Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo A. Ž. atstovui adv. G. A. P., atsakovei A. Ž. ir jos atstovei adv. V. Mataitei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Ž. 2017-01-31 įteikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir atsakovės A. Ž. sudarytą santuoką, pripažįstant ją kalta dėl santuokos iširimo, nustatyti vaikų H. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su motina A. Ž., priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam atliekant bausmę iš Atsakovės jis gavo laišką, iš kurio turinio sužinojo apie Atsakovės santuokinę neištikimybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Atsakovė santuokoje buvo neištikima iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir bendras jų, kaip sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Taigi, santuoka iširo dėl Atsakovės kaltės. Santuokos atkurti nebeįmanoma.

Santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių jie neįgijo. Šiuo metu ieškovas dirba užsienyje.

Pagal CK 3.155 str. įtvirtintas nuostatas, tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti vaikus, jais rūpintis iki pilnametystės ar emancipacijos. Šiuo pagrindu iš ieškovo turi būti priteistas išlaikymas jo vaikams.

Pagal CK 3.192 str. 2 d. 3 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai, turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas. Materialinį išlaikymą privalo teikti nepilnamečiams vaikams abu tėvai proporcingai jų turtinei padėčiai. Abiejų nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovas numatęs skirti po 200 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 100 Eur per mėnesį periodinių išmokų, ši suma atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir jo galimybes.

Civilinio kodekso 3.174 straipsnyje numatyta, jog teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, t. y. įstatymas teismui suteikia teisę vaiko gyvenamąją vietą nustatyti tuo atveju, jeigu dėl vaiko gyvenamosios vietos kyla ginčas. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su Atsakove, ginčo dėl to nėra. Todėl ieškovas teismo prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su Atsakove.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Pagal 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją vaikas bus gerai parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kai bus išauklėtas taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jam turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimaisiais giminaičiais, ypač kai šie negyvena kartu su juo. Pagal CK 3.159 str. 1 d. nei tėvas, nei motina negali atsisakyti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaikams, privalo vadovautis vaikų interesais ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis. Todėl ieškovas prašė teismo įpareigoti Atsakovę sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams A. Ž. ir H. Ž. bendrauti su tėvu.

Ieškovas kreditorių neturi. Išlaikymo sau nereikalauja. Ieškovas nežino, ar Atsakovė turi kreditinių įsipareigojimų, todėl prašė teismą įpareigoti Atsakovę pateikti teismui pažymą apie turimus kreditinius įsipareigojimus.

1. santuoką tarp ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įrašo Nr. 544, nutraukti dėl Atsakovės A. Ž. kaltės.

2. netaikyti termino susitaikyti.

3. nutraukus santuoką ieškovui palikti prigimtinę pavardę – Ž.s, o Atsakovei - Ž.

4. priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiam Sūnui H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio H. Ž. pilnametystės. Nustatyti uzufrukto teisę į šias lėšas vaikų motinai, Atsakovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

5. priteisti iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnametei Dukrai A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iki nepilnametės A. Ž. pilnametystės. Nustatyti uzufrukto teisę į šias lėšas vaikų motinai, Atsakovei A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

6. nepilnamečių vaikų Dukros A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Sūnaus H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

7. įpareigoti Atsakovę A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su ieškovu A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

8. įpareigoti Atsakovę A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti teismui duomenis apie kreditinius įsipareigojimus.

9. priteisti iš Atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos taikytina nuostata, jog jis bendrauja pagal šalių susitarimą. Teigė, jog atsakovę pripažinus kalta dėl santuokos iširimo, ieškovas nesutinka dėl to, kad atsakovei būtų palikta santuokos metu suteikta pavardė, todėl prašė teismo grąžinti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovo atstovas nurodė, kadangi sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau daug mėnesių neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant kad sutuoktinių šeima iširo dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė pateikė teismui į bylą atsiliepimą, nurodydama šiuos atsikirtimus.

Pareiškė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės.

Su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota Šiaulių m. savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.544. Su atsakovu turi du nepilnamečius vaikus: H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių m., ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių m.

