- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- eI-1908-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00544-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- S. G., M. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Usavičius
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjų S. G. (S. G.) ir M. A. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vedėjai Vidai Juciūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G. (S. G.) ir M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjai S. G. ir M. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:
1.1 panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-88 (00040, 00041) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiams S. G. ir M. A.“ (toliau – ir Sprendimas);
1.2. įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjai skunde nurodo faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 7 d. tuo pagrindu, kad jis yra UAB „S&A partners“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis (akcininkas ir direktorius), kreipėsi į Departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2.2. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 8 d. tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis (pareiškėjas), kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – ir Migracijos valdyba) su prašymu pakeisti jai leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.
2.3. Departamentas 2018 m. sausio 30 d. priimtu Sprendimu atsisakė pareiškėjams pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų pagrindais.
3. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad jo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. pagrindas). Departamentas, darydamas išvadą, jog Bendrovė yra fiktyvi, rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100.4 ir 100.9 punktais.
3.1. Nurodo, jog Bendrovė yra įsteigta 2013 m. vasario 15 d., o nuo 2013 m. vasario 26 d. pareiškėjas yra Bendrovės direktorius ir akcininkas, kuriam Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu iki šiol Departamentas išduodavo / pratęsdavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui iš viso tris kartus buvo išduotas / pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės direktorius ir akcininkas. Per visą šį laikotarpį, t. y. beveik 5 metus, Bendrovė, kurios direktorius ir akcininkas yra pareiškėjas, veikė pelningai ir sėkmingai, Departamentui per visą šį laiką nebuvo iškilę jokių klausimų dėl Bendrovės fiktyvumo. Bendrovė nė karto nebuvo laikoma fiktyvia.
3.2. Teigia, kad Departamentas pernelyg siaurai supranta Bendrovės veiklą, nurodydamas, jog Bendrovė jokios veiklos, išskyrus paslaugų teikimą UAB „Trys A“, nevykdo. Pažymi, jog Bendrovės veikla susideda ne tik iš paslaugų teikimo ir pinigų gavimo, t. y. norint suteikti paslaugas klientui ir jam išrašyti sąskaitą yra atliekama daugelis kitų veiksmų, pvz., klientų paieška, pasiūlymų potencialiems klientams teikimas, preliminariųjų ir pagrindinių sutarčių sudarymas, bendravimo su klientu palaikymas ir kt. Be to, Bendrovė veiklos metu buvo sudariusi sutartis ir su kitomis Lietuvos Respublikoje veikiančiomis įmonėmis, pvz., 2013 m. gruodžio 1 d. paslaugų teikimo sutartis su AB „PLASTA“, kuri buvo nutraukta nuo 2016 m. sausio 28 d., 2015 m. gegužės 4 d. personalo nuomos sutartis su UAB „TANAKA LT“, 2016 m. balandžio 1 d. subrangos sutartis, sudaryta su UAB „TOP MIND“, 2016 m. spalio 31 d. šlifavimo staklių operatoriaus paslaugų teikimo sutartis su UAB „Linoksa“ ir kt. Nurodo, jog Departamentas nesusisiekė su minėtais subjektais, siekdamas išsiaiškinti, ar Bendrovė teikia šioms įmonės kokias nors paslaugas, nors tokią pareigą turi pagal Aprašo 101.4 punktą. Taip pat nurodo, jog Bendrovė perka buhalterines paslaugas iš UAB „Aspekta“, moka mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
3.3. Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. išrašė sąskaitas ne tik UAB „Trys A“, bet ir J. M. (J. M.), UAB „Linoksa“, A. T.. Iš Bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad A. T. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. iš viso į Bendrovės banko sąskaitą pervedė 1 670 Eur, o J. M. (J. M.) – 1 180 Eur. Daro išvadą, jog Bendrovė dirba, teikia paslaugas bei generuoja pajamų gavimą.
3.4. Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. sausio 30 d. buvo 969,40 Eur neįgalina Departamento tvirtinti, kad Bendrovė nevykdo mokestinių prievolių. Pažymi, kad Bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui moka mokestines prievoles, 2017 m. spalio 26 d. Bendrovė neturėjo socialinio draudimo įsiskolinimų, o vėlesniais laikotarpiais, nors ne visa apimtimi dėl susidariusio apyvartinių lėšų trūkumo, tačiau mokėjo socialinio draudimo įmokas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovė jokių kitų skolų valstybės institucijoms neturi, pvz., Bendrovė yra sumokėjusi pelno mokestį.
3.5. Taip pat nurodo, jog Departamentui kilo įtarimas dėl Bendrovės fiktyvumo, kadangi Departamentas nerado Bendrovės darbuotojų L. R. bei G. R.. Pažymi, kad Departamentas šiuo klausimu į pareiškėją nesikreipė. Migracijos valdybos darbuotojai nuvyko L. R. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ir pabendravo su kaimyne, kuri nurodė, kad L. R. šiuo adresu negyvena, o kur šiuo metu ji gyvena, nežino. Su G. R. Departamento pareigūnai bandė susisiekti telefonu, tačiau pareiškėjui neaišku, kokiu telefono numeriu buvo skambinta.
3.6. Nurodo, jog 2017 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas iš Departamento gavo kvietimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iš kurio matyti, kad Departamentas neprašė pareiškėjo pristatyti papildomų dokumentų, kurių trūksta dėl visų faktinių aplinkybių, susijusių su leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pratęsimu, išnagrinėjimo. Mano, kad Departamentas, nustatęs, jog nepakanka prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindžiančių duomenų, privalėjo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi gavimo dienos išsiųsti pranešimą pareiškėjui, kuriame būtų nurodyta, kokius dokumentus pareiškėjas turi papildomai pateikti, ir nustatyti protingą terminą šiam reikalavimui įvykdyti. Tačiau Departamentas šių veiksmų nesiėmė, taip pažeisdamas gero administravimo principą.
4. Taip pat nesutinka su Sprendimu toje dalyje, kurioje vienu iš pagrindų, dėl kurių pareiškėjams buvo atsakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).
4.1. Pažymi, kad Departamentas jokių motyvų, dėl kurių šiuo atveju yra taikoma Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta teisės norma, nenurodė. Taip pat nenurodė, kokie konkretūs faktiniai duomenys leidžia teigti, jog šiuo atveju gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
4.2. Nurodo, jog Departamentas nesikreipė į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados, ar pareiškėjai kelia nelegalios migracijos grėsmę.
4.3. Mano, jog tai, kad pareiškėjai jau anksčiau kreipėsi į Departamentą su prašymais dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo, kad tokie leidimai jiems buvo išduoti, pasibaigus jų galiojimo terminams, kad pareiškėjai vėl kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymais pakeisti leidimą laikinai gyventi, leidžia teigti, jog pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo legaliai gyveno ir aktyviais veiksmais siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Departamentas šiuo atveju turėjo nustatyti nelegalios migracijos grėsmę, laikydamasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo nustatytos tvarkos, tačiau tokių duomenų nėra nustatyta.
4.4. Apibendrina, jog Departamento išvados padarytos, neatsižvelgus į tai, kad nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai neteisėtai atvyko, būna ar gyvena Lietuvos Respublikoje, Departamentas tiesiog preziumavo pareiškėjų atžvilgiu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto egzistavimą, t. y. jog šiuo atveju gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tokie Departamento teiginiai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.
