Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl visiško atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

3. 2018 m. ieškovas nusprendė parduoti butą, tačiau paaiškėjo, kad viešame registre yra registruota žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Siekiant šią žymą panaikinti, valstybės įmonei Registrų centrui reikia pateikti dokumentą, kurio ieškovas neturi (pakvitavimas, kainos sumokėjimo kvitas ir pan.).

II. Atsakovių atsikirtimai

6. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai. Byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, atstovui nedalyvaujant.

7. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui 2019 m. liepos 15 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas kokiu nors būdu būtų kam nors sumokėjęs minimą įsiskolinimą ir apie tai informavęs notarą ar valstybės įmonę Registrų centrą dėl žymos panaikinimo. Byloje neapklausus liudytoju paties minimo J. K., kitų liudytojų parodymai būtų vertintini kritiškai ir vien jų pagrindu tokio fakto patvirtinti ir tenkinti ieškinio nebūtų galima. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai. Byloje gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas.

9. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog 1996 m. birželio 13 d. J. T. pardavė, o A. V., patariant įstatyminei rūpintojai R. V., įsigijo kambarį (duomenys neskelbtini)/16,23 kv. m., WC (duomenys neskelbtini)/1,61 kv. m., su rūsiu ir bendro naudojimosi patalpų: virtuvės (duomenys neskelbtini)/1,30 kv. m., sandėliuko (duomenys neskelbtini)/0,21 kv. m., koridoriaus (duomenys neskelbtini)/3,37 kv. m., mūriniame su rūsiu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Butas buvo parduodamas už 8 000,00 litų, iš kurių 2 000,00 litų pardavėjas gavo prieš pasirašydamas sutartį, o likusius 6 000,00 litų pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui iki 2001 m. birželio 13 d. J. T. (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 10). 1999 m. balandžio 12 d. A. V. sutartimi pardavė šį turtą R. Š. už 8 000,00 litų, kuriuos pardavėjas gavo iš R. Š. prieš pasirašydamas sutartį (el. b. l. 7–8). Šios sutarties 6 punkte buvo nustatyta, kad pardavėjas A. V. pareiškia, o pirkėjui R. Š. yra žinoma, kad yra likusi 6 000,00 litų nedamoka pagal 1996 m. birželio 13 d. pirkimo pardavimo sutartį, kurią R. Š. perima. 1999 m. balandžio 13 d. A. V. ir R. Š. sudarė susitarimą, kuriuo R. Š. įsipareigojo sumokėti nedamoką sumoje 6 000,00 litų pagal 1996 m. birželio 13 d. pirkimo pardavimo sutartį atsiradusiems įpėdiniams ar kitiems asmenims, kurie turėtų teisę gauti aukščiau nurodytą pinigų sumą (el. b. l. 11). 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės raštas patvirtina, kad po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) niekas į notaro biurą nesikreipė, palikimo nepriėmė ir / ar neatsisakė, paveldėjimo bylos iki šiol neužvedė (el. b. l. 12).

10. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad kambarys su rūsiu (duomenys neskelbtini) (16,23 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (1,61 kv. m.), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis (duomenys neskelbtini) (1,30 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (0,21 kv. m.), (duomenys neskelbtini) (3,37 kv. m.) priklauso R. Š., nuo 1999 m. balandžio 22 d. galioja žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ (el. b. l. 9).

11. 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 244 straipsnis nustatė, kad prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu. Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo skolininko reikalavimu duoti šiam pakvitavimą, kad prievolė visiškai ar iš dalies įvykdyta. Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą įvykdymą, privalo grąžinti skolininkui tą dokumentą, o nesant galimybės grąžinti, – nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Pakvitavimą gali atstoti užrašas grąžinamajame skolos dokumente. Skolos dokumento buvimas pas skolininką, nors ir be atžymos apie įvykdymą, patvirtina, kad prievolė yra pasibaigusi, kol neįrodyta priešinga. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime apie negalėjimą grąžinti šį dokumentą, tai skolininkas turi teisę susilaikyti nuo įvykdymo. Šiais atvejais kreditorius laikomas praleidusiu terminą.

12. Civiliniame procese yra įtvirtintas rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis), kurio laikantis kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis), o sprendimą priima įvertinęs pateiktus į bylą įrodymus bei konstatavęs, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas šiuo atveju turi taikyti 1964 m. CK 244 straipsnį. Kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo skolininko reikalavimu duoti šiam pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta. Ieškovas teigia, kad prievolė yra įvykdyta, todėl būtent jam tenka pareiga įrodyti prievolės įvykdymą. Šiuo atveju teismo posėdyje apklausta liudytoja E. Ž. paaiškino, jog ieškovas jai skundėsi, kad kažkoks vyras reikalauja pinigų. 1999 m. Joninių išvakarėse liudytoja po darbo atvyko pas pusbrolį ieškovą R. Š., kur atvyko ir vyras, prisistatęs J. K.. Šiam ieškovas atidavė iš brolio gautus 6 000,00 litų, buvo pasirašytas raštelis, kad ieškovas pinigus padavė, o J. K. – gavo. Raštelis paliktas ieškovui. Liudytoja taip pat nurodė, jog tariamas J. K. pas ieškovą atsinešė kažkokį popierių, neva patvirtinantį J. T. įsiskolinimą J. K., tačiau liudytoja to popieriaus teksto nematė ir neskaitė.

14. Viena vertus, ieškovas neturi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių prievolės įvykdymą, t. y. vadovaujantis 1964 m. CK 244 straipsnio nuostatomis, ieškovas turėjo iš tariamo J. T. kreditoriaus paimti pakvitavimą, kuris įrodytų prievolės įvykdymą. Taip pat ieškovas, įvykdęs prievolę pagal skolos raštą, kurį egzistuojant nurodė liudytoja, turėjo šį raštą iš tariamo kreditoriaus susigrąžinti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad prievolės įvykdymas nėra įformintas taip, kaip turėtų būti įformintas pagal materialiąsias teisės normas. Kita vertus, būtina pažymėti, jog, ką patvirtina tiek ankstesnio teisinio reguliavimo (1964 m. CK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys), tiek dabartinio teisinio reguliavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys) analizė, įstatymo nustatytos formos nesilaikymas tokiais atvejais kaip šis neatima iš ieškovo teisės kitomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus liudytojų parodymus (su tam tikromis išimtimis; CK 1.93 straipsnio 6 dalis), įrodinėti skolos grąžinimo faktą. Šiuo konkrečiu atveju išimčių, nurodytų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, teismas nenustatė, todėl ieškovas savo reikalavimo įrodinėti liudytojos parodymais negalėjo.

15. Be ieškovo teiginių, kad 6 000,00 litų įsiskolinimą už butą jis grąžino J. T. tariamam kreditoriui J. K., įrodymų apie visišką atsiskaitymą už įsigytą butą ieškovas nepateikė, liudytojos parodymai šioje byloje negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone, todėl ieškovo ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.

16. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.