Su ieškovo reikalavimu nutraukti jų santuoką dėl atsakovės kaltės nesutinka. Mano, kad jos kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Priešingai, atsakovė visada buvo lojali šeimai, sutuoktiniui, visada rūpinosi šeima ir vaikais. Ieškovo nurodoma santuokos nutraukimo priežastis - jos neištikimybė neturi jokio pagrindo. Santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Jis nebuvo lojalus šeimai, visiškai nesirūpino nei sutuoktine, nei vaikais, jų neišlaikė. Ieškovas ne kartą jos atžvilgiu, matant vaikams, yra vartojęs smurtą, dėl ko yra tekę kreiptis į teisėsaugą. Ieškovas jos žiniomis yra teistas 5 kartus. Didžiąją dalį jų santuokos jis praleido įkalinimo įstaigose, tuo tarpu atsakovė viena buvo palikta rūpintis šeima ir auginti vaikus. Nors atsakovė jį pastoviai lankydavo įkalinimo įstaigose, siųsdavo pinigus, veždavo maisto produktus, jis būdamas nelaisvėje sugebėdavo susirasti draugių, su kuriomis planavo bendrą gyvenimą. Pažinčių svetainėse nurodydavo savo šeimyninę padėtį kaip išsiskyręs. Šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (susirašinėjimą su draugėmis) atsakovė galės pateikti į bylą, jei ieškovas neigs šias aplinkybes. Nežiūrint į tai, kad jis atsakovei nebuvo ištikimas, kalėdamas jai pastoviai skambindavo, ją kaltindavo neištikimybe, nors tam nebuvo jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakovė sutinka su ieškovo prašymu nustatyti jų vaikų H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove. Mano, tai geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Atsakovė su vaikais pastoviai būna, bendrauja, auklėja juos ir lavina. Vaikai šiuo metu lanko Šiaulių darželį „V.“. Kartu su vaikais leidžia laisvalaikį. Ieškovas nesirūpina nei vaikų auklėjimu, nei vaikų slaugymu ir gydymu, kai vaikai suserga - į jos pareigas įeina vaikų slaugymas, vizitai pas gydytojus. Vaikai yra prie atsakovės labai prisirišę. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove (LR CK 3.169 str. 2 d.). Atsakovė galės vaikus tinkamai auklėti, prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, prašė teismo nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (LR CK 3.170 str.). Šios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas reikalingas tam, kad ateityje nekiltų jokių nesusipratimų ir ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant.

Atsižvelgiant į vaikų interesus, taip pat į tai, kad ieškovas, kaip atsakovė yra nurodžiusi šiame atsiliepime, ne kartą yra smurtavęs prieš ją vaikų akivaizdoje, taip pat yra priklausomas nuo narkotikų, prašė nustatyti, kad atsakovas su vaikais gali bendrauti ir matytis kas antrą savaitgalį, pagal iš anksto suderintą laiką, vaikų gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei. Atsižvelgiant į ieškovo reputaciją, nepilnamečiai vaikai neturėtų su juo būti palikti vieni, nes tai gali pakenkti vaikų interesams.

Kadangi ieškovas prašė teismo priteisti iš jo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams H. Ž., ir A. Ž. kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę į šias lėšas atsakovei. Su šiuo reikalavimu atsakovė iš esmės sutinka.

Tuo pačiu pažymėjo, kad ieškovas šeimą paliko 2016 m. birželio mėnesį, nuo šio laikotarpio neskiria savo vaikams jokio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 2016 m. birželio mėnesio - 2017 m. vasario mėnesio laikotarpį. Per šį laikotarpį ieškovo įsiskolinimas sudaro 1 800 Eur. Dėl to atsakovė prašė teismo šią sumą priteisti iš ieškovo.

Dėl kitą ieškovo ieškinio reikalavimų.

Su ieškovo ieškinio reikalavimu dėl sutuoktinių pavardžių palikimo, tuo atveju, jei būtų nutraukta santuoka, atsakovė sutinka.

Taip pat pranešė, kad turi įsipareigojimų kreditoriams: UAB „Moment Credit“, UAB „Splius“ ir antstolio A. B. kontorai. Įsipareigojimai šiems kreditoriams atsirado jos su ieškovu santuokos metu, tačiau neprieštarauja, jei šie įsipareigojimai bus pripažinti jos asmeninėmis prievolėmis. Mano, kad nurodytus kreditorius būtų tikslinga įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str.).

Dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje atsakovė neprieštarautų.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CPK 111, 142 str., atsakovė teismo prašė:

1. Ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti dalinai.

2. Spręsti klausimą dėl įtraukimo į šios civilinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis kreditorių UAB „Moment Credit“ (buveinės adresas Kalvarijų g. 2, Vilnius, įmonės kodas 300657515), UAB „Splius“ (buveinės adresas - Tilžės g. 74, LT-78140 Šiauliai, įm. kodas 145221538) ir antstolio A. B. kontorą (Vytauto g.151-2, 77169 Šiauliai).

Atsakovė savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog šalių santuoka gali būti nutraukta, tačiau paliekant jai santuokinę pavardę. Sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina, tačiau įpareigojant atsakovę leisti ieškovui matytis ir bendrauti su vaikais, tik jai būnant kartu. Taip pat palaikė kitus atsiliepime nurodytus motyvus. Papildomai nurodė, kad tik tada, kai sužinojo apie ieškovo neištikimybę jai, jo parašė jam iš keršto laišką į įkalinimo įstaiga, kuriame nurodė apie savo neištikimybę, nors to fakto nebuvo.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė pakartojo išvados motyvus, kartu papildomai nurodydama šiuos argumentus.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą, bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3,192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Motina šiuo metu rūpinasi vaikais ir dėl to jų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, kuri geriausiai žino vaiko poreikius.

Be to skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad atsakovė turi leisti ieškovui bendrauti su vaikais, jeigu tai nekenkia jų interesams.

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 544 (5 b.l.). Šalims gyvenant kartu dar (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Ž., o santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. Ž. (4 b.l.). Atsakovė su vaikais gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini) Šiauliai, nors faktiškai jos nėra deklaravusi, o ieškovas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, nors irgi nėra deklaravęs išvykimo į šią šalį (131, 134 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2016 metų birželio mėnesio (22 b.l.). Nuo tada ieškovas ir atsakovė bendro ūkio nebeveda, kadangi ieškovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Atsakovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2016 metų birželio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti ieškovą kaltu (21-23 b. l.). Ieškovas nurodė, kad atsakovė jam nebuvo ištikimą ir dėl to ją laiko kalta, esant jos pačios prisipažinimui (9-14 b. l.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Atsakovė teigė, kad būtent ieškovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Atsakovė patvirtino aplinkybę, kad ieškovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į sutuoktinę bei į jų vaikus, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje. Atsakovė nurodė, kad ieškovas gyvendamas kartu, jos ir vaikų atžvilgiu elgėsi netinkamai, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė teismui tinkamų įrodymų (21-23 b. l.). Iš šalių teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o ieškovas savo veiksmais ir elgesių tiek iki santuokos, tiek ir po jos sudarymo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (110-130 b. l.). Nors ieškovas ir rėmėsi atsakovės neištikimybės prisipažinimu, tačiau pačio fakto jis neįrodė (9-14 b. l.). Visos šios ankščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo beveik vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpina jau vienerius metus, bet ir minėtas ieškovo elgesys su sutuoktine bei jų vaikais, patvirtina jų santuokos iširimą. Tačiau teismui pakanka ir atsakovės kaltės įrodymų dėl jos ir ieškovo santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2d.). Tokie abiejų sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas laiko, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovas nesiekė išsaugoti savo santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 str. 2 d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų iš sutuoktinių kaltės, t. y. dėl ieškovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir jau vienerius metus ja nesirūpina, bet ir dėl jo netinkamo elgesio su sutuoktine ir vaikais. Atsakovė parašydama ieškovui laišką jam esant įkalinimo įstaigoje, tai pat savo veiksmais ne tik pažemino save ir savo sutuoktinį, kas irgi turėjo esminės įtakos jų santuokos iširimui. Tokia teismo išvada remiasi šalių nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga. Atmestinas ir atsakovės atsikirtimo motyvas dėl jos ir vėliau jos sutuoktiniu tapusio ieškovo santykių, kurie tarp jų buvo dar iki santuokos sudarymo (35 b. l.).

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir į bylą pateiktais įrodymais, šalys sutinka, kad jų santuoka yra iširusi. Todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus šalių reikalavimais, susijusius klausimus.