4.5. Dėl Sprendime nurodytų aplinkybių, kad Belgijos pareigūnai įtaria, jog pareiškėja gyvena Belgijoje, nes Briuselio oro uoste vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš minėto oro uosto pareiškėja vyko į Jerevaną gimdyti, atsakovo teigimu, suponuojančių išvadą, kad pareiškėjų tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t. y. ne vystyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti Pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjai paaiškina, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog dažnai kartu su sutuoktine vyksta į Belgiją, nes ten yra daug draugų. Šiais metais atostogų metu pareiškėjai nuvyko pas Belgijos gydytojus, kurie, apžiūrėję pareiškėją, nurodė, kad yra labai mažai šansų, jog pareiškėjai pavyks sėkmingai išnešioti kūdikį. Ši žinia labai sukrėtė pareiškėjus, dėl to jie iš Belgijos, kurioje atostogavo, išvyko tiesiai į Armėnijos Respubliką pas tėvus. (duomenys neskelbtini) Jerevane pareiškėja pagimdė, tačiau tą pačią dieną kūdikis mirė dėl naujagimių kvėpavimo diskreso sindromo. Pareiškėjos kūdikiui buvo nesusiformavę plaučiai. Ši aplinkybė lėmė, kad pareiškėjai pasirinko gimdyti Armėnijos Respublikoje pas tėvus, o į Armėniją išskrido iš karto sužinoję apie galimas gimdymo komplikacijas, kurios buvo nustatytos atostogų Belgijoje metu. Pareiškėjai nurodo, kad įrodymai apie šias faktines aplinkybes bus pateikti vėliau, nes užtruko pirminių dokumentų gavimas, kuriuos reikės išversti į lietuvių kalbą.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grįsdamas tokiais argumentais:
1. Ginčijamas sprendimas priimtas išanalizavus pareiškėjų pateiktus dokumentus, apklausus pareiškėją, įmonės darbuotoją, atlikus patikrinimą nurodytu įmonės adresu. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „S&A partners“ (toliau – ir bendrovė), kurios akcininkas yra pareiškėjas, yra fiktyvi įmonė, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovę, jos veiklos vykdymo vietą, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse).
Atsiliepimas
2. Atsakovo teigimu, pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t. y. neatitinka sąlygos dėl įmonėje visą darbo laiką turinčių dirbti darbuotojų (sprendime padaryta išvada, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra formalus).
3. Atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. Departamentas išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (15/4-6) 10K-38801, kuriuo buvo pakviestas asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą apklausai dėl jo dalyvavimo bendrovės veikloje.
4. Pareiškėjas 2017 m. spalio 6 d. atvyko į Departamentą ir buvo žodžiu apklaustas dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką vykdyti teisėtos veiklos. Apklausos metu pareiškėjas pažymėjo, kad vadovauja bendrovei, kuri teikia užsieniečiams konsultacines paslaugas, susijusias su verslo perkėlimu į Lietuvą, tačiau pagrindinė bendrovės veikla yra susijusi su sudaryta sutartimi su UAB „Trys A“ dėl bendrovės įrengimų, kurie gamina plastikines granules, techninės priežiūros, o įdarbinti darbuotojai prižiūri šiuos įrenginius. Į klausimus, kaip atrenkami darbui darbuotojai, kokia jų kvalifikacija, pareiškėjas atsakė, kad pagal Įstatymo reikalavimus reikia 3 darbuotojų, todėl juos atrinkti padėjo draugai, o pagal Įstatymo reikalavimą išsilavinimas tam darbui nebūtinas. Pasiteiravus, kur jis gyvena, pareiškėjas nurodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ši gyvenamoji patalpa priklauso jo darbuotojui R. S., taip pat tuo pačiu adresu yra įsikūrusi ir bendrovė. Jis paaiškino, kad tose gyvenamose patalpose yra atskiras priestatas, kur vyksta akcininkų susirinkimai.
5. Departamento duomenimis, pareiškėjo sutuoktinė gyvena Belgijoje ir jos dokumentuose nėra žymų apie išvykimus ir atvykimus į Lietuvą, ji kalba olandų kalba (Belgijos policijos pareigūnų nustatytos aplinkybės), tačiau pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog žmona nekalba olandų kalba. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kitais dokumentais pareiškėjas pateikė AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, kasos pajamų orderius, paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su UAB „Trys A“, ir paslaugų konsultavimo teikimo sutartis su A. T., bei J. M., gyvenančiais Belgijoje. Pareiškėjo sutuoktinė Belgijos pareigūnams nurodė, kad gyvena Belgijoje pas tetą A. C., kurios policijos pareigūnams identifikuoti nepavyko, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su A. T. (tai tikėtina, kad yra pareiškėjo sutuoktinės nurodyta teta) yra fiktyvi.
6. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nustačius, jog nepakanka prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiančių duomenų, Departamentas privalėjo išsiųsti pareiškėjui pranešimą, kokius dokumentus pareiškėjas papildomai turi pateikti. Rėmėsi Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 17.5 punkto nuostatomis, kurios nustato, kad užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti 22 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo įsitikinimu, pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, todėl sprendė, kad sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti ketinimų tikrumą.
7. Paaiškino, kad Departamentas, siekdamas patikrinti ar bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, 2017 m. rugsėjo 27 d. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė prašymą dėl bendrovės veiklos patikrinimo, kuris 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė raštą apie bendrovės patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-50457 nurodė, kad, nuvykus bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nustatyta, kad tai gyvenamasis namas, bendrovės šiuo adresu nėra. Minėtu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravęs bendrovės direktorius ir jo sutuoktinė M. A.. Pažymėjo, jog ši gyvenamoji patalpa priklauso pareiškėjo darbuotojui R. S.. Pareiškėjas apklausos metu paaiškino, kad tose gyvenamose patalpose yra atskiras priestatas, kur vyksta akcininkų susirinkimai, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei apklausos metu R. S., nei bendrovės veiklos patikrinimą atlikę Migracijos valdybos darbuotojai.
Apklausos metu R. S. paaiškino, kad bendrovėje dirba nuo 2015 metų vadybininku, kad bendrovė biuro neturi, o tik registruota jo gyvenamosios vietos adresu, kad su bendrovės klientais susitinka Vilniaus mieste, kad tarpininkauja klientams nuomojantis automobilį, padeda išsirinkti nekilnojamąjį turtą, atlieka rinkos tyrimą, ruošia analizes, taip pat bendrovė užsiima technikos, kuri gamina granules iš gumos ir plastiko, priežiūra, o minėti agregatai yra adresu: (duomenys neskelbtini), Rukla. R. S. patvirtino, kad bendrovės akcininkas yra S. G., kuris kartais gyvena pas jį kuomet atvyksta į Lietuvą, o šiuo metu jis yra Belgijoje, kaip dažnai minėtas bendrovė akcininkas būna Belgijoje nežino.
8. Departamentas, įvertinęs Migracijos valdybos pateiktą informaciją (bendrovė neturi patalpų, joje visą darbo laiką nedirba jos darbuotojai), padarė išvadą, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra formalus. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pateiktose darbo sutartyse, nenumatyta, kad šie darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu, nors sutarčių formoje aiškiai išdėstytas reikalavimas pažymėti, jei darbo sutartis sudaroma darbui nuotoliniu būdu. Sprendė, kad bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.
9. Departamento teigimu, bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
10. Dėl pareiškėjo skunde akcentuotų formalių įmonės veiklos požymių (įdarbinti darbuotojai, mokama už buhalterinės apskaitos paslaugas) nurodė, kad šie formalūs požymiai savaime neįrodo ir nepatvirtina, kad UAB „S&A partners“ realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagrindinė bendrovės veikla – techninių agregatų priežiūra, kuri reikalauja labai mažai laiko sąnaudų (1 kartą per mėnesį). Pagrįstų įtarimų Departamentui sukėlė ir sudarytos paslaugų teikimo sutartys su A. T., J. M., kurie gyvena Belgijoje. Bendrovės darbuotojas R. S. apklausos metu pažymėjo, kad pareiškėjas kartais atvykęs į Lietuvą pas jį apsigyvena, o pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.) vyksta bendrovės akcininkų susirinkimai ir tam yra atskiras priestatas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei apklausos metu R. S., nei bendrovės veiklos patikrinimą atlikę Vilniaus valdybos darbuotojai.
11. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jam ne pirmą kartą yra išduotas/pakeistas leidimas laikinai gyventi ir bendrovė nė karto nebuvo laikoma fiktyvia nurodė, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 858-2720-2014). Vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017, 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017 ir kitos).
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjų S. G. ir M. A. atstovas advokato padėjėjas Gediminas Usavičius iš esmės rėmėsi pareiškėjų skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Teismo posėdyje atsakovo Departamento atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vedėja Vida Juciūtė iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjų skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje liudytojas R. S. paaiškino, jog dirba kartu su pareiškėju S. G., kad jam padeda prižiūrėti įrengimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Departamentas 2018 sausio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-88 (00040, 00041), kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjams – Armėnijos Respublikos piliečiams S. G. ir M. A., leidimą laikinai gyventi.
