Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-03-06 · Civilinė byla Nr. 2-723-555/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-06
Bylos Nr.
2-723-555/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00251-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
UAB „Transaviabaltika“
Atsakovas
Aktsiaselts Avies, Public Ltd, Public Ltd priešieškinį ieškovei UAB „Transaviabaltika“
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-723-555/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00251-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 35.5; 116 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Transaviabaltika“ atstovui advokatui S. J., atsakovės Aktsiaselts Avies, Public Ltd atstovei advokatei L. Č.-K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transaviabaltika“ ieškinį atsakovei Aktsiaselts Avies, Public Ltd dėl skolos priteisimo ir atsakovės Aktsiaselts Avies, Public Ltd priešieškinį ieškovei UAB „Transaviabaltika“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė ir atsakovė sudarė lėktuvo su įgula nuomos sutartį. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti lėktuvo, kurio tipas yra L-410, registracijos Nr. LY-ABN, nuomos paslaugas, taip pat įgulos ir lėktuvo pilotavimo paslaugas, o atsakovė atsiskaityti už suteiktas paslaugas su ieškove. Lėktuvą ieškovė įsipareigojo laikyti Estijos Talino oro uoste. Ieškovė ir atsakovė Sutarties Priede Nr. 3 sutarė dėl skrydžių tvarkaraščio. Šalys Priede Nr. 1 prie Sutarties sutarė, kad skrydžio valanda kainuos 750,00 EUR, kaina turėjo būti mokama kiekvieno mėnesio 15 dieną, sumokant už paskutines dvi savaites ir iš anksto už dvi savaites. Vykdydamos Šalys faktiškai pakeitė atsiskaitymo tvarką, ieškovė pačiose sąskaitose – faktūrose nurodydavo septynių dienų galutinį atsiskaitymo terminą. Tokiai atsiskaitymo tvarkai atsakovė neprieštaravo ir pritarė, ją žinojo, kadangi sutartiniai santykiai tęsėsi nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio, tokia tvarka buvo atliekami ankstesni mokėjimai. Sutarties pagrindu ieškovė 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 2 d. laikotarpiu atliko tvarkaraštyje nustatytus skrydžius ir už minėtus skrydžius atsakovei pateikė apmokėti šias PVM sąskaitas – faktūras: 1) 2013 m. sausio 16 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui Nr. 28 15 000 EUR (51 792 Lt); 2) 2013 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000531 20 887,50 EUR (72 120,36 Lt); 3) 2013 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000535 2 975 EUR (10 272,08 Lt); 4) 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000538 22 562,50 EUR (77 903,80 Lt); 5) 2013 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 000541 15 037,50 EUR (51 921,48 Lt). Ieškovė teigia, kad įvykdė visus įsipareigojimus, kylančius iš sutarties su atsakove, suteikė lėktuvo nuomos paslaugas atlikdama atsakovės užsakytus skrydžius pagal suderintą tvarkaraštį, taip pat suteikė įgulos nuomą ir kt., t. y. savo prievoles (CK 6.1 straipsnis), kylančias iš sandorio (CK 1.63 straipsnis) įvykdė tinkamai (CK 6.38 straipsnis), o atsakovė savo prievolių, kylančių iš to paties sandorio tinkamai neįvykdė. Civilinio kodekso 6.477 straipsnyje nustatyta, kad „pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį“. Civilinio kodekso 6.487 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį“. Šalių (ieškovės ir atsakovės) sudarytos Sutarties turinys yra visiškai aiškus – Sutarties dalykas, kurį sudaro lėktuvo (orlaivio) nuoma suteikiant lėktuvo vairavimo ir įgulos paslaugas. Esmines Sutarties sąlygas šalys nustatė pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Todėl atsakovei netinkamai vykdant sutartį bei nustatytu terminu neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, sutarties pažeidimai laikytini esminiais sutarties pažeidimais (CK 6.63 straipsnis). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.71, 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti pinigines lėšas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ir atsakovė sudaryta sutartimi nesutarė dėl palūkanų dydžio už termino praleidimą, todėl ieškovė skaičiuoja įstatymo nustatytas 0,02 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną, t. y. 6 / 365 = 0,02. Ieškovė su ieškiniu pateikė iš atsakovės priteistinų palūkanų (2 558,47 Lt) apskaičiavimo tvarką. Atsakovės skola kartu su palūkanomis sudaro 266 568,19 Lt. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu; priteisti iš ieškovės 244 458,24 Lt nuostolių, patirtų dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo; priteisti 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško palankaus teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė sutartį nutraukė neteisėtai. Nurodo, jog nebuvo laikomasi sutartyje ir įstatymuose numatytos sutarčių nutraukimo tvarkos (Sutartyje nustatyto 14 dienų papildomo termino pažeidimui pašalinti; įstatyme nustatyto 30 d. įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino). Atsakovo vertinimu nebuvo esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės (esant Sutartyje įtvirtintam 7 dienų apmokėjimo terminui, kuris pagal verslo praktiką laikytinas ypatingai trumpu, atsakovas ilgiausiai vėlavo sumokėti 33 dienas). Sutartis buvo nutraukta dėl nepakankamo jos pelningumo, t. y. dėl priežasčių, priklausančių išimtinai ieškovės rizikai. Sutartis nutraukta pažeidžiant proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principus. Atsakovė patyrė nuostolius dėl neteisėto sutarties nutraukimo: byloje pateikti visi nuostolių patyrimo faktą ir dydį patvirtinantys įrodymai (orlaivio nuomos sutartis, apmokėjimai pagal šią sutartį, skrydžių įvykdymą patvirtinantys dokumentai). Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovė įvykdė skrydžius, pasitelkusi kitus orlaivius, taigi egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėto sutarties nutraukimo ir atsakovės patirtų nuostolių.

Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovės manymu, atsakovė neįrodė, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, taip pat neįrodė patirtų nuostolių. Ieškovė teigia, kad šalių sudarytos 2012 m. rugpjūčio 20 d. sutarties dėl orlaivio su įgula, draudimu ir technine priežiūra nuomos sutarties pažeidimas iš atsakovės pusės buvo esminis, vertinant jį pagal Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, t. y.: 1) ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties su atsakove, kadangi laiku negavo apmokėjimo, o tuo pačiu ir uždarbio, dėl atsakovės skolos buvo priversta ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, papildomai prisiimti kreditorinius įsipareigojimus, kad laiku atsiskaitytų su tiekėjais, tęstų savo veiklą, o tuo pačiu vykdytų sutartinius įsipareigojimus atsakovei: ieškovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų nuo 2013 m. sausio 17 d., kadangi ieškovės įsipareigojimai kreditoriams buvo didesni nei jos visos turimos lėšos banko sąskaitose ir kasoje. Kadangi apmokėjimas laiku iš atsakovės nebuvo gautas, ieškovė, norėdama tęsti veiklą ir atsiskaityti su tiekėjais, buvo priversta ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į tendencingą atsakovės įsipareigojimų nevykdymą, turint pagrįstų abejonių, kad atsakovė greitu metu neatsiskaitys, ieškovė paskutinį kartą įspėjo apie sutarties nutraukimą. 2013 m. kovo 2 d. ieškovės turimų lėšų likutis banko sąskaitose ir kasoje (įvertinus EUR) sudarė 5 534 EUR (19 107,79 Lt), t. y. ieškovė atsidūrė ant nemokumo ribos ir nebegalėjo padengti didėjančio įsiskolinimo tiekėjams – vien lizingo įmoka sudarė 29 168 EUR (100 711,27 Lt). Jei atsakovė būtų laiku vykdžiusi savo įsipareigojimus, kurie tai dienai buvo lygūs 61 425 EUR (pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurioms buvo suėję mokėjimo terminai), ieškovė mokumo problemų nebūtų turėjusi. Pagal 2012 m. rugpjūčio 20 d. šalių sudarytos sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės. Kaip teigia pati atsakovė, ji aviacijos pasaulyje veikia daugiau kaip 20 metų, todėl ji žinojo, kad lėktuvo su įgula, techniniu aptarnavimu ir kt. nuoma, reikalauja didelių sąnaudų, kurios lėktuvo naudotojo patiriamos kiekvieną dieną. Pati atsakovė savo 2012 m. kovo 4 d. rašte dėl sutarties nutraukimo atmetimo pripažino, kad ji pažeidė esminę sąlygą. Ieškovės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad atsakovė 2014 m. sausio 10 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jos užsakovas tinkamai ir laiku atsiskaitė su atsakove pagal sutartį, kurios vykdymui ji nuomojosi orlaivį iš ieškovės. Ši aplinkybė vertintina kaip nesąžiningas ir netinkamas sutarties šalies – atsakovės elgesys vykdant sutartį. Atsakovė neįrodė, kad prievolė buvo neįvykdyta dėl pateisinamos priežasties, kurią leidžia įstatymas ar sutartis. Dar prieš nutraukiant sutartį ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė turi savo orlaivius, rinkoje nėra sunku rasti tokio paties tipo orlaivį ir sudaryti nuomos sutartį dėl jo. Tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys apie pačios atsakovės turimus ir naudojamus orlaivius. Būtent dviem nuo 2011 metų pačios atsakovės naudojamais orlaiviais, t. y. Jetstream 3102, reg. Nr. ES-PJA ir reg. Nr. ES-PJR, buvo vykdomi skrydžiai ieškovės skraidytu maršrutu po sutarties nutraukimo. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad pranešant apie sutarties nutraukimą ieškovė neturėjo objektyvių priežasčių manyti, kad atsakovė patirs „labai didelių nuostolių” dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė 2013 m. kovo 1 d. sudarė sutartį dėl orlaivio nuomos su Landmaster OU, nors tuo metu ieškovė dar nebuvo nutraukusi sutarties, o atsakovė įvertinus tai, kad pagal 2013 m. kovo 1 d. sutarties sąlygas ji galimai patirs nuostolių, galėjo imtis visų priemonių išsaugoti sutartį su ieškove, tačiau to nepadarė. Atsakovė tik 2013 m. kovo 11 d. išsiuntė savo 2013 m. kovo 4 d. nesutikimą dėl sutarties nutraukimo, kas leidžia teigti, jog atsakovė nesiruošė dėti jokių pastangų atsiskaityti su ieškove ir išsaugoti sutartį, jai buvo tinkamos naujos 2013 m. kovo 1 d. trumpalaikės užsakomųjų reisų sutarties sąlygos, kuriomis ji įsipareigojo dar didesnę kainą sumokėti kitai bendrovei iki 2013 m. kovo 11 dienos, nors su ieškove vėlavo atsiskaityti ilgą laiką. Tai rodo, kad atsakovė galimai buvo pajėgi atsiskaityti su ieškove laiku. Atsakovei nuolat vėluojant vykdyti sutartį, ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su raginimu atsiskaityti įspėdama, kad sustabdys sutarties vykdymą arba ją nutrauks. Ieškovė apie dalinį skrydžių sustabdymą informavo atsakovę ir 2013 m. vasario 1 d. (el. paštu), todėl atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jeigu tinkamai nevykdys sutarties, ji bus nutraukta. 2013 m. vasario 6 d. ieškovė informavo atsakovę, kad visi skrydžiai bus sustabdyti, jeigu per savaitę atsakovė nepadengs savo įsiskolinimo. Taigi, ieškovė nustatė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis), tačiau po raginimo atsakovė viso įsiskolinimo nepadengė. Tokiu atveju ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį ir dėl termino praleidimo (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis sutarties turiniu, ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį, jeigu atsakovė nepadengia savo skolų suėjus terminui arba jeigu nevykdo įsipareigojimų ir buvo įspėta prieš 14 (keturiolika) dienų. Ieškovė jau buvo įspėjusi atsakovę likus daugiau nei 14 dienų iki sutarties nutraukimo (paskutinis įspėjimas buvo dar 2013 m. vasario 6 d.), atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų per 14 dienų, todėl dar 2013 m. vasario 20 d. ieškovė galėjo iškart nutraukti Sutartį ir 2013 m. vasario 26 d. nenustatyti papildomo termino iki 2013 m. kovo 2 dienos. Šalių ginčas ar tinkamas atsiskaitymas yra esminė sutarties sąlyga ir jos nutraukimo tvarka niekaip negalėjo lemti atsakovės negalėjimo įvykdyti prievolę (CK 6.64 straipsnis), kadangi tai jai niekaip negalėjo trukdyti atsiskaityti su ieškove, žinant, kad su atsakove pagrindinis užsakovas atsiskaitydavo tinkamai. Atsakovė neįrodė savo patirtos žalos kaip išlaidų (nuostolių), o jai pagrįsti sudarė tariamus sandorius. Atsakovė neįrodė, kad sudarė kitą sutartį su kitu trečiuoju asmeniu, kuris teikė analogiškas paslaugas, kurias iki sutarties nutraukimo teikė ieškovė, todėl byloje nebuvo įrodyta atsakovės įvykdyta prievolė atsiskaityti trečiajam asmeniui už suteiktas lėktuvo su įgula nuomos paslaugas kaip ir jos pagrindu atsakovės patirtos išlaidos kaip nuostoliai. Minėta sutartis negali būti vertinama kaip pakeičiančioji atsakovės sutartį su ieškove dėl tų pačių paslaugų, o jos pagrindu negalima nustatyti ryšio su atsakovės patirtais nuostoliais. Nepaisant tariamų atsakovės sandorių, atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis) savo patirtų nuostolių, t.y. konkretaus jų dydžio, nes savo priešieškiniu prašo priteisti visą sumokėtą kainą Landmaster OU ir Avies Maintenance, o ne kainų skirtumą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kurį būtų mokėjusi ieškovei. Net ir laikant, kad atsakovė realiai patyrė nuostolius vadovaujantis byloje pateiktais dokumentais, ji savo nuostolius grindžia tariamai patirtomis išlaidomis (tarpusavio užskaitymo aktais). Atsakovė neįrodė realiai (faktiškai) patirtų nuostolių, kadangi byloje nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys ūkinių operacijų buvimą. Ūkinių operacijų duomenys turi būti užregistruojami. Tarpusavio užskaitymo aktas yra ūkinė operacija, kuri turi būti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant išlaidas jų faktas ir apimtis ūkio subjekto turi būti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys 2012-08-20 sudarė lėktuvo su įgula nuomos sutartį (b.l. 18-42, 1 t.). Pagal Sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo iki 2013 m. kovo 31 d. suteikti lėktuvo, kurio tipas yra L-410, registracijos Nr. LY-ABN, nuomos, taip pat įgulos ir lėktuvo pilotavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas su ieškove, sutarties priede Nr. 1 nustatyta tvarka. Šiame sutarties priede šalys sutarė, kad skrydžio valanda kainuos 750,00 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt eurų), kuri turėjo būti mokama kiekvieno mėnesio 15 dieną, sumokant už paskutines dvi savaites ir iš anksto už dvi savaites. Skrydžių tvarkaraštis šalių susitarimu buvo aptartas sutarties priede Nr. 3. Abiejų šalių atstovų teigimu, vykdydamos sutartį šalys faktiškai pakeitė atsiskaitymo tvarką, sąskaitose – faktūrose nurodant septynių dienų galutinį atsiskaitymo terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties pagrindu ieškovė 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. kovo 2 d. laikotarpiu atliko tvarkaraštyje nustatytus skrydžius, dėl to tarp šalių ginčo nėra. Ieškovės teigimu, už minėtus skrydžius atsakovei buvo pateiktos apmokėti PVM sąskaitos – faktūros: 1) 2013-01-16 išankstinė sąskaita apmokėjimui Nr. 28 15’000,00 EUR – 51’792,00 LTL; 2013-01-16 PVM sąskaita – faktūra Nr. 000531 20’887,50 EUR – 72’120,36 LTL; 3) 2013-02-05 PVM sąskaita – faktūra Nr. 000535 2975,00 EUR – 10’272,08 LTL; 4) 2013-02-20 PVM sąskaita – faktūra Nr. 000538 22’562,50 EUR–77’903,80 LTL. 2013-03-05 PVM sąskaita – faktūra Nr. 000541 15’037,50 EUR – 51’921,48 LTL. Nutraukus sutartį atsakovės įsiskolinimas sudarė 76462,50 EUR-264009,72 Lt (b.l. 17, 2 t. ).

Šalių ginčas kilo dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus skrydžius, bei dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovės teigimu, tinkamai suteikus sutartyje nustatytas lėktuvo su įgula nuomos paslaugas, atsakovė savo prievolių, kylančių iš šalių sudarytos sutarties, tinkamai nevykdė, todėl ieškovė pasinaudojo šalių sutartyje numatyta galimybe sutartį nutraukti.

Šalių atsakomybė nustatyta sutarties 8 punkte. Pagal šio punkto nuostatas ieškovė privalėjo pervežti lėktuvą į sutartą oro uostą, o atsakovė įsipareigojo atlikti mokėjimus sutinkamai su sutarties sąlygomis, įtvirtintomis sutarties priede Nr. 1 (Sutarties 8.2 punktas). Sankcijos už netinkamą sutartyje nustatytų prievolių vykdymą nustatytos sutarties 12 punkte, kuriame įtvirtina sąlyga, jog jeigu kuri nors šalis nevykdo savo pareigų ir įsipareigojimų pagal šią sutartį, bet kuri šalis gali pasinaudoti nevykdymo sąlyga, o jeigu kaltoji šalis neištaiso savo trūkumų/neišsprendžia problemos per keturiolika (14) dienų, nukentėjusioji šalis (įsipareigojimus vykdanti šalis) turės absoliučią ir besąlygišką teisę nedelsiant nutraukti sutartį (Sutarties 12.1 a punktas). Byloje, kaip jau minėta, ginčas, jog ieškovė tinkamai vykdė sutarties sąlygas, o atsakovė vėlavo atsiskaityti pagal ieškovės teikiamas sąskaitas, nekyla, nustatyta, kad ieškovė 2013 m. vasario 26 d. pranešimu sutartį nuo 2013 m. kovo 2 d. nutraukė ir lėktuvo su įgulą nuomos paslaugų neteikė (b.l. 154-155, 1 t. ).

Nuomotoja ieškovė ir nuomininkė atsakovė nevienodai vertina šalių sudarytos sutarties, numatančios šalies teisę nutraukti sutartį nuostatos taikymą byloje nustatytu vėlavimo atsiskaityti už lėktuvo su įgulą nuomą atveju. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Pagal LR CK 6.217 straipsnio 5 dalį, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo šalys, sudarydamos sutartį veikė laisva valia, pasirašė, tuo patvirtindamos, jog joms sutarties sąlygos suprantamos ir priimtinos. Todėl laikytina, kad sutarties sąlygos yra galiojančios ir abiems šalims prisiimti įsipareigojimai yra suprantami. Nagrinėjamu atveju lėktuvo su įgula nuomos sutartyje šalys šiuo klausimu susitarė, todėl nagrinėjant iškilusį ginčą taikytinos sutarties nuostatos.

Ginčo sutarties nuostata aiškintina vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, išdėstytomis CK 6.193 straipsnyje, taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

Byloje nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis sudaryta mažiau nei vieneriems metams, nuomotojas suteikė lėktuvo su įgula nuomos paslaugas pagal nuomininko nurodytą maršrutą ir sutarė su nuomininku dėl šio atsiskaitymo pagal faktinį skrydžio laiką, taigi šalys siekė stabilių nuomos santykių. Ieškovės teigimu, lėktuvas nuosavybės teise priklausė International Investment Holding Enterprises, S.A. kompanijai, kuriai ieškovė periodiniais mokėjimais, siekė įvykdyti lėktuvo pirkimo-pardavimo sutartį. Spręstina, kad nuomotoja, išnuomodama lėktuvą su įgula, sutartimi siekė reguliariai gauti pajamas, jomis atsiskaityti už ketinamą įsigyti lėktuvą, o nuomininkė – užsitikrinti lėktuvą su įgula skrydžiams pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis ir iš šios sutarties gauti pajamas. Tokiame sutarties šalių santykių kontekste sutarties 12 punkto nuostatos vertintinos kaip turinčios prevencinę reikšmę, apsaugančios nuomotoją nuo atsiskaitymo už nuomą sutrikimų. Įvertinus šalių pareigą