lukiškių TI-K administracija neturėjo teisės priimti jo į šią įkalinimo įstaigą ir kalinti joje nežmoniškose, kankinimui prilygstančiose. žmogaus orumą žeminančiose sąlygose.

Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus; Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ normomis, kurių 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lovos matmenys - apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m.); stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m.): taburetės matmenys apie 0.3 x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Žymėtina, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įremi daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budinti prižiūrėtojų. Pažymi, kad suimtieji ir nuleistieji neretai piktybiškai gadina šia signalizacijų. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ii eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant j grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai, kurie numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.

Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 ,,Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2014-07-01), 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualus iki 2018-01-01), 2017-11-07 įsakymu Nr. V 447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 01-01). Valgiaraščius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje ginčo laikotarpiu nebuvo gauta pareiškėjo prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų su žmona ir (arba) dukra suteikimo. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog nurodytu ginčo laikotarpiu buvo kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų. Pažymi, kad visiems Lukiškių TI-K yra užtikrinamos BVK 85 str. 1 d. 2 p., 3 p., 5 p. numatytos teisės palaikyti socialinius ryšius, t. y. per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.

Aprūpinimo pajamomis teisės normose panaudota formuluotė apie galimybę skirti nuteistiesiems pinigines išmokos iki tam tikro dydžio reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju išmokos dydis gali būti mažesnis negu nurodytas jos maksimalus dydis, t. y. laisvės atlikimo vietos administracija (direktorius) neturi pareigos paskirti nuteistajam maksimalaus dydžio piniginę išmokų, gali skirti mažesnio dydžio piniginę išmoką arba iš viso jos neskirti., t. y. pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti (jos skiriamos, kai atitinkamame fonde yra lėšų), taip pat pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai nenumato konkrečios arba nekintamos pinigų sumos.

Nuteistasis, pageidaujantis būti paliktas Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, rašo prašymų įstaigos direktoriui, kuri įteikia būrio viršininkui, kuriam priskirtas nuteistasis. Direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis Socialinės reabilitacijos skyrių, atsižvelgdamas į laisvų vietų skaičių ūkio būryje, rezoliucija nurodo būrio viršininkui esant laisvoms vietoms - surinkti išvadas dėl nuteistojo palikimo atlikti ūkio darbus ūkio būryje, o nesant laisvoms vietoms - paruošti raštiškų atsakymų dėl atsisakymo leisti nuteistajam pasilikti atlikti ūkio darbus ūkio būryje.

Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su maitinimu, materialiniu aprūpinimu, pasivaikščiojimo teise ir kt., negali būti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų kalinimo sąlygos yra diferencijuojamos įstatymo. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta tai, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas, 1995-01-24 išvada), tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas).

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 101-103) paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad ši programa turi būti įgyvendinta 2014-2022 metais. Pareiškėjo laikymo laisvės atėmimo vietose metu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo būti baigtas, todėl Pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai būti laikomam sąlygomis, kurių įgyvendinimui dar nėra pasibaigęs terminas, t. y. pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų buvimo fakto ir šiuo aspektu, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarė tiesioginės žalos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 101-103) paaiškina, kad vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą. atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtu aklu, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.273 straipsnio 1 dalies nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054, Teisingumo ministeriją įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės būklės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo: bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo. Taigi. Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. Kadangi pareiškėjas šiose srityse valstybės deliktinės atsakomybės klausimo nekelia, pasisakyti skunde keliamais klausimais Teisingumo ministerija neturi procesinio suinteresuotumo, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisako.

Pareiškėjo teigimu, kamerose iki 2016 metų virš praustuvų nebuvo veidrodžių. Kaip nurodo pareiškėjas ir į bylą pateikti įrodymai, pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2016-02-15, t. y. kai kamerose jau buvo įrengti veidrodžiai, todėl šiuo atveju Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 106-107, 157), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 296 paras. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visas 296 paras, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų ventiliacija buvo netinkama, buvo drėgna, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, netinkamas apšvietimas, byrėjo tinkas ir t. t.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams (b. l. 123-156). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu HN 134:2015, nėra nustatytas.

Kaip minėta, pareiškėja skunde nurodo, kad kalint Lukiškių TI-K jai kilo nepatogumų dėl lange įrengtų grotų, kas apsunkino šviesos patekimą į kamerą.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.1 punkte nustatyta, kad ,,Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele“. Konstatuotina, kad grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų, tame tarpe ir pareiškėjos teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. pranešime Nr. 123-3410 nurodyta, kad grotos yra įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b. l. 158-162).

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose įrengti gultai neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes vienam asmeniui turi būti suteikiama viena lova ir atskira miegamoji vieta, o kamerose esantys gultai (lovos) buvo nesaugūs, savadarbiai. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kamerose turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kokio dizaino turi būti lovos, nedraudžia įrengti dviaukščių lovų ar gultų. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta atskira miegamoji vieta. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose įrengti gultai buvo nesaugūs, tokie teiginiai vertintini kritiškai, nes pagrįsti prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu dėl lovų (gultų) trūkumų jis būtų susižalojęs ar sužalojęs kitus asmenis. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su skundu, jog naudojantis dviaukščiais ar nesaugiais gultais jam kilo nepatogumų. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad kamerose buvo įrengta per mažai taburečių, spintelių, neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo. Kaip minėta, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas numato, kad kameroje turi būti lova kiekvienam asmeniui, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Minėtų taisyklių 14.7 ir 14.8 punktai numato, kad kameroje taip pat turi būti įrengta viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos lovos kiekvienam asmeniui, taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Todėl teismas konstatuoja, kad stalai ir kėdės (arba taburetės), spintelės (lentynos) kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpinamas higienos priemonėmis: tualetiniu popieriumi, muilu. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos), nustato, kad nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Atsakovo atstovas patvirtino, jog minėtos higienos priemonės buvo išduodamos, pareiškėjas dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis būdamas Lukiškių TI-K nesiskundė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, čiužiniai buvo netinkamos būklės. Aprūpinimo normos numato, kad laikomiems tardymo izoliatoriuose vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. Lukiškių TI-K patvirtino, kad patalynė, kitas inventorius suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami, jie nustatyta tvarka dezinfekuojami, be to, patalynė vieną kartą per savaitę skalbiama nemokamai. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu į įstaigos administraciją su skundais dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi ir netinkamos jo būklės nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.

Pareiškėjas nurodė, kad kameros buvo neremontuotos ir nevalytos, sienos paveiktos pelėsio. Pagal HN 76:2010 56 punktą gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių; pagal 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o pagal 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus, be to, kameros aprūpinamos valymo priemonėmis: išduodami šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė, valikliai. Byloje nenustatyta, jog būtų pažeisti minėti reikalavimai.

Pareiškėjas teigė, kad atvykstančių į Lukiškių TI-K asmenų sveikata netikrinama, karantino patalpose nėra galimybės išsikviesti gydytoją, prašymų suteikti medicininę pagalbą neregistruoja. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 138), kad įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundais ar prašymais kreipęsis dėl galimai netinkamų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neužregistruojant jo prašymų suteikti medicininę pagalbą. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo.

Pareiškėjo teiginius, kad atvykus į Lukiškių TI-K jam nebuvo atlikta pirminė gydytojų apžiūra, paneigia į bylą pateikti medicininių dokumentų įrašai, kurie patvirtina, kad pareiškėjui pirminė gydytojų apžiūra buvo atlikta ir tai jis patvirtino savo parašu (b. l. 184-189).

Pareiškėjas nurodo, kad šiltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę 15 min., kurio, pareiškėjo teigimu, jam yra per mažai, dušo patalpos netvarkingos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. pranešime Nr. 123-3410 nurodyta, kad ,,Lukiškių TI-K dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K dušinės įrengtos korpusų postuose. Dušinių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Lukiškių TI-K dušinėse įrengta vieta nusirengimui/apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema - įrengti ventiliatoriai, privatumui užtikrinti įrengtos pertvaros, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti šviestuvai, kurie tinkamai apšviečia patalpą. Dušinės maišytuvas techniškai tvarkingas, karšto ir šalto vandens tiekimo sistema veikia. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones. Lukiškių TI-K dušinėse yra skystas muilas ir plaukų šampūnas - įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos“ (b. l. 158-162). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su dušo patalpų neatitikimu HN 134:2015 ir naudojimosi juo, nėra nustatytas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kankinamas alkiu, maitinimas neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2 298 kcal. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo mėn. pranešime Nr. 123-3410 informuojama, kad ,,Išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Pažymėtina, kad virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Maistas dalinamas tam tikslui skirtais kalibruotais specialiais įrankiais. Maistas dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų“. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikant Lukiškių TI-K, nei vėliau nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo aprūpintas darbu ir pajamomis, negavo socialinių išmokų ar tikslinės paramos. Iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b. l. 157) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2016-02-15 buvo laikomas suimtas. Suimtųjų darbą reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl įsidarbinimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės neaprūpinant jo darbu ir pajamomis Lukiškių TI-K.