1.1. 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas, tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės dalyvis (akcininkas ir direktorius), Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prie jo pridedamus dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Bendrovės įstatus bei verslo planą, Bendrovės AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, Bendrovės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, Bendrovės tarpinį balansą bei tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą, Bendrovės akcininkų sąrašą, išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą, kitus dokumentus.
1.2. 2017 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja, tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris turi leidimą laikinai gyventi, Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti jai leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėja pateikė galiojantį kelionės dokumentą, santuokos liudijimą, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas, taip pat kitus dokumentus.
1.3. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, Departamento Imigracijos skyriui kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos, joje dirbančių darbuotojų ir pareiškėjo ketinimų užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Todėl Departamento Kontrolės skyrius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui 2017 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė prašymą dėl Bendrovės veiklos patikrinimo. 2017 m. gruodžio 11 d. Departamentas gavo Migracijos valdybos raštą apie Bendrovės patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-50457 nurodyta, kad, nuvykus Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., nustatyta, jog tai gyvenamasis namas, Bendrovės šiuo adresu nėra. Minėtu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravęs Bendrovės direktorius (pareiškėjas) ir jo sutuoktinė (pareiškėja). Bendrovės veiklos patikrinimo metu buvo apklaustas Bendrovės darbuotojas R. S., kuris nurodė, kad Bendrovėje dirba nuo 2015 m. vadybininku. Jis pažymėjo, kad Bendrovė biuro neturi, o tik registruota jo gyvenamosios vietos adresu, su Bendrovės klientais jie susitinka Vilniaus mieste. R. S. paaiškino, kad tarpininkauja klientams nuomojantis automobilį, padeda išsirinkti nekilnojamąjį turtą, atlieka rinkos tyrimą, ruošia analizes. Taip pat teigė, kad Bendrovė užsiima technikos, kuri gamina granules iš gumos ir plastiko, priežiūra, minėti agregatai yra adresu: (duomenys neskelbtini). Rukla; agregatai viską atlieka automatiniu būdu, todėl būti prie jų nuolat nereikia, todėl darbuotojai, taip pat ir Gintarė bei Laima, kurios atlieka tokias pat darbo funkcijas, kaip ir jis, nuvažiuoja patikrinti agregatus maždaug kartą per mėnesį. R. S. patvirtino, kad Bendrovės akcininkas yra pareiškėjas, kuris kartais gyvena pas jį, kai atvyksta į Lietuvą, šiuo metu pareiškėjas yra Belgijoje. Kaip dažnai pareiškėjas būna Belgijoje, nežino. Migracijos valdybos darbuotojams nuvykus L. R. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ir pabendravus su kaimyne, paaiškėjo, kad L. R. šiuo adresu negyvena, kur šiuo metu ji gyvena, kaimynė nežino. Su Bendrovės darbuotoja G. R., kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, susisiekti telefonu nepavyko.
Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą Nr. (15/4-6) 10K-38801, kuriuo jis kviečiamas asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai dėl jo dalyvavimo Bendrovės veikloje. 2017 m. spalio 6 d. pareiškėjas atvyko į Departamentą ir buvo žodžiu apklaustas (buvo daromas šios apklausos garso įrašas) dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką vykdyti teisėtos veiklos. Apklausos metu pareiškėjas pažymėjo, kad vadovauja Bendrovei, kuri teikia užsieniečiams konsultacines paslaugas, susijusias su verslo perkėlimu į Lietuvą, tačiau pagrindinė Bendrovės veikla yra susijusi su sudaryta sutartimi su UAB „Trys A“ dėl Bendrovės įrengimų, kurie gamina plastikines granules, techninės priežiūros, o įdarbinti darbuotojai prižiūri šiuos įrenginius. Į klausimus, kaip atrenkami darbui darbuotojai, kokia jų kvalifikacija, pareiškėjas atsakė, kad pagal Įstatymo reikalavimus reikia 3 darbuotojų, juos atrinkti padėjo draugai, o pagal Įstatymo reikalavimą išsilavinimas tam darbui nebūtinas. Pasiteiravus, kur pareiškėjas gyvena, jis nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ši gyvenamoji patalpa priklauso jo darbuotojui R. S.. Tuo pačiu adresu yra įsikūrusi ir Bendrovė. Jis paaiškino, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje yra atskiras priestatas, kur vyksta akcininkų susirinkimai. Pasiteiravus, kokiomis kalbomis pareiškėjas kalba, jis nurodė, kad moka anglų, rusų, armėnų, o paklausus, ar jis ir jo sutuoktinė kalba olandų kalba, atsakė neigiamai.
Sprendime pažymėta, kad, Departamento duomenimis, pareiškėja iš Briuselio oro uosto vyko į Jerevaną, sienos kirtimo metu Belgijos policijos pareigūnai nustatė, kad ji kalba olandų kalba ir turi Lietuvos Respublikoje išduotą leidimą laikinai gyventi. Patikrinimo metu pareiškėja nurodė, kad yra nėščia ir vyksta gimdyti į Jerevaną, taip pat ji nurodė, kad Belgijoje gyvena pas tetą A. C., kurios pareigūnams identifikuoti nepavyko. Belgijos policija įtaria, kad pareiškėja gyvena Belgijoje, nes kalba olandų kalba, o jos kelionės dokumente nėra žymų apie išvykimus ir atvykimus į Lietuvą. Apklausos metu pareiškėjas minėjo, kad vyksta poilsiui į Belgiją, nes ten yra daug draugų.
Departamento duomenimis, Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. sausio 30 d. sudarė 969,40 Eur. Darė išvadą, jog Bendrovė, kurios direktorius ir akcininkas yra pareiškėjas, neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, t. y. nesilaiko teisės aktais nustatytų mokestinių prievolių.
Pažymėjo, kad kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitais dokumentais pareiškėjas pateikė AB Šiaulių banko sąskaitos išrašą, kasos pajamų orderius, paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su UAB „Trys A“, ir paslaugų konsultavimo teikimo sutartis su A. T. bei J. M. (J. M.), gyvenančiais Belgijoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja Belgijos pareigūnams nurodė, jog gyvena Belgijoje pas tetą A. C., kurios policijos pareigūnams identifikuoti nepavyko, todėl Departamentui kilo pagrįstų įtarimų, kad konsultavimo paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su A. T. (tikėtina, kad tai pareiškėjos nurodyta teta), yra fiktyvi. Pagrindinė Bendrovės veikla, kaip apklausos metu pažymėjo pareiškėjas, yra techninės įrangos priežiūros paslaugos, kurios yra teikiamos UAB „Trys A“, ir kad šias paslaugas reikia teikti tik kartą per mėnesį. R. S. apklausos metu patvirtino, kad vyksta patikrinti agregatų tik kartą per mėnesį, o apie atliekamas konsultacijas ir rinkos analizę, nieko konkrečiai nurodyti negalėjo. Susisiekti su kitais Bendrovės darbuotojais nepavyko.
Departamentas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys faktiškai nedirba jų darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, o tai leidžia daryti pagristą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėjas atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Įvertinęs Bendrovės veiklos patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Departamentas darė išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Kartu tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti.
Departamentas pažymėjo, jog, įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, nustatyti veiksniai, sudarantys pagrindą manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi: pateikti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (Aprašo 100.4 pp.), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Bendrovėje yra fiktyvus (Aprašo 100.9 pp.). Atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytą aplinkybių visumą, atsakovas darė išvadą, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi.