bendradarbiauti, siekti, kad prievolės vykdymas kitai šaliai būtų kuo ekonomiškesnis, savo teisėmis naudotis protingai, prieš įgyvendindama sutartinę savo teisę nutraukti sutartį, atsižvelgiant į neigiamas pasekmes kontrahentui, nuomotoja pagal sutarties sąlygas, esant sutarties nevykdymo atveju, privalėjo tinkamai informuoti apie trūkumus vykdant sutartį, įspėti kad kaltoji šalis išspręstų problemą, išsiaiškinti prievolės tinkamo nevykdymo priežastis ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių tarpusavio santykių praktikoje atsiskaitymai sutriko 2012 m gruodžio mėnesį, dėl to nuomotoja ne kartą reikalavo tinkamai vykdyti prievolę atsiskaityti, įspėdavo, kad nuomininkei tinkamai nevykdant pareigos atsiskaityti lėktuvo nuomos paslauga nebus teikiama (b.l. 187-189, 1 t. , 1-6, 2 t.). Sutrikus atsiskaitymams už 2013 m. sausio mėnesį, ieškovė 2013 m. vasario 6 d. pranešimu (b.l. 7-8, 2 t. ) priminė apie susidariusį įsiskolinimą, įspėjo, jog nepadengus įsiskolinimo bus nutraukti skrydžiai. Pakartotiniu 2013 m. vasario 13 d. pranešimu Nr. 2 (b.l. 10-11, 2 t. ) ieškovė nurodydama susidariusį įsiskolinimą įspėjo, jog nepadengus įsiskolinimo skrydžiai ieškovės suteiktu lėktuvu nebus vykdomi ir 2013 m. vasario 26 d. pranešimu (b.l. 154-155, 1 t. ) sutartį nuo 2013 m. kovo 2 d. nutraukė. Įvertinus nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti, kad vykdant trumpalaikę lėktuvo su įgula nuomos sutartį, atsiskaitymai pradėjo vėluoti praėjus trims mėnesiams po sutarties sudarymo, nuomininkė byloje neteikė jokių argumentų dėl ko nebuvo tinkamai vykdoma prievolė atsiskaityti už atliktus skrydžius, nors pripažino, jog už sutartyje nurodytu maršrutu suteiktas paslaugas atsakovei, jos užsakovai atsiskaitydavo tinkamai (CPK 187 straipsnis). Vertinant susidariusio įsiskolinimo dydį, terminus, ieškovės lūkestį gautą sumą panaudoti lizingo įmokoms, ieškovės įsiskolinimus pagal jos sudarytas prievoles, darytina išvada, kad toks atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas laikytinas esminiu. Pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad atsakovė nuolat pažeidinėjo sutarties sąlygas, t. y. laiku nemokėjo įmokų. Byloje esantys pranešimai įrodo atsakovės nuolatinį sutarties sąlygų nesilaikymą. Nors atsakovės teigimu, šalys buvo susitariusios dėl itin trumpų atsiskaitymo terminų, tačiau pranešimų turinys rodo, kad atsakovė reikšmingai buvo praleidusi įmokų sumokėjimą. Šie pranešimai vertintini, kaip galimybė atsakovei pasinaudoti sutartyje nustatyta nuostata pašalinti sutarties vykdymo trūkumus, kadangi juose ne tik reikalaujama įvykdyti prievoles bei nurodyta, kad atsakovei prievolės sumokėti skolą neįvykdžius, ieškovė ketina nutraukti sutartį.

Iš šių nustatytų aplinkybių spręstina, kad nuomotoja prievolės pažeidimų t.y. atsakovės vykdomo atsiskaitymo būdo netoleravo, susidarius įsiskolinimui pareikalaudavo išspręsti susidariusią problemą, pakartotinai iškilus sutrikimams dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus skrydžius įspėjo nuomininkę, kad tokia padėtis nuomotojos netenkina, pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą, įspėjo apie ketinimus nutraukti sutartį, o per ilgesnį nei sutartyje nustatytą terminą sutartį pažeidusiai sutarties šaliai nepasinaudojus galimybe pašalinti problemą ir tinkamai neįvykdžius prievolės, pasinaudojo sutartyje nustatyta galimybe nedelsiant t.y. nenurodant jokio papildomo termino, nutraukti sutartį (Sutarties 12 punktas).