Tenkintinas šalių prašymas dėl nepilnamečių vaikų H. Ž. ir A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus. Be to pažymėtina, kad ieškovas su vaikais kartu negyvena jau daug mėnesių ir neturi su jais tiesioginių kontaktų. Šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jų, kaip sveikų, dorovingų, tvirtų ir intelektualių asmenybių vystymosi, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su jų įstatymine atstove motina, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikams tinkamas, jų interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Iš dalies tenkintinas ir ieškovo, bei jo atstovo teisme pateiktas prašymas dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Atsakovė sutinka leisti ieškovui bendrauti su vaikais, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaikų interesus. Iš to seka, kad atsakovė nesiruošia daryti jokių kliūčių ieškovo bendravime su vaikais ir jo dalyvavimo juos auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikai gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaikais ir jų laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaikais laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaikais laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka gyventi su atsakove, ieškovas apie numatomus vizitus pas vaikus ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaikais, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti atsakovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jie gali būti sprendžiami teisme. Todėl tenkintina ieškovo ir jo atstovo pasiūlyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie ieškovo netinkamą tiesioginį elgesį su vaikais byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis atsakovės ir jos atstovės siūlymu dėl ieškovo bendravimo su vaikais tik dalyvaujant motinai. Trečia, ieškovo atžvilgiu nei LR, nei kitų valstybių teisėsaugos pareigūnai, įskaitant ir teismą, nėra priėmę jokių apribojimų jo bendravimui su vaikais. Ketvirta, teismas pažymi, kad esant teisiniam pagrindui gali kilti ieškovo bendravimo su vaikais aktualijos remiantis LR teisėsaugos pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais. Tačiau tokiu kol kas nesant, nėra ir teisinio pagrindo suvaržyti ieškovui jo bendravimo su vaikais. Penkta, savaime suprantama, kad vaikai turi turėti laiko pasiruošti susitikimui su tėvu ir čia jiems turi padėti jų motina, jog vaikai nelaikytų biologinio tėvo jiems svetimu žmogumi, kuris kelia jiems tiesioginę grėsmę.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti ar sumažinti pareikštus reikalavimus. Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo.

Ieškovo ir atsakovės vaikai H. Ž. ir A. Ž. yra nepilnamečiai, todėl jiems būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš ieškovo, nes vaikai lieka gyventi su motina (atsakove). Ieškovo ir atsakovės nuomonės dėl nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų išlaidų dydžio bylos nagrinėjimo metu išsiskyrė, nors iš pradžių jų pozicijos dėl to sutapo. Atsakovė duodama paaiškinimus, nurodė, kad ieškovo nurodytas vaikų išlaikymui skirtų išmokų dydis šiandien jau yra nerealus ir neatitinkantis tokio amžiaus vaikų poreikių (1-3, 21-23 b. l.). Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš ieškovo priteistina kas mėnesį po 140 Eur periodinių išmokų nuo 2017-02-21, tai yra nuo 2017-02-21 nutarties byloje dėl laikinojo išlaikymo iš ieškovo vaikams priteisimo teisme dienos iki jų pilnametystės, nes ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaikų išlaikymo, o ieškovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str., 3.200 str.) (132-133 b. l.). Kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri sprendimo priėmimo dienai yra 380 Eur (LRV 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644). Pažymėtina, kad teismas priteisdamas iš ieškovo vaikų išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaikų poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą. Todėl nors šis atsakovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, tačiau atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad tokiu išlaikymo dydžiu teismas siekia išvengti ir galimo vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų padidėjimo ateityje, kadangi nuo rudens šalių dukra pradės lankyti mokyklą.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (atsakovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau atsakovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistas pinigines lėšas.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į atsakovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaikų tėvo (ieškovo), o taip pat ir į visus su vaikų gyvenimu, jų išlaikymu, susijusius poreikius. Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaikų išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad atsakovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių ieškovas gera valia nesutinka kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas savo sprendimu. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina ir laikinoji apsaugos priemonė dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams sutuoktinių vaikams priteisimo iš ieškovo (CPK 150 str. 3d.) (39-40 b. l.).

Kaip jau anksčiau nurodyta, vienas iš atsakovės papildomų prašymų teismui yra susijęs su reikalavimu ieškovui, priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą vaikams nuo 2016-06-01 iki 2017-02-01 (ieškovo ieškinio priėmimo teisme dienos) (1 b. l.). Atsakovė teigė, kad ieškovui nuo 2016-06-01 palikus šeimą, jis neteikė vaikams reikalingo išlaikymo ir tik ji viena privalėjo išlaikyti vaikus arba jai padėdavo jos artimieji (CK 3. 200 str.). Ieškovas šių atsakovės nurodytų aplinkybių leistinais įrodymais nepaneigė.