Departamentas, išnagrinėjęs turimus dokumentus, įvertinęs surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie savo buvimo Lietuvoje būtinumą, vykdant Bendrovės veiklą. Pažymėjo, kad pagrindinė Bendrovės veikla – techninių agregatų priežiūra, kuri reikalauja labai mažai laiko sąnaudų (1 kartą per mėnesį), taip pat kelia pagrįstų įtarimų sudarytos paslaugų teikimo sutartys su A. T., J. M., kurie gyvena Belgijoje. Pareiškėjas praktiškai nebūna Lietuvoje. R. S. apklausos metu pažymėjo, kad pareiškėjas kartais atvykęs į Lietuvą pas jį apsigyvena, o pareiškėjas teigė, kad gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.) vyksta Bendrovės akcininkų susirinkimai ir tam yra atskiras priestatas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtino nei apklausos metu R. S. nei Bendrovės veiklos patikrinimą atlikę Vilniaus valdybos darbuotojai. Taip pat pažymėjo, kad ir pareiškėja, kaip pareiškėjas nurodė apklausoje, gyvena Lietuvoje kartu su juo, bet apsisprendė vykti gimdyti į Armėnijos Respubliką pas tėvus (pareiškėja vyko į Armėnijos Respubliką iš Belgijos, kurioje gyvena pas tetą). Šios aplinkybės, Departamento teigimu, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pažymėjo, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Taip pat pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka įstatymo reikalavimus.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus turimus duomenis ir dokumentus, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai.
1.4. Sprendime konstatuota, jog, įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus pagrindu (pareiškėjui nebus išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje).
2. Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu Departamento Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. (S. G.) ir M. A. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-88 (00040, 00041) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiams S. G. ir M. A.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Teismas pabrėžia, kad skundžiamame sprendime buvo įvertinta, jog uždaroji akcinė bendrovė „S&A partners“, kurios akcininkas yra S. G., yra fiktyvi įmonė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovę, jos veiklos vykdymo vietą, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse).
Teismas iš esmės sutinka su tokiu atsakovo skundžiamame sprendime pateiktu vertinimu. Ypač akcentuotina, kad pareiškėjas S. G., teikdamas paaiškinimus Migracijos departamentui (žr. jo apklausos vertimą, taip pat Migracijos departamento 2017 m. gruodžio 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. (15/5-7)6K-492), nurodė, kad jo įmonėje dirba trys darbuotojai, t. y. Renatas, Laima ir „Gintaras“, kurie visi aptarnauja plastmasės granulių gamybos įrenginius. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-50457 buvo nustatyta, kad Migracijos valdybos darbuotojams nuvykus L. R. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ir pabendravus su kaimyne, paaiškėjo, kad L. R. šiuo adresu negyvena, kur šiuo metu ji gyvena, kaimynė nežino. Taip pat nustatyta, jog su Bendrovės darbuotoja G. R., kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, susisiekti telefonu nepavyko. Teismas pabrėžia, kad G. R. siųstų teismo šaukimų taip pat nepavyko įteikti. Vadinasi, teismo vertinimu, dvi darbuotojos (Laima ir Gintarė) negalėjo atlikti plastmasės granulių gamybos įrenginių priežiūros, nes jų rasti nei darbdaviui, nei teismui (G. R. atveju) nepavyko. Ypač pabrėžtina, kad liudytojas R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad jie dviese su S. G. dažniausiai prižiūrėjo įrenginius. Taigi, net dvi formaliai įdarbintos uždarojoje akcinėje bendrovėje „S&A partners“ darbuotojos realiai jokių funkcijų minėtoje bendrovėje neatlikto. Dar daugiau, teismas kritiškai vertina ir R. S. paaiškinimus, nes teismo posėdyje jis akcentavo, kad dažniausiai įrenginius prižiūrėdavo jis ir S. G., o paaiškinimuose Migracijos valdybai – kad ir kiti darbuotojai. Tokia aplinkybių visuma iš esmės leidžia daryti išvadą, kad įmonė yra fiktyvi, reikalinga ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti pareiškėjams leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
Todėl teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas itin preciziškai išnagrinėjo pareiškėjų S. G. (S. G.) ir M. A. prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstai įvertino faktines aplinkybes, padarydamas išvadą, jog uždaroji akcinė bendrovė „S&A partners“, kurios akcininkas yra S. G., yra fiktyvi įmonė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovę, jos veiklos vykdymo vietą, tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės akcininkui, o gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse); atitinkamai, teismo vertinimu, skundžiamame sprendime tinkamai buvo pritaikytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 14 punktų nuostatos.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3I-88 (00040, 00041) „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Armėnijos Respublikos piliečiams S. G. ir M. A.“, taip pat įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. G. (S. G.) ir M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.