Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. L.-M. ieškinį atsakovui M. m. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje gyto turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad nepilnamečio sūnaus laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir laikinas išlaikymo priteisimas jai iš tėvo neatitinka nepilnamečio interesų; dėl nepilnametės dukros laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir laikino išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo neprieštarauja. Nurodo, kad pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausioji specialistė, lankydamasi ieškovės namuose, užfiksavo, kad ieškovė apgailestavo, kad negali skirti tiek laiko sūnui, kiek norėtų, kad jis linkęs gyventi pas tėtį, ten arčiau jo mokykla, kiemo draugai. Skyriaus inspektorė, lankydamasi atsakovo gyvenamojoje vietoje rado nepilnametį sūnų, su juo bendravo, nepilnametis teigė, kad visą laiką gyvena su tėčiu, kartais atvažiuoja sesuo, su mama jis dažniausiai susitinka mieste ir išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis iš dalies neatitinka susiklosčiusios situacijos dėl nepilnamečio M. M. gyvenamosios vietos ir išlaikymo, todėl šioje dalyje skundžiama teismo nutartis yra keistina.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones dėl nepilnamečio M. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiams M. M. ir I. M. priteisimo. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis -apsaugoti turtinius ir neturtinius vaikų interesus. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas, vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones, viena šių priemonių – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir išlaikymo priteisimas. Skundžiama nutartimi nustatyta šalių nepilnamečių vaikų M. M. ir I. M. gyvenamoji vieta su ieškove R. L.-M. ir iš atsakovo M. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams M. M. ir I. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Apeliantas savo atskirąjį skundą dėl nepilnamečio M. M. gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad vaikas nuo 2006-08-24 nuolat gyvena kartu su atsakovu, jo auklėjimu ir ugdymu rūpinasi taip pat atsakovas. Iš teismui pateiktos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad M. M. gyvenamoji vieta deklaruota atsakovo M. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad skyriaus inspektorei 2013-07-05 apsilankius atsakovo gyvenamosios vietos adresu gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rado namuose nepilnametį M. M., kuris nurodė visą laiką gyvenantis su tėvu, o su mama dažniausiai susitinka mieste, todėl skyrius mano, kad laikinos M. M. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ieškove R. L.-M., su kuria vaikas ilgą laiką negyvena ir neišreiškė noro ateityje gyventi, neatitinka nepilnamečio interesų (b.l.73). Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.N2-3711-558/2014 2013-11-19 įvykusio parengiamojo teismo posėdžio metu apklaustas M. M. nurodė su tėčiu gyvenantis jau porą metų, su juo sutaria gerai, tėtis gamina valgyti ir padeda daryti pamokas, pas tėtį jis turi atskirą kambarį, jam gera ir jis nori gyventi su tėčiu. Taip pat vaikas nurodė, kad šalia namų yra jam patinkanti mokykla, kurioje jis mokosi jau 7 metus. Atsižvelgiant į tai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės M. M. atžvilgiu, t.y. laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su motina-ieškove R. L.-M. ir išlaikymo iš atsakovo M. M. priteisimas neatitinka faktinės situacijos, o nepilnamečio vaiko interesai gyvenant kartu su tėvu, kuris jį išlaiko, atitinka nepilnamečio M. M. interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga pakeisti laikiną M. M. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją kartu su atsakovu M. M. bei atitinkamai priteisti iš ieškovės R. L.-M. laikiną išlaikymą nepilnamečiam M. M. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 376 str. 3,4 d.). Šiuo atveju atmestini ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad atsakovas nuteikinėja nepilnametį M. M. prieš ieškovę, taip pat kad svarbu laikytis brolių ir seserų neišskyrimo principo, atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys faktinės situacijos, kadangi byloje nėra įrodymų apie neigiamą atsakovo įtaką nepilnamečiui M. M., taip pat atsižvelgtina į tai, kad dėl nepilnametės šalių dukters I. M. sveikatos problemų ieškovė daug laiko praleidžia sveikatos priežiūros įstaigose, pati, kaip nurodo Vaiko teisių apsaugos skyrius, apgailestauja, kad negali skirti sūnui daugiau dėmesio, todėl nepilnamečio M. M. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra proporcingas ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų.

Kitoje dalyje (dėl laikino nepilnametės I. M. išlaikymo priteisimo) atskirasis skundas atmestinas. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai I. M.. Iš prie atskirojo skundo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011-07-08 iki 2012-06-08 laikotarpiu pervedinėdavo ieškovei pinigines lėšas, nurodydamas, jog tai „darbovietės pašalpa už vaiką“ ir teigia prisidedantis prie dukters išlaikymo pagal išgales. Laikinas išlaikymas yra skirtas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, tuo tarpu šiuo atveju buvo pervedamos tikslinės atsakovo darbovietės lėšos, skirtos neįgalaus vaiko gydymui, o kitų įrodymų apie šiuo metu teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai apeliantas nepateikė, todėl pagrindo naikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnametei I. M. priteisimo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 4 p., 338 str. teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini)., laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo pakeisti:

Nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., a/k (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu M. M., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės R. L.-M., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. M., a/k (duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-16 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui – tėvui M. M., a/k (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje – nutartį palikti nepakeistą.