Nustačius egzistavusią ginčo šalių atsiskaitymo praktiką, atsižvelgiant į ginčo sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, ginčo sutarties 12 punkto nuostatos vertintinos kaip suteikiančios teisę nuomotojai vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei ji tinkamai bendradarbiavo su nuomininke sutartinių prievolių vykdymo laiku ir išnaudojo protingas galimybes pašalinti sutarties vykdymo sutrikimus. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovė pranešė atsakovei apie sutarties pažeidimą, pareikalavo, jog būtų ištaisyti trūkumai-apmokėtos sąskaitos, praėjus daugiau kaip keturiolikai dienų nuo pareikalavimo tinkamai įvykdyti prievolę nutraukė sutartį, paneigia atsakovės argumentą, jog ieškovė pažeidė ginčo sutarties 12 punkto nuostatas, įtvirtinančias sutarties šalies teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės priešieškinio argumentais, jog sutarties nutraukimas neatitiko CK 6. 200 str. 2d. nuostatų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė iki sutarties nutraukimo pilna apimti neištaisė sutarties pažeidimo, ieškovei pareikalavus apmokėti už atliktus skrydžius atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nenurodė dėl kokių priežasčių netinkamai vykdė prievolę atsiskaityti už skrydžius. Byloje surinkti įrodymai įgalina teigti, jog nepaisant to, jog atsakovė ne sykį pažeidinėjo sutarties sąlygas, ieškovė iškilus atsiskaitymo sutrikimams 2012 m. gruodžio mėnesį nenutraukė sutarties nedelsiant po to, kai atsirado sutarties 12 p. numatytas sutarties nutraukimo pagrindas, pranešimais ragino atsakovę tinkamai įvykdyti prievolę, pakartotinai atsakovei nevykdant prievolės 2013 m. sausio mėnesį taip pat siekė, jog sutartis būtų vykdoma, teikė nuomos paslaugas, pranešė, nereaguojant į raginimus sumokėti skolą t.y. sutarties netinkamo vykdymo atveju, kad ketina sutartį nutraukti.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, jog ieškovė ginčo teisiniuose santykiuose teisėtai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, laikydamasi sutarčių, prievolių ir bendrųjų teisės principų nuostatų, todėl nustačius, jog atsakovė netinkamai vykdė prievolę atsiskaityti už suteiktas lėktuvo su įgula nuomos paslaugas ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina už faktiškai atliktus skrydžius, o nesant pagrindo spręsti, jog ieškovė pažeidė sutarties nutraukimo tvarką, priešieškinys dėl nuostolių atlyginimo, kaip nepagrįstas, atmestinas. Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaip neturinčios teisinės reikšmės, neanalizuotinos.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant priteisti 6 proc. palūkanas, skaičiuotinas nuo skolos sumos, šis prašymas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, numatytos CPK 88 straipsnio 3, 6 punktuose, turėtų būti paskirstomos pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalies taisykles. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 6 331 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 74), patyrė 4 150 Lt atstovavimo išlaidų (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 56/10, Nr. 69/10, Nr. 76/10), 2 060,71 Lt išlaidų, susijusių su vertimu (sąskaita – faktūra ASA Nr. 0002150, sąskaita – faktūra ASA Nr. 0002067, sąskaita – faktūra ASA Nr. 0002071, sąskaita – faktūra ASA Nr. 0001996, sąskaita – faktūra ASA Nr. 0002102, sąskaita – faktūra ASA Nr. 0001975 ir kasos pajamų orderiai), valstybė turėjo 27,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, taigi ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 98 straipsnis, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1, 8.2, 8.6, 8.16, 8.18 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transaviabaltika“ (juridinio asmens kodas 159973821, Kauno r. sav. Karmėlavos mstl.) iš atsakovės Aktsiaselts Avies, Public Ltd. (juridinio asmens kodas 10362891, Sepise 1,Tallinn, Estijos Respublika) 266 568,19 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus, 19 ct) skolos su palūkanomis, 6 331 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, 4 150 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, 2 060,71 Lt (du tūkstančius šešiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su vertimu.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Aktsiaselts Avies, Public Ltd. (juridinio asmens kodas 10362891, Sepise 1,Tallinn, Estijos Respublika) 27,16 Lt (dvidešimt septynis litus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas