Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-01-12 · Civilinė byla Nr. 2-51-196/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
2-51-196/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00467-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
S. Z., G. Š., V. Š., V. S., H. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
Kategorijos
  • 3.3.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-51-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00467-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.3; 3.1.7.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-14-431/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams S. Z., G. Š., V. Š., V. S. ir H. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mirusio M. Z. teisių perėmėja), trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Neo ranga“ (šiuo metu likviduota ir išregistruota), dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. Z., G. Š., V. Š., V. S. ir H. R., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (mirusio M. Z. teisių perėmėja) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. A. S. Zaborovskaja padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti sprendimo dalį dėl UAB „Medicinos bankas“ ieškinio tenkinimo atsakovei S. Z.. Atsakovė taip pat prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atmetė S. Z. prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo; nustatė S. Z. 10 dienų procesinį terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos patikslinti apeliacinio skundo skundžiamą sprendimo dalį ir apeliacinio skundo dalyką, sumokėti 1 515 Eur žyminį mokestį ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

Teismo vertinimu, atsakovės išdėstytas prašymas apeliaciniame skunde neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimų skundo turiniui, todėl sprendė, kad atsakovė turi konkrečiai nurodyti skundžiamas sprendimo dalis ir suformuluoti prašymą, kuris turėtų būti nagrinėjamas, jeigu būtų tenkintinas prašymas panaikinti priimtą sprendimą.

Dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo

Teismo vertinimu, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų grindžiamas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, prie pateikto skundo nepridėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Teismas sprendė, kad neturi ką vertinti, kad galėtų nustatyti atsakovės turtinę padėtį, todėl prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir atidėti 1 515 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl apeliacinio skundo dalyko

7.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo dalyko trūkumus, todėl atskirajame skunde išdėsto apeliacinio skundo dalyką.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

7.2. Papildomai prie atskirojo skundo pridėti įrodymai pagrindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji tikslina apeliacinio skundo dalyką ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo: 1) Nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia S. Z. ir M. Z. 2011 m. gegužės 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5764, kuria atsakovei H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį. S. Z. ir M. Z. skolos išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistus daiktus; 2) Nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia S. Z. ir M. Z. 2011-05-23 sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5493, kuria atsakovei H. R., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo perleisti 300/1400 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8700/34500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1100/4500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16300/60500 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją natūra, grąžinant šalims tai, ką jos perleido pagal ginčijamą sandorį. S. Z. ir M. Z. skolos išieškojimą nukreipti į ginčo sandoriu perleistus daiktus. Taigi iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, kuriais nurodoma, jog apeliantė nenurodė skundžiamo sprendimo dalių ir netiksliai suformulavo apeliacinio skundo dalyką.Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliacinis skundas turi dalyko trūkumų, todėl atskirajame skunde išdėstė apeliacinio skundo dalyką. Tai, ar apeliantė tinkamai pašalino Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo dalyko trūkumus, vertins pirmosios instancijos teismas (CPK 316 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nagrinėja, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovei S. Z. nustatė terminą 1 515 Eur žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apeliantė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, 2012 m. liepos 2 d. pažymą apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2015 m. birželio 9 d. epikrizę. Pažymėtina, kad atskirajame skunde nenurodyta, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui pateikiant apeliacinį skundą, kuriame buvo suformuluotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, be to, nesuformuluotas prašymas juos priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl juos atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse imperatyviai reglamentuojamas žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygos ir tvarka (CPK 83, 84 straipsniai). Taip įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1014/2014; 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228-196/2016). Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog kartu su prašymu atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio teismui nepateikti prašymą pagrindžiantys įrodymai, prašymo netenkino. Be to, pažymėjo, kad apeliantė nesumokėjo net žyminio mokesčio dalies.Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmuo dėl sunkios turtinės padėties gali būti atleidžiamas tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, tad vien dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad įrodymai apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui.Antra, pirmosios instancijos teismui įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį nebuvo pateikti, jie pateikti tik apeliacinės instancijos teisme. Trečia, nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi sprendė atsakovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nors atskiruoju skundu prašoma skundžiamą nutartį panaikinti, tačiau nenurodoma, su kokiais teismo argumentais nesutinkama. Be to, atskirajame skunde apeliantė nebepalaiko savo prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir formuluoja naują prašymą - atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja atskirajame skunde apeliantės pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nes šioje byloje yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o skundžiamoje nutartyje toks klausimas nebuvo sprendžiamas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas