Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. U., P. U. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016‑10‑11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir J. S. V. ieškinį atsakovams L. U., P. U. ir G. U., dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus per neilgesnį kaip 2 mėnesių terminą atstatyti į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą name (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, kurios be bendraturčių sutikimo buvo pakeistos B. U., įskaitant ir elektros įrenginius; atsakovams neįvykdžius per 2 (dviejų) mėnesių terminą atstatyti į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą name (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, skirti baudą; leisti ieškovams savo lėšomis atstatyti į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą name (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimų, ir įpareigoti atsakovus atlyginti ieškovams turėtas išlaidas pagal pateiktus dokumentus.Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad gyvenamajame name vykdomi statybos darbai, užtveriami įėjimai į patalpas, kurie su ieškovais nebuvo suderinti. Iš esmės ieškovai byloje nurodė, kad, remiantis 1963-06-20 įregistruoto inventorinės bylos plano duomenimis, šiai dienai nebėra praėjimo iš patalpos pažymėtos indeksu 1-6 į patalpą pažymėtą indeksu 1-5, ir kurioje padarytos dvi atskiros patalpos, į kurias ieškovai negali patekti. Mano, kad atsakovai, apriboję praėjimą į patalpą, pažymėtą indeksu 1-3, per patalpą pažymėtą indeksu 1-5, pažeidžia ieškovų teises tinkamai naudotis bendrąja daline nuosavybe. Turi būti sudarytos lygios teisės ir lygios galimybės naudotis patalpomis. Ieškovai reikalauja, kad atsakovai atstatytų į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą name (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, esanti sienos pertvara, padalinanti patalpą į dvi, turėtų būti nugriauta, nes trukdytų naudotis visa patalpa, pažymėta indeksu 1-5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Irmantas Balčiūnas atsisakė dalies reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti elektros įrenginius į pradinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:įpareigojo atsakovus L. U., P. U. ir G. U. per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius name (duomenys neskelbtini), patalpoje pažymėtoje indeksu Nr. 5, išskyrus tualetą, kad ši patalpa atitiktų iki savavališko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963-06-20 nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planą; atsakovams per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, įpareigojo atsakovus sumokėti 25 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį savavališkai rekonstruotos patalpos, pažymėtos indeksu 5, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys turės būti atstatytos, pasibaigimo, ieškovui J. V.; jei atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys anksčiau nustatyto įpareigojimo dėl patalpų atstatymo – numatyta leisti ieškovams patiems pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius nurodytoje patalpoje, išskyrus tualetą, kad ši patalpa atitiktų iki savavališko rekonstravimo buvusius matmenis, užfiksuotus 1963-06-20 nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pagal inventorinės bylos planą, išieškant visas patirtas išlaidas iš atsakovų;civilinės bylos dalį dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti elektros įrenginius į pradinę padėtį name (duomenys neskelbtini), nutraukė. Likusią ieškinio dalį atmetė;priteisė iš atsakovų L. U., P. U., G. U. solidariai 72,52 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovų J. V. ir J. S. V. naudai; priteisė iš ieškovų J. V. ir J. S. V. solidariai – 17,83 Eur, o iš atsakovų L. U., P. U. ir G. U. solidariai 8,57 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, perplanavimas ir jos rekonstrukcija padaryta, tačiau šių patalpų perplanavimas viešame registre neįregistruotas. Teismas vien tik atsakovų paaiškinimų, jog tarp buvusių bendraturčių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, naudojimo, jos perplanavimo, nelaikė pakankamu įrodymu. Atsižvelgdamas į liudytojos G. B. parodymus bei nesant kitų duomenų, teismas darė išvadą, kad atsakovai neteisėtai, pažeisdami ieškovų teises tinkamai naudoti bendru turtu, patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, padalino į dvi atskiras patalpas ir taip apribojo ieškovų patekimą į šią patalpą. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas visiškai atstatyti patalpas į pradinę padėtį pagal inventorinės bylos planą yra nepagrįstas, kadangi dėl tualeto įrengimo patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, buvusi bendraturtė G. B., buvo davusi žodinį sutikimą buvusiam bendraturčiui B. U., jog šioje patalpoje būtų įrengtas tualetas bendram naudojimuisi. Darbai buvo atlikti iki G. B. savo turto dalį pardavė ieškovams. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad šis patalpos pertvarkymas buvo atliktas gavus bendraturčių sutikimą, todėl siena, esanti patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-5, turi būti nugriauta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai L. U., P. U. ir G. U. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nesutinka su liudytojos G. B. parodymų vertinimu ir teigia, kad praėjimas iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, buvo panaikintas taip pat G. B. ir B. U. bendru sutarimu, kadangi buvusios durys neatliko savo funkcinės paskirties – jomis nebuvo naudojamasi. Teigia, kad teismas nusprendė dėl patalpos, kuria naudojasi atsakovai, nepažeisdami ieškovų teisių ir teisėtų interesų, t. y. be pagrindo pažeidžia atsakovų interesus. Teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl techninių priežasčių, nes buvusios patalpos 1-5 pertvaroje yra sumontuotos komunikacijos – vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžiai, kurių atšakos bendru G. B. ir B. U. susitarimu pravestos į G. B. naudotą pirmo aukšto patalpą ir antro aukšto patalpą bei B. U. naudotą antro aukšto patalpą, o sanitariniai mazgai pastato antrame aukšte yra įrengti abiejų šalių naudojamose pusėse. Prašo apeliacinės instancijos teismo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nustatytais protingumo kriterijais – įvykdžius šią teismo sprendimo dalį, būtų atstatytos durys, kuriomis nė viena iš šalių nesinaudotų. Taip pat nurodo, kad ieškovų reikalavimai buvo nekonkretūs.Atsiliepimu ieškovai J. V. ir J. S. V. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog G. B. pritarė patalpos 1-5 pertvarkymui, užtveriant praėjimą siena iš patalpos 1-6 į patalpą 1-5. Atsakovai su ieškovų siūloma namo vidaus naudojimosi tvarka nesutiko, savavališkai, be namo bendraturčių sutikimo, pakeitė namo vidaus išdėstymą, užtverdami praėjimą iš patalpos, pažymėtos 1-6 į patalpą 1-5, kurioje įsirengė vonios kambarį. Atsakovų teiginiai, kad įpareigojimas pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius negali būti įvykdytas, nepagrįsti ir neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovai ir atsakovai yra statinių (tarp jų – gyvenamojo namo) bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams J. V. ir J. S. V. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėtų statinių ir žemės sklypo 2012-09-19 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su G. B., pagrindu. Atsakovams L. U., G. U. ir P. U. nuo 2013-05-22 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį minėtų statinių ir žemės sklypo, priklausiusią B. U.. Taigi atsakovai yra mirusio B. U. teisių perėmėjai (CK 5.1 straipsnis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstas ieškovų patikslintu ieškiniu keltas klausimas dėl įpareigojimo į pradinę padėtį atstatyti patalpas, kurios be bendraturčių sutikimo buvo pakeistos B. U., įskaitant ir elektros įrenginius.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp pastato – gyvenamojo namo bendraturčių dėl ieškovų teisės tinkamai naudotis bendrąja daline nuosavybe pažeidimo. Ieškovai, remdamiesi CK 4.98 straipsniu, patikslintame ieškinyje prašė apginti jų pažeistas teises. Nustatyta, kad name ieškovai naudojasi patalpa, pažymėta indeksu 1-6. Atsakovas L. U. 2016-09-21 teismo posėdyje nurodė, kad tik patalpos, pažymėtos indeksais 1-7, 1-4 ir 1-3, yra bendros. Ginčas tarp šalių faktiškai kilo dėl apriboto ieškovų patekimo į patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-5, kuri perplanuota ir joje įrengtas tualetas. Iš bylos duomenų matyti, kad indeksu 1-5 buvusi pažymėta patalpa buvo padalinta į dvi atskiras patalpas. Nustatyta, kad 2012-09-19 pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas pardavėjos G. B. pareiškimas, jog nėra nustatytos rašytinės sutarties dėl naudojimosi tvarkos turtu, kurio dalis yra parduodamas turtas, tačiau tarp pardavėjos ir bendraturčio B. U. sudarytas žodinis susitarimas dėl naudojimosi tvarkos.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojos G. B. byloje duotų parodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad atsakovai tvirtino, jog praėjimas iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, į patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, buvo panaikintas G. B. ir B. U. bendru sutarimu, kadangi buvusios durys neatitiko savo funkcinės paskirties – jomis nebuvo naudojamasi. Byloje pateikti liudytojos G. B. rašytiniais parodymai, taip pat G. B., kaip liudytoja, apklausta teismo pavedimu, ji davė paaiškinimus apie buvusį bendraturčių naudojimąsi patalpomis ginčo pastate (t. 2, b. l. 52, 72). Iš G. B. paaiškinimų nustatyta, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-5 (5,82 kv.m.), buvo bendras sandėliukas; namo viduje nebuvo tualeto, dėl to su broliu (t. y. B. U.) nutarė jį įrengti, kadangi prie virtuvės, kuri buvo naudojama bendrai (patalpa indeksu 1-3, 8,42 kv.m.), buvo bendras koridorius (patalpa indeksu 1-4, 9,02 kv.m.) ir bendras sandėliukas (patalpa indeksu 1-5, 5,82 kv.m.), ten ir sutarė įrengti. G. B. paaiškino, kad įrengiant tualetą sienos nebuvo pakeistos, tualetą įrengė bendru sutikimu, nesitarė įrengti vonią (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015‑05‑12 posėdžio garso įrašas: 4 min. 40 sek., 21 min. 50 sek.). Apeliantai pažymi, kad teismas nusprendė dėl patalpos, dėl kurios naudojimosi tvarkos šalių ginčas iki šiol nėra išspręstas. Iš bylos duomenų matyti, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovų ieškinio reikalavimai bei atsakovų pareikšto priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo teismų priimtais procesiniais sprendimais buvo atmesti (t. 1, b. l. 91-94, 119-123). Tačiau byloje nustatytas faktas, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai yra 1/2 dalies gyvenamojo namo savininkai. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl pertvarkymo patalpos, kuria naudojasi atsakovai, nepažeisdami ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliaciniame skunde atsakovai pripažįsta, kad byloje šalys nepateikė pakankamų įrodymų dėl buvusių bendraturčių susitarimo dėl praėjimo iš patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, praėjimo į patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, panaikinimo, t. y. durų išėmimo ir durų angos užmūrijimo. Tačiau, ieškiniu įrodinėjant ieškovų subjektinės teisės tinkamai naudotis priklausančiu turtu bendrojoje dalinėje nuosavybėje pažeidimą, pareiga įrodyti aplinkybes apie teisę keisti ginčo patalpos išplanavimą teko atsakovams (CPK 178 straipsnis). Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad patalpa, pažymėta indeksu 1-5, pastato bendraturčių buvo naudojama bendrai, buvo sutarta tik dėl tualeto įrengimo. Ieškovai ieškinyje, gindami savo nuosavybės teisę, pareiškė reikalavimus dėl jų teisių pažeidimo, pertvarkant patalpas be jų sutikimo ir trukdant naudotis patalpomis, pašalinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė – bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nesant kitokių duomenų apie buvusių bendraturčių susitarimą dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, naudojimosi ir šios patalpos perplanavimo ir įrengimo, teisėjų kolegija sutinka, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai, pažeisdami ieškovų teises tinkamai naudotis bendru turtu, indeksu 1-5 pažymėtą patalpą neteisėtai padalino į dvi atskiras patalpas ir neteisėtai apribojo ieškovų patekimą į šią patalpą.Apeliaciniame skunde akcentuojamas ieškovų reikalavimo nekonkretumas, tačiau iš 2016-09-21 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad byloje buvo įrodinėjamos aplinkybės dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-5 perplanavimo ir rekonstrukcijos. Dėl tokių byloje įrodinėtų aplinkybių priimtas ir skundžiamas teismo sprendimas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra kitokios, nei pageidauja apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismo subjektyvaus šališkumo.Nors apeliantai teigia, kad teismo sprendimas negali būti įvykdytas dėl techninių priežasčių, nes buvusios patalpos, pažymėtos indeksu 1-5, pertvaroje yra sumontuotos komunikacijos – vandentiekio bei kanalizacijos vamzdžiai, vedantys į kitas patalpas, tačiau tokius teiginius, jog komunikacijų pertvarkymas techniškai neįmanomas, patvirtinančių duomenų nepateikta. Apeliantai akcentuoja, kad komunikacijų atšakos nuvestos ir į ieškovų naudojamą pusę, tačiau byloje ieškovai ieškinio reikalavimus palaikė. Nustačius patalpos pertvarkymo be bendraturčių sutikimo neteisėtumą, atsakovams tenka ir tokių neteisėtų veiksmų rizika – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, atstatant į pradinę padėtį. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese; taikos sutartimi šalys gali išspręsti ir teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnis, CPK 595 straipsnis).Bylos nagrinėjimo 2016-09-21 teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme metu pareikšta, jog ieškovai reikalavimo dalies dėl elektros įrenginių atstatymo į pradinę padėtį atsisako. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ši bylos dalis skundžiamu sprendimu nutraukta. Nesutikimo su šia sprendimo dalimi dėl bylos dalies nutraukimo argumentų apeliaciniame skunde nepateikta.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bendroji taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies, 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė 400 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas apmokėti advokato teisinę pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos per didelėmis, dėl to, atsakovų apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovų, kaip bendraturčių, solidariai priteistinos ieškovams (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų L. U., P. U. ir G. U. solidariai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V. ir J. S. V. naudai.