- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- 2-12-840/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00325-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms J. G. V. ir J. G., atsakovei J. K., jos atstovui advokatui J. B. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei J. K. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 6 d., kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 3-6, 49-51) atsakovei J. K. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašydama – įpareigoti atsakovę J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais) ir stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnes) bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į padėtį pagal 1997-01-30 užfiksuotus kadastro duomenis.
Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės J. G. V. ir J. G. teismo posėdžio metu visiškai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimai grindžiami šiais argumentais:
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2011-07-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą (duomenys neskelbtini), ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2288. Patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytame žemės sklype rekonstruojamas apie 5,9 x 11,0 m užstatyto ploto gyvenamas namas: pakeistos išorės sienų laikančios konstrukcijos (naujai įrengti namo kampuose monolitiniai betoniniai pamatai statramsčiams, naujai įrengti mediniai 120 x 120 mm skersmens sienų statramsčiai namo kampuose, naujai ant šių statramsčių įrengta 120 x 120 mm skersmens sija (mūrlotas), naujai įrengta stogo laikančioji konstrukcija (naujos apie 60 x 120 mm medinės gegnės, nauji grebėstai), naujai uždengta stogo danga (profiliuoti bituminiai lakštai);
- vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 6 d., gyvenamas namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 71,05 kv. m, yra nesudėtingas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 1 p. nurodytas gyvenamasis namas priskirtinas II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 d. stalinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį aukštį ir pan.). Pagal statinio rekonstravimo nuostatas detalizuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01-08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p. laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. įtvirtinta statytojo pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. ir 23 str. 1 d. 4 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 6 priedo 4.2. ir 4.3. p. rekonstruojant II-os grupės nesudėtingą statinį mieste arba valstybinėje žemėje rašytiniai pritarimai supaprastintam rekonstravimo projektui yra privalomi. Pagal šio statybos techninio reglamento 50 p., statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka;
- gyvenamas namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas atsakovės J. K. 1996 m. mirusios motinos J. G. vardu;
- žemės sklypas, esantis po gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, – valstybės;
- atsakovė J. K. nepateikė rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam nurodyto gyvenamojo namo rekonstravimo projektui ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl naudojimosi valstybine žeme, todėl, atlikdama statybos darbus be nurodytų privalomųjų dokumentų, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str. 1 d. 7 p., 23 str. 1 d. 4 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 50 p., 6 priedo 4.2. ir 4.3. p.;
- vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., statinio (jo dalies) statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo yra savavališka statinio statyba. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 23.2 p., atsakovei J. K. 2011-07-14 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kur konstatuota, jog nurodyto gyvenamojo namo naudotoja – atsakovė J. K., gyvenamąjį namą savavališkai rekonstravo. Šis savavališkos statybos aktas registruotu laišku su įteikimo pranešimu atsakovei J. K. buvo išsiųstas 2011-07-15 raštu Nr. (15.12)-2D-8932;
- vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p., (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K. buvo surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) – pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-01-26 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: išardyti išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais), stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnės). Šis reikalavimas registruotu laišku su įteikimo pranešimu atsakovei J. K. buvo išsiųstas 2011-07-29 raštu Nr. (15.29)-2D-9683;
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2012-02-10 atlikę nurodyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kur konstatuota, jog atsakovė J. K. neįvykdė nurodyto reikalavimo ir per reikalavimo įvykdymo terminą negavo statybą leidžiančio dokumento savavališkos statybos padarinių šalinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas J. B. su patikslintu ieškiniu iš dalies sutiko, t.y. sutiko, jog atsakovė J. K. pažeisdama teisės aktų nuostatas rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t.y. pakeitė išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (įrengė naujus pamatus po statramsčiais, pakeitė senus statramsčius naujais mediniais, įdėjo naujas laikančias sijas), pakeitė stogo laikančiąsias konstrukcijas, pakeitė stogo dangą, tačiau:
- ne dėl savo kaltės – gyvenamasis namas buvo avarinės būklės ir jo pagerinimo/ statinio išsaugojimo/ atkūrimo darbai buvo būtini;
- atlikti darbai nepakeitė gyvenamojo namo ploto ar jo projekto;
- atlikti darbai nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė žalos, nepažeidė trečių asmenų interesų.
Atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu taip pat sutiko, jog po rekonstruotu gyvenamuoju namu esanti žemė yra valstybinė, tačiau jau yra pradėtas valstybės žemės įsigijimo procesas – atsakovės J. K. motina J. G. yra sumokėjusi reikiamą pinigų sumą už žemę, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o po atsakovės motinos mirties 1996 m. testamentu statinius paveldėjo atsakovė, todėl tikėtina, kad po žemės įsigijimo atsakovei bus išduotas gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus leidžiantis dokumentas.
Atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas J. B. prašė teismo nustatyti ne 6 mėn., o 24 mėn. terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savavališkos statybos padariniams pašalinti, nes šiuo metu yra kliūčių greitai ir sklandžiai sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, nors atsakovė imasi aktyvių veiksmų – bendrauja su kompetentingomis institucijomis: Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybe ir VĮ Registrų centru:
- valstybinės žemės sklypas, kuriame yra rekonstruotas gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Be to, šis žemės sklypas nepatenka į Žiežmarių miesto ribas. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neišduoda atsakovei J. K. leidimo rengti žemės sklypo projekto, nes ji nepateikia nuosavybės teises į nurodytame žemės sklype esančius statinius patvirtinančių dokumentų;
- nors po atsakovės J. K. motinos J. G. mirties 1996 m. nurodytame žemės sklype esančius statinius testamentu paveldėjo atsakovė, tačiau iki šiol atsakovė nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų ir neregistravo šios teisės viešajame registre. Daiktinės teisės į nurodytame žemės sklype esantį atsakovės rekonstruotą namą neįregistruotos, o kiti nurodytame žemės sklype esantys statiniai yra registruoti ne atsakovės J. K., o jos motinos J. G. vardu;
- VĮ Registrų centras atsisako įregistruoti atsakovės J. K. daiktines teises į nurodytame žemės sklype esančius statinius, nes po statiniais esanti žemė nėra atsakovės, o valstybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. paaiškino, kad ji gyvena savo tėvų namuose – gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) Tėvai jau senai mirę. Motina jai paliko visus pastatus, tačiau iki šiol ji nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Paklausta, dėl kokių priežasčių, atsakovė atsakė, kad: dėl išsilavinimo stokos, nesuprato, ką reikia daryti, ir dėl pinigų stygiaus, prižiūri neįgalų sutuoktinį ir pragyvena tik iš jo neįgalumo pensijos. Ar jai priklauso po namais ir greta esanti žemė, ji nežino. Kadangi gyvenamasis namas buvo labai senas, griuvo, galėjo sužaloti ar net užmušti, pagal išgales jį paremontavo.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė E. M. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją (b.l. 114-115) ? byla spręstina teismo nuožiūra, ir paaiškino, kad nors ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad atsakovės J. K. rekonstruotas gyvenamasis namas yra adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau po nurodytu namu valstybei priklausantis žemės sklypas yra ne Žiežmarių mieste, o kaime, ką įrodo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2011-09-23 įsakymu patvirtintas Stasiūnų vietovės projektas. Tokios pozicijos laikosi ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Kaimo vietovėje statiniams statyti ar esantiems statiniams rekonstruoti keliami paprastesni reikalavimai. Be to, nurodytas žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės J. K. motina J. G. už šią žemę yra sumokėjusi valstybei vienkartinėmis išmokomis. Šiuo metu reikia suformuoti žemės sklypą ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė J. K. jų tarnybai nepateikia dokumentų, kad yra nurodytame žemės sklype esančių statinių savininkė. Vien pateikti testamentą nepakanka, reikalingas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. Paklausta, trečiojo asmens atstovė atsakė, kad nagrinėjamu atveju vien teritorijų planavimo dokumentų parengimas gali užtrukti ilgiau nei 6 mėn., todėl jos atstovaujama institucija palaikanti atsakovės J. K. ir jos atstovo advokato J. B. prašymą dėl ilgesnio termino savavališkos statybos padarinių šalinimui.
