Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nubaustas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, 2016 m. rugpjūčio 9 d., 17.31 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad manevrą atlikti saugu, kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams ir iš jo pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir jokių abejonių nekeliančią išvadą dėl A. D. kaltės padarius ATPK 130 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę vairuotojui už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Minėtas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Pareigą pasilikti įvykio vietoje toks asmuo sąmoningai ignoruoja paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. D. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti atsakomybės už eismo įvykį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. tiek 2016-08-12 rašytame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis tikrai nejuto vairuojamo automobilio kontakto su kitu automobiliu. Prieš važiuodamas atbuline eiga, per galinio vaizdo veidrodėlį pažiūrėjo ar nėra už jo stovinčių automobilių. Važiavo įsitikinęs manevro saugumu, susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto. Jokių apgadinimų ant automobilio nepastebėjo. Automobilis draustas, atlikta techninė apžiūra, teisę vairuoti turi, vairavo blaivus, todėl nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos.

Byloje nėra duomenų, kategoriškai paneigiančių šiuos A. D. parodymus. Iš bylos medžiagos ir vaizdo įrašo matyti, jog, automobilių kontaktas įvyko A. D. manevruojant atbuline eiga, A. D. vairuojamas automobilis kliudė galinio bamperio kaire puse kito automobilio priekinio bamperio dešinės pusės kampą. Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių nuotraukų matyti, kad A. D. automobilio apgadinimas nežymus (realiai neįžiūrimas, o Citroen C6 automobilio apgadinimai nuotraukose neužfiksuoti), todėl akivaizdu, kad automobilių kontaktas plastmasinėmis dalimis nebuvo stiprus, todėl vairuotojas galėjo jo neišgirsti ir nepajusti, o taip pat nepamatyti, nes vairavo atbuline eiga. Iš vaizdo įrašo paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą. A. D. nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nuo policijos nesislapstė. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus (priešingų duomenų byloje nėra). Taigi, akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta, nes užpildžius eismo įvykio deklaraciją atsakomybė nebūtų kilusi. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad A. D. šioje konkrečioje situacijoje galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį bei jį apgadino, todėl nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms A. D. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016-09-12 nutarimą A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Panaikinti nutarimo dalį kuria A. D. taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis ATPK 33 straipsniu skirta subendrinta administracinė nuobauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. D. atžvilgiu pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.