Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. K. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-581-1140/2023 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų, suinteresuotas asmuo M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo motinos išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

13. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 36¹ straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 36³ straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 36⁵ straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

14. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

15. Byloje nustatyta, kad vertinant vaiko M. K. situaciją buvo nustatyti šie vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo rizikos veiksniai (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 6VSV-3572): vaiko atstovė pagal įstatymą yra apsvaigusi nuo alkoholio, nes 2022 m. gruodžio 22 d. M. K. nustatytas 1,90 prom. girtumas (26.3.); vaikas turi sveikatos sutrikimų (serga), nes vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini); kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstove pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai, nes M. K. neturi reikiamų įgūdžių vaiko ugdymo ir auklėjimo atžvilgiu, negeba tinkamai įvertinti vaiko sveikatos sutrikimų ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą, bendrauja su asmenimis, kurie vartoja psichotropines medžiagas, alkoholį, patiki vaiką prižiūrėti kitiems asmenims, tačiau negeba įvertinti, ar prižiūrintys asmenys galės tinkamai juo pasirūpinti (26.10.). Atlikto vertinimo metu nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. K. iš vaiko motinos M. K.. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad vaiko motina neigdama turinti alkoholio vartojimo problemą, nesiėmė ir nesiima konkrečių veiksmų, kad įrodytų, jog yra pasirengusi pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir užtikrinti savo vaikui tinkamas sąlygas augti šeimoje, šeimoje yra kilęs pavojus mažamečio M. K. saugumui, psichologinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

17. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino, jog apeliantė siekia, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, gali tinkamai sūnumi pasirūpinti, pripažino savo anksčiau padarytas klaidas ir dėl jų labai gailisi. Apeliantės elgesys per paskutinį pusmetį buvo ženkliai pasikeitęs, M. K. dėjo visas pastangas, kad atsikratytų savo žalingų pomėgių, dėl ko paskutinis įvykis negalėjo lemti vaiko paėmimo iš mamos.

18. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagrindinė apsaugos vaiko poreikio nustatymo ir vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos priežastis buvo suinteresuoto asmens – motinos M. K. turima priklausomybė alkoholiui. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė duomenų, paneigiančių suinteresuoto asmens (motinos) nurodytas aplinkybes, kad ji alkoholio nebevartoja ir kad intensyviai sprendžia savo turimą problemą.

19. Byloje nustatyta, kad M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra suinteresuoto asmens šioje byloje M. K. ir (duomenys neskelbtini) mirusio S. K. (medicininis mirties liudijimas (duomenys neskelbtini)) vaikas. M. K. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros žinoma nuo 2016 m. balandžio 6 d. Iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Šeimai nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2020 m. kovo 18 d. bei nuo 2021 m. gruodžio 2 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Iš policijos pranešimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. užfiksuotas ne vienas vaiko teisių pažeidimas M. K. šeimoje, kai vaiko atstovei pagal įstatymą buvo nustatytas girtumas. Nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. vaikui M. K. taikyta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su motina M. K., tėvas S. K. į Krizių centrą vykti atsisakė. 2022 m. lapkričio 16 d. mažamečiui M. K. nutraukta laikinoji priežiūra socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje kartu su motina M. K., nes išnyko priežastys dėl kurių buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nors M. K. dėjo pastangas, vykdė pagalbos plane Nr. 345 numatytus įsipareigojimus, tačiau matyti, jog tai truko tik kiek ilgiau nei mėnesį. Bylos duomenys liudija, jog M. K. neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų A. L. ir N. Š. atžvilgiu.

20. Tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

21. Šiuo atveju apeliantė teismo posėdžio metu pati pripažino turinti alkoholio vartojimo problemą, atsisakiusi Mobiliosios komandos pagalbos, pakeitė savo gyvenamą vietą, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nededa pastangų užtikrinti savo mažamečiui vaikui saugią ir sveiką aplinką. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų – atvejo vadybininkės ir skyriaus patarėjos parodymus, kurie patvirtina, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog jeigu reikia ji pasigydys, išsirašys pas gydytoją vaistų, tačiau alkoholį vartoja, neįžvelgia savo elgesio, nevertina jo kritiškai. Paklausus jos, kaip šiai dienai dėl alkoholio vartojimo, koks jos požiūris šiuo klausimu, M. K. atsakė, kad ji šiuo metu gali gerti, nes vaiko su ja nėra. Šiuo metu M. K. turi priklausomybę alkoholiui, siūlomos pagalbos nepriima, telefonu neatsiliepia. Šiuo metu M. K. savo vaiku M. K. rūpintis negali dėl alkoholio vartojimo, dėl polinkio turėti artimus santykius su netinkamais asmenimis, kurie įtakoja jos gyvenimo būdą. M. K. nesukuria artimo santykio su vaiku. M. K. palieka savo vaiką prižiūrėti asmenims, neįvertinusi ir neapsvarsčiusi, ar prižiūrintys asmenys galės tinkamai juo pasirūpinti. Ji negeba tinkamai įvertinti vaiko sveikatos sutrikimų ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko motinai nepavykus susitvarkyti su alkoholio vartojimo problema, nepripažįstant šios situacijos rimtumo, tinkamai nepriimant visos jai siūlomos pagalbos, ji negali tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, kadangi būdama neblaivi ji negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, dėl ko, net ir taikant specialistų pagalbą, išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei nutarties 15-22 punktus, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra pagrindas iš apeliantės paimti jos sūnų M. K..

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko paėmimas iš tėvų (motinos) nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžią vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti motinai išsiugdyti tinkamus vaiko auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaiko paėmimas iš tėvų (motinos) leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikui saugią aplinką, o tėvams (motinai) sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis. Pažymėtina, kad vaiko motina, pašalinusi vaikui grėsmę keliančias aplinkybes, turi galimybę susigrąžinti paimtą vaiką.

25. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su teismo leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminio atstovo – motinos, išdavimu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai nutarė prašymą dėl teismo leidimo išdavimo tenkinti, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.