Teismo posėdžio metu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. G. nurodė, jog atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas J. B. nepateikė jokių svarių argumentų, dėl kurių būtų galima nustatyti ilgesnį savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą. Be to, ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė J. K. neatitinka Statybos įstatymo 3 str. reikalavimų, t.y. atsakovė apskritai negali įgyvendinti statytojo teisių, nes neturi dokumentų, įrodančių kokiu pagrindu ji valdo rekonstruotą gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, nagrinėdami anoniminį skundą, 2011-07-13 atliko patikrinimą ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje – (duomenys neskelbtini), aktą Nr. FAK-2288, kur užfiksuota, jog nurodytame žemės sklype rekonstruojamas apie 5,9 x 11,0 m užstatyto ploto gyvenamas namas: pakeistos išorės sienų laikančios konstrukcijos (naujai įrengti namo kampuose monolitiniai betoniniai pamatai statramsčiams, naujai įrengti mediniai 120 x 120 mm skersmens sienų statramsčiai namo kampuose, naujai ant šių statramsčių įrengta 120 x 120 mm skersmens sija (mūrlotas), naujai įrengta stogo laikančioji konstrukcija (naujos apie 60 x 120 mm medinės gegnės, nauji grebėstai), naujai uždengta stogo danga (profiliuoti bituminiai lakštai) (t. 1, b.l. 7-13);
- vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p., 23 str. 1 d. 4 p., statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p. ir 6 priedo 4.2. p. bei 2011-07-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2288, atsakovei J. K. 2011-07-14 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kur konstatuota, jog II-os grupės nesudėtingo statinio – gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudotoja – atsakovė J. K., savavališkai rekonstruoja nurodytą gyvenamąjį namą, t.y. neturėdama statybą/ rekonstrukciją leidžiančių dokumentų. Šiame savavališkos statybos akte pareikalauta tuojau pat sustabdyti nurodyto statinio rekonstrukciją, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (t. 1, b.l. 14-17);
- 2011-07-14 Savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) kartu su 2011-07-13 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2288 atsakovei J. K. buvo išsiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-07-15 raštu Nr. (15.12)-2D-8932 (t. 1, b.l. 18);
- vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K. buvo surašytas Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2012-01-26 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011-07-14 buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), padarinius: išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: išardyti išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais), stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnės) (t. 1, b.l. 19-20). Šis reikalavimas atsakovei J. K. buvo išsiųstas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-07-29 raštu Nr. (15.29)-2D-9683 (t. 1, b.l. 21);
- atsakovės J. K. įgaliota atstovė J. D. 2012-01-31 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo termino pratęsimo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-02-23 raštas Nr. (15.29)-2D-2875 (t. 1, b.l. 22-25);
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2012-02-10, tikrindami (duomenys neskelbtini) atsakovei J. K. surašyto Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) vykdymą, surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje – (duomenys neskelbtini), aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (15.31), kur užfiksuota, jog: statybą/ rekonstrukciją leidžiantis dokumentas negautas; savavališkos statybos padariniai nepašalinti; po savavališkos statybos surašymo akto atlikti nauji darbai: apšiltintos sienos, atlikta išorės apdaila PVC dailylentėmis, pakeisti langai ir lauko durys (t. 1, b.l. 26-29);
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2012-02-10 surašė Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kur konstatuota, jog atsakovė J. K. neįvykdė (duomenys neskelbtini) Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. neišardė išorės sienų naujai įrengtų laikančių konstrukcijų, neišardė naujai įrengtų stogo konstrukcijų, o po nurodyto reikalavimo įteikimo atliko papildomus darbus: apšiltino išorės sienas, apkalė PVC dailylentėmis, sudėjo langus, išorės duris (t. 1, b.l. 30);
- iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (t. 1, b.l. 31-33, 39-41) matyti, kad ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) yra registruoti šie nekilnojamieji daiktai/ statiniai:
1. Gyvenamasis namas, vieno aukšto, rąstų sienų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m, pabaigtas 1957 m., ir kurio kadastro duomenų nustatymo data yra 1997-01-30. Daiktinės teisės į šį statinį neįregistruotos. Šio statinio naudotoju buvo J. G., gim. (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – nepateikti dokumentai, 1986-01-01. Išregistravimo pagrindas – išrašas iš ūkinių knygų, 2012-01-31, Nr. (1.14)V3-47. Įrašas galioja nuo 1986-01-01 iki 2012-02-20. Prie šio statinio yra žyma – savavališka statyba. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-07-14 Savavališkos statybos aktas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Rekonstravimas. Statytoja – atsakovė J. K.. Įrašas galioja nuo 2011-07-28;
2. Pagalbinio ūkio kiemo statinys, vieno aukšto, akmenbetonio sienų, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1b, pabaigtas 1957 m., ir kurio kadastro duomenų nustatymo data yra 2011-12-08. Šio statinio savininkas – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nuosavybės teisės yra registruotos jos vardu. Įregistravimo pagrindas – išrašas iš ūkinių knygų, 2012-01-31, Nr. (1.14)V3-47. Įrašas galioja nuo 2012-02-20;
3. Šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pabaigtas 1957 m., ir kurio kadastro duomenų nustatymo data yra 2011-12-08. Šio statinio savininkas – J. G., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. nuosavybės teisės yra registruotos jos vardu. Įregistravimo pagrindas – išrašas iš ūkinių knygų, 2012-01-31, Nr. (1.14)V3-47. Įrašas galioja nuo 2012-02-20;
- visų šių statinių kadastrinių matavimų bylose, t.y. 1997-01-30 ir 2011-12-08, yra užfiksuoti kiekvieno statinio kadastriniai duomenys. Naujausioje kadastrinių matavimų byloje ? 2011-12-08, nurodyta, jog gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra II grupės nesudėtingas statinys, kapitalinio remonto pradžia ir pabaiga – 2011 m. Statinio 2011-12-08 kadastriniai duomenys, palyginus su 1997-01-30 duomenimis, yra pakitę – padidėjęs viso gyvenamojo namo: bendras plotas (nuo 62,49 m² iki 66,43 m²), tūris (nuo 150 m³ iki 198 m³), plotas (nuo 71,05 m² iki 78 m²), taip pat pakito namo vidaus plotai (t. 1, b.l. 56-69);
- pagal mirties išrašą ir mirties liudijimą J. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 82, 96);
- pagal Kauno apskrities archyvo pateiktus duomenis 1995-09-29 Kaišiadorių rajono 2-ame notaro biure buvo sudarytas J. G. testamentas, reg. Nr. 2-4959, ir 1996-12-12 Kaišiadorių rajono 1-ame notaro biure buvo sudaryta J. G. palikimo paveldėjimo byla Nr. 196/96 (t. 1, b.l. 91);
- 1995-09-29 testamentu, reg. Nr. 2-4959 J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir prie šių pastatų esančią žemę, kurie yra adresu: (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai – atsakovei J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 92);
- pagal 1996-12-12 baigtą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios J. G. palikimą bylą Nr. 196/96 (t. 1, b.l. 93-104, t. 2, b.l. 23) atsakovė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) yra J. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukra, kuri 1996-12-12 pareiškė notarui apie (duomenys neskelbtini) mirusios J. G. palikimo: gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), priėmimą pagal testamentą. Be to, atsakovė J. K. tą pačią dieną pareiškė notarui, jog J. G. palikimo pagal įstatymą jį nepriėmė ir pretenzijų į jį – piniginį indėlį su palūkanomis, nereiškia. J. D., kitai mirusiosios dukrai, buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Duomenų apie paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimą nėra;
- pagal Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijos 1996-11-05 pažymėjimą Nr. 448 (t. 1, b.l. 102), išduotą pagal įrašus apylinkės ūkinėje knygoje Nr. 6, asmeninės sąskaitos Nr. 342, J. G. vardu registruotas su veranda ir priestatu gyvenamasis namas, turintis 71 m² bendro ploto, ir trys ūkiniai pastatai, daržinė, priestatas, kiemo rūsys, priestatas, esantys (duomenys neskelbtini). Šie pastatai pagal įrašus ūkinėje knygoje priklauso J. G.. Ten gyveno ir tebegyvena įpėdinė – dukra J. K.;
