Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Kursevičiaus, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į M. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. birželio 5 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Pripažintos 1 524,58 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturi eurai 58 ct) ekstradicijos išlaidos proceso išlaidomis ir priteista ši suma iš M. K. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

M. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio–vasario mėnesiais, tiksli data ir tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, atplėšęs G. P. negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Joniškio m., medinio lango rėmą ir įsibrovęs į patalpas, pagrobė du 583 prabos auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 500 Eur, auksinį moterišką laikrodį „Zarja“ su auksine eglutės formos apyranke (neveikiantį), kurio vertė 800 Eur, auksinį moterišką laikrodį „Zarja“ su auksine apyranke, sudėtą iš stačiakampių (neveikiantį), kurio vertė 600 Eur, dvi gintarines ovalios formos nušlifuotas sages, kurių bendra vertė 40 Eur, trejus gintarinius karolius, kurių bendra vertė 60 Eur, sidabrinę grandinėlę su stikliniu pakabuku, vaizduojančiu jonvabalį, kurio vertė 80 Eur, odinius batus „Buggati“, kurių vertė 150 Eur, odines šlepetes, kurių vertė 15 Eur, prancūziškų kvepalų kolekciją po 15 ml „Emili“, „Elegance“, „Noir“, „Jasmine“, kurių bendra vertė 150 Eur, vokišką grandininį elektrinį pjūklą „Einhel rojal rek 1840/1“, kurio vertė 150 Eur, vokišką elektrinį smūginį gręžtuvą „Parkside“, kurio vertė 100 Eur, litavimo aparatą elektrinį su kauke „Parkside“, kurio vertė 100 Eur, elektrinį šlifavimo ratą „Parkside“, kurio vertė 120 Eur, vokišką elektrinį galąstuvą, kurio vertė 90 Eur, elektrines gyvatvorės žirkles, kurių vertė 80 Eur, kompiuterio monitorių „Samsung“, kurio vertė 100 Eur, procesorių 3,4 QH, kurio vertė 100 Eur, DVD grotuvą „LG“, kurio vertė 80 Eur, dvi „Dormeo“ pagalves, kurių bendra vertė 100 Eur, tris pūkines antklodes, kurių bendra vertė 180 Eur, tris patalynės komplektus be paklodžių, kurių bendra vertė 105 Eur, keturis patalynės komplektus su paklodėmis, kurių bendra vertė 180 Eur, elektrinį virdulį „Riwa“, kurio vertė 15 Eur, elektrinį plaktuvą „Princess“ su raudonos spalvos gertuve, kurio vertė 26 Eur, elektrinį feną, kurio vertė 9 Eur, plaukų kondicionierių „L‘OCCITANE“, kurio vertė 12 Eur, ispanišką gitarą, kurios vertė 250 Eurų, taip bendrai nukentėjusiajai G. P. padarydamas 4 192 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį ir sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jam yra gimęs vaikas, jog jo šeima neteko maitintojo, tėvo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad iki suėmimo dirbo, jog turi gyvenamąją vietą. Taip pat skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, kad jis pripažino kaltę ir gailėjosi. Prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir apsiriboti jo laiku, prabūtu kalėjime. Atsiliepimų į nuteistojo M. K. apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuosprendžiu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė bei veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą M. K. nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamų veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis); į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų (įsibrovus į patalpą pagrobtas svetimas turtas); į nusikalstamos veikos stadiją – nusikalstama veika baigta; į nuteistojo asmenybę – M. K. iki tol ne kartą teistas, teistumas neišnykęs (II t., b. l. 70–76), nusikalstamą veiką padarė neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (BK 97 straipsnis), todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), daug kartų baustas administracine tvarka (II t., b. l. 92–96). Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad M. K. būdamas jauno amžiaus, niekur nedirba (II t., b. l. 98), neregistruotas darbo biržoje (II t., b. l. 97), todėl neaiškus jo pragyvenimo šaltinis. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde (savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi nusikaltęs, turi dukrą, šeimą), padarė pagrįstą išvadą, kad M. K. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnyje numatytu pagrindu), visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.Nors nuteistajam M. K. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau nustatytas bausmės dydis mažesnis nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Be to, paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Kartu pažymima tai, kad vien tik simbolinės ir nuteisto asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinio skundo jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.