Atsakovei pareiškus reikalavimą ieškovui ir dėl vaikų išlaikymui skirtos skolos priteisimo iš tėvo už anksčiau nurodytą laikotarpį, o ieškovui dėl to nepateikus teismui į bylą tinkamų įrodymų, teismas dėl to plačiau nepasisako ir remiasi tik ieškovės nurodytais duomenimis. Iš bylos duomenų seka, kad ieškovas su atsakove bendrai gyveno iki 2016-06-01, o kad po to irgi būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje tokių duomenų nėra (132-133 b. l.). Dėl to tenkintinas šis atsakovės prašymą ir nepilnamečiams vaikams iš jų tėvo (ieškovo) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, bendrai 1 800 Eur sumai.

Šalys nurodė, kad santuokoje įgijo ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, jie neturi, todėl jis ir nedalintinas nutraukiant santuoką (5A-6 b. l.).

Ieškovas nurodė, jog abu su atsakove yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jiems vienam iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas, nes jie abu pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo.

Tenkintinas atsakovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir ieškovo, jai palikti santuokinę pavardę – Ž. (CK 3.69 str.). Tokia teismo išvada, pirmiausia, sietina, su tuo, kad abu sutuoktinius teismas pripažįsta kaltais dėl santuokos nutraukimo. Antra, kadangi sutuoktiniai turi du bendrus nepilnamečius vaikus, tai motinai sugrąžinus ikisantuokinę pavardę, gali būti pažeisti vaikų interesai. Todėl teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo prašymą.

Byloje nekilo ginčas dėl šalių įsipareigojimų kreditoriams, kadangi šie kreditoriniai jų įsipareigojimai yra asmeniniai, o ne bendri (68-71 b. l.). Be to nė vienas iš sutuoktinių kreditorių, nereiškė jiems savarankiškų reikalavimų, kas taip pat nesudaro teismui teisinio pagrindo plačiau pasisakyti šiuo klausimu (64, 66, 74, 80 b. l.).

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos šalių skolos kitiems kreditoriams ar kiti jų kreditoriniai įsiskolinimai, irgi laikytini jų asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams (68-71 b. l.). Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių kiekvieno iš sutuoktinių veiksmų, kurių dalyviu nėra ir nebuvo kitas sutuoktinis, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos kiekvienai iš šalių galėjo būti nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsirasiančios teisės ir pareigos, yra tik tarp vienos šalies ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką su kreditoriumi, bei negali būti sietinos su kitu sutuoktiniu. Todėl galimai kiekvienas skolininkas sutuoktinis už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsirasiančios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3 d.). Be to ieškovas jau daug mėnesių yra palikęs šeimą ir jokie artimi ryšiai jo su šeima jau nebesieja.

Kadangi ginčo šalims šioje civilinėje byloje buvo suteikta teisinė pagalba (7-8, 36-37 b. l.), tai valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei iš kitos šalies nepriteistinos (CPK 96 str. 4d.). Taip pat iš šalių valstybei nepriteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 544, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „Ž.“ ir ,,Ž.“.

3. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad A. Ž. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. Ž. ir H. Ž. bei dalyvauti jų auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaikų motina A. Ž. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo.

5. Priteisti nepilnamečiam vaikui A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš tėvo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo 2017-02-21 iki jos pilnametystės ir 900 Eur (devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-02-20 įskaitytinai.

6. Priteisti nepilnamečiam vaikui H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)), išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo 2017-02-21 iki jos pilnametystės ir 900 Eur (devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-02-20 įskaitytinai.

7. Įpareigoti atsakovę A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mokamas pinigines lėšas.

8. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

9. Sutuoktiniams A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

10. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

11. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2017-02-21 priimtą nutartį dėl laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš tėvo A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

12. Sutuoktinių A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai kreditoriams laikytini jų asmeninėmis prievolėmis ir tarp šalių nedalintini.

13. Nepriteisti į valstybės biudžetą iš sutuoktinių A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

14. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovei A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir H. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimų originalus.

15. Likusioje dalyje šalių prašymus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.