- žemės sklypas, esantis po gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, šiame sklype esančių statinių kadastrinių matavimų bylose žemės sklypo ribų planas nubrėžtas pagal 1986-11-14 sudarytą žemės sklypo ribų planą (t. 1, b.l. 52-54, 56);
- pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-23 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-1440 patvirtintą Kaišiadorių rajono Žiežmarių apylinkės seniūnijos Stasiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suprojektuotas žemės (miško) sklypų ribas žemės sklypas, esantis po gyvenamuoju namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kaip atskiras nekilnojamasis daiktas yra ne Žiežmarių mieste, o kaime (t. 1, b.l. 118-119);
- pagal mokėjimo pranešimą J. G. 1992-09-01 investiciniais čekiais sumokėjo visą perkamo žemės sklypo kainą ? 4380,00 rb. (t. 1, b.l. 120);
- pagal atsakovės J. K. atstovo advokato J. B. pateiktus rašytinius įrodymus nuo 2012 m. vasario atsakovės J. K. vardu imta spręsti nurodyto žemės sklypo įsigijimo, rekonstruoto gyvenamojo namo registracijos ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto klausimus (t. 1, b.l. 153-156, t. 2, b.l. 9-11, 23-25);
- VĮ Registrų centro 2012-02-15 sprendimu Nr. KS1-67/2012 ir 2012-02-20 sprendimu Nr. 4-676 (t. 2, b.l. 23-25) atsisakyta įregistruoti: rekonstruoto gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naujus kadastro duomenis, nes pagal šio statinio kadastro duomenų bylą 2011 m. buvo atliktas šio statinio kapitalinis remontas, tačiau nepateikta kapitalinio remonto užbaigimo deklaracija; nuosavybės teisę į nurodytą gyvenamąjį namą, nes neįregistruoti naujai suformuoto statinio kadastro duomenys.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Respublikos CPK 179 str. 1 d.).
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos CPK 12-13 str., 17 str.). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniam ginčui išspręsti gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių tarp ginčo šalių atsiradimo metu.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Pagal Statybos įstatymo 2 str. 13 d. statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.).
Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai (neteisėtai), taip pat numatyta Statybos įstatyme. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 92-93 d. savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą) arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus).
Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. teisė būti statytoju įgyvendinama, kai:
1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais;
2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą;
3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.
Pagal Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 ir 4 p. statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 6 d., nagrinėjamas gyvenamas namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 71,05 kv. m (pagal 1997-01-30 statinio kadastro duomenis), yra nesudėtingas statinys. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 1 p. nurodytas gyvenamasis namas priskirtinas II-os grupės nesudėtingų statinių kategorijai.
Pagal statinio rekonstravimą detalizuojančias nuostatas ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01-08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p., laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. ir 23 str. 1 d. 4 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 6 priedo 4.2. ir 4.3. p., rekonstruojant II-os grupės nesudėtingą statinį mieste arba valstybinėje žemėje rašytiniai pritarimai supaprastintam rekonstravimo projektui yra privalomi. Pagal šio statybos techninio reglamento 50 p., statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje visais atvejais privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė J. K. neturi gavusi rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam nurodyto gyvenamojo namo rekonstravimo projektui ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl naudojimosi valstybine žeme, todėl darytina išvada, jog atsakovė J. K., atlikdama statybos darbus be nurodytų privalomųjų dokumentų, pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p., 20 str. 1 d. 7 p., 23 str. 1 d. 4 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 50 p., 6 priedo 4.2. ir 4.3. p.
Atsakovė J. K. ir jos atstovas advokatas J. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytos gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalys: išorės sienų laikančiosios konstrukcijos (mūrlotai, statramsčiai, pamatai po mūrlotais) ir stogo konstrukcijos (danga, grebėstai, gegnės), buvo pertvarkytos savavališkai, t.y. nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Atsakovės J. K. ir jos atstovo advokato J. B. teiginiai, jog: gyvenamojo namo rekonstrukciją atsakovė J. K. atliko ne dėl savo kaltės – gyvenamasis namas buvo avarinės būklės ir jo pagerinimo/ statinio išsaugojimo/ atkūrimo darbai buvo būtini; atlikti darbai nepakeitė gyvenamojo namo ploto ar jo projekto; atlikti darbai nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė žalos, nepažeidė trečių asmenų interesų, nagrinėjamu atveju nėra atsakovės įrodyti, net priešingai, paneigti, t.y. iš bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų (t. 1, b.l. 56-69, t. 2, b.l. 23-25) matyti, jog 2011 m., atlikus nurodyto gyvenamojo namo kapitalinį remontą, statinio kadastriniai duomenys, palyginus su 1997-01-30 duomenimis, pakito – padidėjo viso gyvenamojo namo bendras plotas (nuo 62,49 m² iki 66,43 m²), tūris (nuo 150 m³ iki 198 m³), plotas (nuo 71,05 m² iki 78 m²), taip pat pakito namo vidaus plotai. Be to, bet koks statybų procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas daro žalą valstybei, jos gyventojams bei aplinkai.
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjo teisme metu duotus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovių J.s G. V. ir J. G., atsakovės J. K., jos atstovo advokato J. B. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės E. M. paaiškinimus, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas dėl atsakovės J. K. įpareigojimo vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalis: išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais) ir stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnes), bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į padėtį pagal 1997-01-30 užfiksuotus kadastro duomenis, iš dalies yra pagrįstas ir iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, jog: daiktinės teisės į atsakovės J. K. rekonstruotą gyvenamąjį namą viešajame registre neįregistruotos, rekonstruotas gyvenamasis namas yra mieste, ? (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas po šiuo statiniu yra valstybės, nesuformuotas, viešajame registre neregistruotas ir priskirtinas kaimo vietovei (t. 1, b.l. 31-33, 39-41, 52-54, 56, 118-119). Nagrinėjamu atveju tai, kad rekonstruotas gyvenamasis namas yra mieste, o po juo esantis nesuformuotas ir viešajame registre neregistruotas žemės sklypas ? kaime, nėra šios bylos baigtį sąlygojanti aplinkybė. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, jog atsakovės J. K. motina J. G. 1992 m. sumokėjo visą pinigų sumą už nurodytą žemės sklypą, tačiau taip ir nesudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b.l. 120). Be to, nustatyta, jog iki atsakovės J. K. motinos J. G. mirties 1996 m. nurodytame žemės sklype esantys statiniai, taip pat ir šiuo metu jau rekonstruotas gyvenamasis namas, priklausė atsakovės motinai ? J. G., kuri 1995 m. testamentu visus statinius ir net žemę po jais paliko atsakovei ? J. K., o ši 1996 m. priėmė motinos palikimą ? pareiškimu notarui (t. 1, b.l. 31-33, 39-41, 82, 91-104, t. 2, b.l. 23). Atsakovė J. K. iki motinos mirties gyveno nurodytame gyvenamajame name ir jame tebegyvena, tačiau iki šiol negavo paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ir neregistravo daiktinių teisių į paveldėtą motinos turtą viešajame registre. Nagrinėjamu atveju teismui nėra svarbu, dėl kokių priežasčių atsakovė J. K. iki šiol negavo paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo ir neregistravo daiktinių teisių į paveldėtą motinos turtą viešajame registre. Tačiau teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, nesutinka su ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicija, jog atsakovė J. K. apskritai negalinti realizuoti statytojo teisių, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 str. 2 d. kriterijų.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. 1 ir 3 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 7 d. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teisiniai neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą. Proporcingumo principas reikalauja surasti ne tik viešojo ir privataus, bet ir privačių interesų pusiausvyrą. Taigi teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos civilinių teisinių pasekmių, turi laikytis ginčo šalių interesų derinimo principo. Savavališkų statinių nugriovimas/ statinio laikančiųjų konstrukcijų išardymas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam teisių pažeidimui. Neteisėta (savavališka) statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų savavališkos statybos įteisinimas negalimas.
Vertinant atsakovės J. K. padaryto pažeidimo pobūdžio ir savavališko statinio rekonstrukcijos padarinių pašalinimo ? statinio laikančiųjų konstrukcijų išardymo, kaip kraštutinės priemonės, santykį, teismas konstatuoja, kad atsakovės J. K. atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija iš esmės pažeidžia statybos procesą reglamentuojančias ir aukščiau nurodytas imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės nurodyto gyvenamojo namo rekonstrukcija yra galima, tačiau turi atitikti teisės aktų reikalavimus, kad atsakovė J. K. yra jos mirusios motinos J. G. teisių į statinius ir žemės sklypą, esantį po statiniais, perėmėja, kad atsakovė J. K. yra rekonstruoto gyvenamojo namo ilgametė gyventoja ir valdytoja, kad atsakovė J. K. yra pradėjusi po rekonstruotu gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo įsigijimo procedūrą, vadovaudamasis proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju netaikytinos kraštutinės nurodyto gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo priemonės – laikančiųjų konstrukcijų išardymas. Tokiu būdu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, esant galimybei įteisinti nurodyto gyvenamojo namo rekonstrukciją, kas neprieštarauja imperatyviems teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų reikalavimams, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei J. K. leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 1 metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jeigu atsakovė J. K. per nustatytą terminą šio teismo reikalavimo neįvykdo, atsakovė J. K. įpareigotina per 6 mėnesius nuo termino suėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis: išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais) ir stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnes) bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į padėtį pagal 1997-01-30 užfiksuotus kadastro duomenis.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal Lietuvos Respublikos 96 str. 3-4 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 8 p. bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą ir įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra.
Atsižvelgiant į tai, ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir pašto išlaidos iš jos nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).
Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50 proc.) iš atsakovės J. K. priteistina: 69,70 Lt žyminio mokesčio ir 25,53 Lt pašto išlaidų valstybės naudai bei 35,82 Lt kelionės išlaidų ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai (t. 1, b.l. 143-148), proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 ir 2 d., 88 str. 1 d. 3 p. ir 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei J. K. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo tenkinti iš dalies.
Įpareigoti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) per 1 (vienerių) metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją ir gauti statybą/ rekonstrukciją leidžiantį dokumentą. J. K. per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, įpareigoti J. K. per 6 (šešių) mėnesius nuo termino suėjimo dienos vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, plane pažymėtu indeksu 1A1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalis: išorės sienų laikančiąsias konstrukcijas (mūrlotus, statramsčius, pamatus po mūrlotais) ir stogo konstrukcijas (dangą, grebėstus, gegnes) bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į padėtį pagal 1997-01-30 užfiksuotus kadastro duomenis.
Priteisti iš J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 69,70 Lt (šešiasdešimt devynis litus 70 ct) žyminio mokesčio ir 25,53 Lt (dvidešimt penkis litus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).
Priteisti iš J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 35,82 Lt (trisdešimt penkis litus 82 ct) kelionės išlaidų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j.a.k. 288600210, buveinė: A. J. g. 9, Vilnius) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, VĮ Registrų centrui gražinti Nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylą, inv. Nr. 30320.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamo turto registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.