Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2-1154-516/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2-1154-516/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00390-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė (pirm.)
Ieškovas
Litoplast
Atsakovas
Plasteks
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1154-516/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00390-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1402-254/2021 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Plasteks“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant tretiesiems asmenims advokatų kontoros K. ir partneriai advokatui N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Litoplast“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais:

1.1. jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Plasteks“ sudarytus prekių pirkimo–pardavimo sandorius pagal 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 254, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 294, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 295, 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 289, 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 298;

1.2. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovės UAB „Plasteks“ pagal 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 254, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 294, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 295, 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 289, 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 298 bendrai 63 852,94 Eur sumai atliktus mokėjimus tretiesiems asmenims – advokatų kontorai K. ir partneriai advokatui N. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir įskaitymus su UAB „Plasteks“ reikalavimais ieškovei UAB „Litoplast“;

1.3. taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „Litoplast“ iš atsakovės UAB „Plasteks“ 2020 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 254, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 294, 2020 m. birželio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 295, 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 289, 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 298 nurodytų prekių ekvivalentą pinigais – 105 788,77 Eur, t. y. prekių savikainos sumą;

1.4. priteisti iš atsakovės UAB „Plasteks“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Plasteks“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį ar kitą ilgalaikį materialų turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis 105 788,77 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų mokėti tik privalomas mokestines įmokas į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu.

3. Nurodė, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes) ir atsiskaityti tik su tam tikrais kreditoriais, įskaitant ir atsakovę, panaikinat galimybę kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Bylos faktinės aplinkybės ir Audito ataskaita patvirtina, kad atsakovė savo interesais yra linkusi veikti nesąžiningai, galimai net neteisėtai. Atsakovės lėšos banko sąskaitoje bei apyvartoje esančios ir būsimos prekių atsargos, kurios sandėliuojamos adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeistos. Vadovaujantis atsakovės viešinamais pelno (nuostolių) atskaitos duomenimis, matyti, kad atsakovės grynasis pelnas 2019 m. buvo tik 105 Eur, 2020 m. – 67 304 Eur. Atsakovė neturi jokio ilgalaikio turto. Atsakovės trumpalaikį turtą iš esmės sudaro atsargos, kurios yra įkeistos kreditoriaus UAB „Kauen craft“ naudai. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 320 432 Eur. Sistemiškai vertinant apskaitos duomenis su Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registro duomenimis, manytina, kad atsakovės įsipareigojimai gali viršyti turtą. Ieškinio suma atsakovei yra didelė. Lietuvos apeliacinio teismo, kuris, be kita ko, yra galutinė instancija sprendžiant ginčus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, praktikoje didelė ieškinio suma pripažįstama ipso jure pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės BUAB „Litoplast“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

6. Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad nei didelė reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.

7. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes) ir atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, yra susiję su ginčo esme, todėl dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą. Teismo vertinimu, paminėti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), t. y. ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė BUAB „Litoplast“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas netinkamai aiškino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę. Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovės nesąžiningumą ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Ieškiniu išsamiai pagrįsta, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo iš ieškovės įvairias prekes, net 2-4 kartus žemesne kaina nei prekių savikaina, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės įmonės turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra linkusi veikti nesąžiningai, galimai net neteisėtai. Atsakovė įsigijo prekes iš bendrovės prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, taip pažeidžiant kitų bendrovės (ieškovės) kreditorių interesus. Buvo sudaryti nuostolingi pirkimo–pardavimo sandoriai. Atsakovės nesąžiningumą papildomai įrodo ir tai, kad atsakovės atsikaitymai už prekes pagal ginčijamus pirkimo–pardavimo sandorius su bendrove vykdyti bendrovei esant nemokiai ir ne sumokant skolą tiesiogiai bendrovei (ieškovei), tačiau pervedant lėšas tretiesiems asmenims (selektyviai vienašališkai bendrovės nurodytiems kreditoriams), įskaitant atsakovės priešpriešinius reikalavimus.

9.3. Ginčijamus prekių pirkimo–pardavimo sandorius su bendrove sudarė atsakovė, kuri yra susijusi su bendrove per kitus fizinius ir juridinius asmenis, t. y. G. U., V. P., UAB „Kauen craft“, UAB „Baltic Plastic Products“ ir UAB „Druskininkų Rasa“. Byloje esančioje Audito ataskaitoje užfiksuota eilė sąmoningo blogo bendrovės valdymo veiksmų: buvo tendencingai vykdomi prekių pardavimai susijusioms įmonėms už kainą, mažesnę nei prekių savikaina, atsiskaitoma už realiai negautas prekes / paslaugas, taip sąmoningai ir reikšmingai didinant bendrovės sąnaudas, nepagrįstai nurašytas didelės vertės bendrovės turtas, bendrovės veikla galimai perkelta į susijusią įmonę ir t. t. Bendrovės vadovas ir kiti susiję asmenys, siekdami išvengti realaus išieškojimo iš jų turto, bendrovei iškėlus bankroto bylą ir administratoriui ir/ar jos kreditoriams pareiškus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir/ar ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, perleido turtą kitiems asmenims. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir realią grėsmę, kad atsakovė ateityje gali imtis veiksmų, jog apsunkintų būsimo teismo sprendimo šioje byloje realų įvykdymą.

9.4. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ir grindžia neišimtinai atsakovės esama turtine padėtimi ir didele ginčo suma, bet taip pat atliktais nesąžiningais veiksmais, kuriais iš esmės buvo sumažinta bendrovės valdomo turto apimtis ir kitų bendrovės kreditorių galimybės patenkinti savo piniginius reikalavimus.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Plasteks“ pateikė atsiliepimą, prašydama prijungti rašytinius įrodymus, atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Turto arešto taikymo prašanti šalis turėtų įvardinti bei įrodyti antrosios šalies veiksmus, keliančius grėsmę sėkmingam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo teisme gautas 2021 m. rugpjūčio 13 d., tuo tarpu ieškovės nurodomi atsakovės neva nesąžiningi veiksmai atlikti iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2020 m. rugsėjo 7 d., įsiteisėjo 2020 m. spalio 7 d.), t. y. prekių pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti 2020 m. balandžio ir birželio mėn., mokėjimai atlikti laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020m. rugsėjo 7 d. Ginčijamų sandorių fakto, kai jie buvo sudaryti likus daugiau kaip metams iki šioje byloje nagrinėjamo ieškinio gavimo teisme, nepakanka išvadai, kad juos atsakovė sudarė elgdamasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, t. y. siekdama išvengti prievolių ieškovei vykdymo.

10.2. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei savikaina kainą, turėdamas tikslą – pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes) prieš pat bankroto bylos bendrovei iškėlimą ir atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais. Tokie ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėtų būti analizuojami ir vertinami. Kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą perleisti turtą ar kitaip padaryti neįmanomą įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, BUAB „Litoplast“ nepateikė.

10.3. Nesutinka su skundo argumentais, jog turtas buvo perleistas susijusiems asmenims. Ginčo sandorių sudarymo metu atsakovės sąsajumo su ieškove per V. P., atitinkamai, UAB „Kauen craft“ ir UAB „Druskininkų Rasa“, nebuvo.

10.4. Esminiu ieškinio reikalavimu bei atsakovės tariamą nesąžiningumą pagrindžiančiu dokumentu ieškovės nemokumo administratorius laiko Audito ataskaitą, kurioje tendencingai daromos išvados dėl neva ieškovės nemokumo, sandorių atgaline data sudarymo, tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Tačiau pažymėtina, kad Audito ataskaitos išvadų objektyvumas bei pagrįstumas kelia abejonių ir tokia Audito ataskaita išvis negali būti vadovaujamasi, nes ji buvo parengta pažeidžiant auditoriui taikomas etikos kodekso nuostatas ir kitus įstatyminius reikalavimus. Auditorius Audito ataskaitoje kategoriškai nustatydamas, kad nuomos sutartis ir įrašai apskaitoje buvo sudaryti atgaline data, kad egzistuoja tyčinio bendrovės bankroto požymiai iš esmės ėmėsi teismo funkcijos ir tam neturėdamas jokios kompetencijos atliko teisinį vertinimą, net neturėdamas visų su sandorio sudarymu susijusias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Audito ataskaitoje nėra duomenų, kad auditorius turėtų teisinį išsilavinimą, kuris reikalingas bent jau tam, kad savo žinių pagrindu auditorius būtų galėjęs bent kelti klausimus ar prielaidas, jog galimai nuomos sutartis galėjo būti sudaryta atgaline data ar galimai egzistuoja bendrovės tyčinio bankroto požymiai.

10.5. Dėl didelės ieškinio sumos įtakos ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmei pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė skundžiamoje nutartyje.

10.6. Kartu su atsiliepimu pateikia Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtą Tarptautinį buhalterių profesionalų etikos kodeksą, išrašą iš auditorių sąrašo, duomenis apie auditorių iš www.teismoekspertai.lt interneto svetainės ir prašo juos prijungti. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovės pateiktos Audito ataskaitos išvadų objektyvumas bei pagrįstumas kelia abejonių ir tokia Audito ataskaita apskritai negali būti vadovaujamasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.

15. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu, todėl šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

16. Atskirajame skunde atsakovės nesąžiningumą apeliantė iš esmės grindė UAB „Plasteks“ turtine padėtimi ir didele ieškinio suma, taip pat tuo, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai įsigijo iš ieškovės įvairias prekes žemesne nei prekių savikaina, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės įmonės turtą, nes buvo sudaryti nuostolingi pirkimo–pardavimo sandoriai, taip pažeidžiant kitų bendrovės (ieškovės) kreditorių interesus. Be to, ginčijamus sandorius su bendrove (ieškove) sudariusi atsakovė yra susijusi su bendrove per kitus fizinius ir juridinius asmenis, o byloje esančioje Audito ataskaitoje užfiksuota eilė sąmoningo blogo bendrovės valdymo veiksmų. Šios aplinkybės, apeliantės teigimu, patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir realią grėsmę, kad atsakovė ateityje gali imtis veiksmų, apsunkinančių būsimo teismo sprendimo šioje byloje realų įvykdymą.

17. Visų pirma pažymėtina, tai, kad kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė nėra ir negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

18. Šiuo atveju apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė. Kaip minėta, vien atsakovės, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė (finansinė) padėtis nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji ketina perleisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą ir kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

19. Kiti apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad buvo sudaryti nesąžiningi ir nuostolingi, kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai, sudaryti su susijusiais asmenimis ir kad byloje esanti Audito ataskaita patvirtina sąmoningą blogą įmonės valdymą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šios aplinkybės taip pat nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodančios atsakovės UAB „Plasteks“ nesąžiningumą ir kad ji ketina pabloginti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, todėl dėl apeliantės skunde nurodomų argumentų, susijusių su pirkimo–pardavimo sandorių galimu (ne)teisėtumu, šalių (ne)sąžiningumu ir pan. bus pasisakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantės argumentai, kurie, kaip minėta, yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dalykas nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė