- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- ATP-355-478/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams už tai, kad 2016 m. vasario 3 d., 18.55 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių girtumas) vairavo transporto priemonę OPEL VECTRA, v. n. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu V. K. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą pakeisti ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, transporto priemones vairuoja 33 metus ir per visą šį laikotarpį nebuvo padaręs jokių KET pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik į tai neatsižvelgė, tačiau skyrė jam didesnę nei minimalią baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones didesniam nei minimalus laikotarpiui. Jis neginčijo ir neginčija padaręs vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, tačiau nemano, kad dėl padaryto pažeidimo reikėtų nubraukti visus 33 vairavimo transporto priemones metus. Pareiškėjo teigimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams jam reiškia ne ką kitą, kaip šios teisės netekimą visam tolesniam jo gyvenimui, kadangi perlaikyti VĮ „Regitra“ egzaminų jis niekaip nesugebėtų.
Pareiškėjas nurodo, kad 2016-02-03 išgėrė su kaimynu degtinės, negalvodamas ir neplanuodamas niekur važiuoti. Kaimynas apsvaigęs paprašė parvežti jį namo ir jis, nenorėdamas kaimynui atsakyti, nutarė jį pavežti, nes nesijautė apsvaigęs. Pareiškėjas neginčija padaryto KET pažeidimo, o prašo galimybės taikyti jam švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti šios teisės atėmimo laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, ATPK 20 str. numatyti tikslai bus pasiekti ir neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, nes jis visada stengėsi ir stengiasi laikytis KET reikalavimų, ir daugiau jų niekada nepažeidinės. Skunde taip pat nurodoma, jog pareiškėjas nėra teistas ar baustas administracine tvarka už kokius nors administracinius teisės pažeidimus, niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu ir niekada iki šiol nevairavo išgėręs, nes seniai būtų pakliuvęs į policijos rankas.
Skunde pareiškėjas nurodo ir tai, jog priėmus skundžiamą nutarimą, jis iš karto sumokėjo paskirtą baudą, išklausė alkoholio ir narkotikų žalos žmonių sveikatai kursus, pakartotinai praėjo vairuotojų sveikatos patikrinimo komisiją ir turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, išklausė vairuotojų pirmosios pagalbos kursus. Taip pat išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus, skirtus tiems asmenims, kurie yra sulaikyti neblaivūs vairuojant kelių transporto priemones. Pagal gyvenamąją vietą jo atžvilgiu niekas neturėjo ir neturi jokių nusiskundimų. Jis yra sveikas, darbingas ir nesergantis jokiomis psichoneurologinėmis ligomis. Vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas nuvykti pas daktarus, nes jis yra dalinai neįgalus ir nedarbingas, bei darbui su nedidelės galios traktoriumi, kurio pagalba jis apdirba turimą didelį plotą žemės ir mišką, parsiveža iš nuosavo miško malkas. Vairuotojo pažymėjimas yra jo pragyvenimo šaltinis, nes jis nedirba dėl neįgalumo, darbo biržoje registruotis negali, kadangi turi žemės. Iš savo ūkio jis turi išlaikyti ir universitete besimokančią dukrą, kuri dėl užimtumo moksle pajamų iš niekur negauna.
Pareiškėjo manymu, nesąžininga, kad 33 metus vairavęs transporto priemones, jis prarastų visišką galimybę sėdėti už vairo. Jis nemoka elgtis kompiuteriu, todėl iš naujo VĮ „Regitra“ egzaminų neišlaikys. Apylinkės teismas į tai visiškai neatsižvelgė, bylą sprendė ir išnagrinėjo šabloniškai ir net nesigilinęs į jo, kaip pažeidėjo, asmenybę, pritaikė jam didesnes sankcijas nei yra numatyta minimalios, neatsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatytos tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis prašo V. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą.
V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. K. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, apylinkės teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pritaikė teisės normas, esminių procesinių pažeidimų nepadaryta. Skunde keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl skundas nagrinėjamas jo ribose.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su paskirta nuobauda – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams ir prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę – neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai (ATPK 30 str. 1-2 dalys).
ATPK 30² straipsnio 1 dalis, reglamentuodama baudos skyrimą, nurodo, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apylinkės teismas, skirdamas V. K. nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir, atsižvelgdamas į tai, V. K. paskyrė artimą ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam minimaliam baudos dydžiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Apelianto tokia nuobauda netenkina ir jis prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios leidžia organui (pareigūnui), nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgus į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). Tokias nuostatas įtvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-8-2014 ir kt.). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė aukštesniųjų teismų suformuotą praktiką ir paskyrė teisingą bei adekvačią padarytam pažeidimui nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios savo išskirtinumu galėtų lemti žymiai švelnesnės nuobaudos V. K. taikymą.
Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės neleidžia teigti, kad V. K. padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl, žinodamas apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkęs daryti pažeidimus, pažeidėjas prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir netekti jam būtinos specialiosios teisės.
Šalies argumentai
Apeliantas savo prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas grindžia tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų apdirbti laukus bei mišką, kas yra jo pragyvenimo šaltinis, automobilis jam reikalingas nuvykti pas daktarus, nes jis yra neįgalus, taip pat jis turi išlaikyti besimokančią dukrą, kuri jokio kitų pajamų šaltinio neturi, be to, jis nebepajėgtų iš naujo išlaikyti vairuotojo egzaminų. Tačiau teismų praktikoje suformuotos nuostatos pažeidėjo interesams neleidžia taikyti prioriteto prieš kitų visuomenės narių interesą gyventi saugioje aplinkoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl pažeidėjas turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Tai, kad pažeidėjas nesukėlė eismo įvykio ir niekam žalos nepadarė, nepateisina jo neatsakingo, nerūpestingo ir pavojingo elgesio. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad pažeidimą padariusio asmens darbinė, šeiminė padėtis, jo ir artimųjų sveikatos būklė, kitos asmeninio pobūdžio problemos nelemia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymo. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, pakenkti jo materialinei padėčiai, šeimos gerovei, V. K. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko tokį elgesį, padarydamas vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, už ką turi patirti ir kilusius jam neigiamus padarinius.
Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantas skunde itin akcentuoja, jog per 33 metų vairavimo laikotarpį nėra padaręs jokių KET pažeidimų ir nėra baustas už kitų administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 15-17) matyti, jog 2005-12-11 jis yra įvykdęs eismo įvykį, o 2008-11-11 nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, be to, V. K. yra baustas už kitos rūšies administracinių teisės pažeidimų padarymą. Be to, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į V. K. apeliacinį skundą, skundo teiginys, kad perlaikyti VĮ „Regitra“ valstybinių egzaminų V. K. niekaip nesugebės, kadangi tai per sunki jo galvai procedūra, vertintinas kritiškai, kadangi eismo dalyviai privalo išmanyti LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.
Pažymėtina dar ir tai, jog ta aplinkybė, kad apeliantas iš karto po skundžiamo nutarimo priėmimo sumokėjo jam paskirtą baudą, išklausė alkoholio ir narkotikų žalos žmonių sveikatai kursus, pakartotinai praėjo vairuotojų sveikatos patikrinimo komisiją, turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, išklausė vairuotojų pirmosios pagalbos kursus bei išklausė privalomus papildomus vairuotojų kursus, skirtus tiems asmenims, kurie yra sulaikyti neblaivūs vairuojant kelių transporto priemones, pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nesudaro, kadangi šios aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo (ATPK 329 str.), tačiau ne dėl teismo paskirtos nuobaudos individualizavimo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam pažeidimui, už ką yra atsakingas pats pažeidėjas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo V. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jo terminą. Pažeidėjui skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.