Nuteistiesiems bei suimtiesiems gali būti mokama pašalpa iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo, kurios suteikimo ir mokėjimo tvarka įtvirtinta Vyriausybės 2003-04-14 nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Minėto Aprašo 7 punktas numato pašalpų, kurias laisvės atėmimo vietos direktorius gali skirti iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų, tipus ir skyrimo sąlygas. Aprašo 7.1 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Pažymėtina, kad suimtųjų ir nuteistųjų teisė į teisės aktuose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų teisės aktuose numatytų kriterijų atitikimo ir sąlygų, nustatytų Aprašo 7 punkte, buvimo. Nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų pašalpų dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias pašalpas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo veiksmai – piniginės išmokos (pašalpos) neišmokėjimas nesant pareiškėjo prašymo, nepažeidžia minėtų teisės aktų nuostatų, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo suteikiami trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai. Suimtųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) XI skyriuje. Minėti teisės aktai numato, kad suimtiesiems asmenims gali būti suteikti leidimai tik trumpalaikiams pasimatymams, o administracijos teisė suteikti trumpalaikius pasimatymus suimtiesiems nėra savarankiška, ji priklauso nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra suimtojo byla, valios, t. y. leidimas pasimatymui išduodamas tik esant rašytiniam šių asmenų sutikimui. Ilgalaikių pasimatymų suimtiesiems suteikimo klausimu aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013-07-09 sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), kuriame EŽTT nusprendė, kad kardomajame kalinime esančiam asmeniui (suimtajam) pritaikius apribojimus pasimatyti su šeima (sutuoktine), kai nuteistiesiems asmenims tokie apribojimai buvo švelnesni (kardomajame kalinime – po 2 valandų trukmės pasimatymą, nuteistajam – po valandos, be to, nuteistasis turėjo galimybę turėti ilgalaikį pasimatymą, skyrėsi pasimatymų dažnumas ir kt.), buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 14 straipsnis (diskriminacijos uždraudimas) bei priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. EŽTT šiuo aspektu, be kita ko, paminėjo, kad tokiais atvejais svarbu analizuoti individualias situacijos aplinkybes, konkretų poreikį ir pagrįstumą nagrinėjamu atveju drausti suimtajam pasimatyti su šeima atitinkamą laiko tarpą. Pastebėtina, kad EŽTT šioje byloje Lukiškių TI-K paaiškinimą, jog įstaiga neturėjo tinkamų sąlygų užtikrinti ilgalaikius pasimatymus su šeima, laikė Konvencijos prasme nepriimtinu. LVAT, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, taip pat remiasi minėtu EŽTT sprendimu suformuota praktika (pvz., LVAT 2016-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016). Tačiau pažymėtina, kad tiek EŽTT išnagrinėtoje byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06), tiek LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 pareiškėjai kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, bet administracijos sprendimais tai nebuvo leista. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad neturėjo ilgalaikių pasimatymų, tačiau konkrečiai nenurodė, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, kada pasimatymai jam nebuvo suteikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K, rašęs dėl to skundus ar pan. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad nėra gavęs pareiškėjo prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus, pažymėjo, kad visiems yra užtikrinamos teisės palaikyti socialinius ryšius. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų vertintini kaip abstraktūs ir neįrodyti.

Vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsakovas vadovaujasi Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 patvirtintu Asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu, kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis baudžiamąją bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą, o Lukiškių TI-K privalo užtikrinti šią teisę, neribojant pasimatymų skaičiaus; asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kai prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą, laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pasimatymų atmestini.