Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. O. (I. O.), atstovaujamo advokato R. P., skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įsakymu taip pat buvo apribota nuteistųjų galimybė apsipirkti – įsigyti maisto produktų. Pavyzdžiui, apribotas vaisių ir daržovių kiekis, kurį nuteistasis gali įsigyti, sugriežtinta ir kitų maisto produktų įsigijimo tvarka. Vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises. Tuo tarpu apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g ir uždraudus metalines bei stiklines pakuotes, pareiškėjas nebegali įsigyti visų būtinų maisto gaminių (pvz. aliejaus, pieno, pomidorų padažo, konservų), draudžiami ir tokie produktai, kaip razinos, datulės, medus ir kt.

Visi minėti pareiškėjo teisių pažeidimai tęsėsi net tris savaites. Pareiškėjas raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją, dėl galimybės įgyvendinti savo specialiąsias teises, tačiau atsakymo negavo.

Pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas bei deklaratyvaus pobūdžio. Nėra duomenų apie pareiškėjui kilusius sveikatos sutrikimus ar kitas neigiamas pasekmes dėl neva netinkamų kalinimo sąlygų.

Atsakovės atstovas, pasisakydamas dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213) teisėtumo ištyrimo, akcentuoja, kad prašymas grindžiamas abstrakčiais teiginiais ir į ateitį nukreiptomis prielaidomis, todėl nėra norminio akto tyrimo dalyko. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Įsakymu pakeitė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 57 punktas Įsakymo 1.1 punktu pakeistas, nustatant, kad „nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami. Paėmus maisto produktus, reikmenis ir kitus daiktus, surašomas protokolas (5 priedas). Paimti iš nuteistųjų maisto produktai, reikmenys ir daiktai registruojami specialiame žurnale (6 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami. Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, išskyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais reikmenimis ir daiktais turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi viršyti 20 kilogramų. Jei pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė viršija 20 kilogramų, pataisos įstaigos administracija pasiūlo nuteistajam per tris mėnesius nustatytą masę viršijančius daiktus ir (ar) reikmenis perduoti artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Jei nuteistasis per tris mėnesius nenurodo asmens, kuriam turi būti perduoti pataisos įstaigos sandėlyje saugomi ir leidžiamą bendrąją masę viršijantys daiktai ir (ar) reikmenys, arba nuteistojo nurodytas asmuo per šį terminą jų nepasiima, nurodyti daiktai ir (ar) reikmenys sunaikinami. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis šio punkto nuostatomis“.

Taisyklių 220 punktas Įsakymo 1.5 punktu pakeistas, įtvirtinant, kad „nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą“.

Įsakymo 1.12 punkte Taisyklių 18 priedas išdėstytas nauja redakcija, nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); taip pat įtvirtinta, kad galima įsigyti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštė, dubenėlis sriubai, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis) ir kt.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Įsakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktai yra neteisėti, nepagrįsti, todėl jis dėl pataisos namų veiksmų, vykdant minėtus Įsakymo punktus, patyrė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Teismas pabrėžia, kad jam nekelia abejonių Įsakymo 1.1, 1.5 bei 1.12 punktų teisėtumas bei pagrįstumas. Pareiškėjas teigia, kad minėtas reguliavimas neteisėtas, be kita ko, dėl to, kad jis nustatytas ne įstatyme, o Teisingumo ministerijos įsakyme, taigi, pagal formą yra prieštaraujantis Konstitucijai bei įstatymams. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2016-04-01 galiojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedas „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašas“, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 minėtas sąrašas nuo 2016-04-01 neteko galios. Paminėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija tvirtina Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (Bausmių vykdymo kodekso 64 straipsnis), maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 (atvirų kolonijų režimas) ir 152 (nėščiųjų bei motinų su vaikais iki trejų metų režimas) straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės; rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą; maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis), nuteistiesiems leidžiamų turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrą masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 6 dalis). Vadinasi, Teisingumo ministerija pagal pacituotas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas turėjo teisinį pagrindą tvirtinti Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, taip pat jų bendrą masę. Teismas neabejoja minėtų Bausmių vykdymo kodekso, turinčio įstatymo galią, nuostatų konstitucingumu, nes pataisos įstaigose, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, būtina riboti nuteistųjų galimybę turėti tam tikrus daiktus.

Teismas, įvertinęs Įsakymo 1.1 punkto nuostatas, daro išvadą, kad reguliavimas, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų, yra proporcingas, nepažeidžiantis nuteistųjų teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad į šią masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Taigi, tai tik drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masė. Be to, pagal Įsakymo 1.1 punkto nuostatas papildomi 20 kg (išskyrus maisto produktus) gali būti saugojami pataisos įstaigos sandėlyje. Įvertinus tai, kad nuteistieji yra maitinami pataisos įstaigose nemokamai, kad į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojami maisto produktai, kuriuos nuteistieji perka papildomai (ir kuriuos leidžiama pirkti), kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami, taip pat į 1.12 punkte nustatytą daiktų sąrašą, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė (30 kilogramų), apimanti drabužių, avalynės, patalynės, higienos priemonių, tam tikrų prietaisų (be kita ko, elektros prietaisų) masę, yra adekvati. Pareiškėjo abejonės dėl perkamų maisto produktų kiekio ribojimo, t. y. nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg vaisių, daržovių; duonos gaminiai, pieno produktai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, termiškai apdoroti, rūkyti, sūdyti mėsos gaminiai, chalva, šokoladas, šokoladiniai saldainiai, džiovinti vaisiai, riešutai, aliejus, margarinas, natūrali arbata, kava, kakava, sultys, gaivieji gėrimai, mineralinis vanduo, prieskoniai, sintetiniai saldikliai, sausi dribsniai, sausa sriuba, sausi antrieji patiekalai, sausas sultinys, kruopos, makaronai (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) galimi įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes); kečupas, pomidorų padažas, sojų padažas, majonezas, garstyčios, krienai galimi įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), o kai kurie produktai (razinos, datulės ir kt.) sąraše nenumatyti, apskritai nepagrįstos, nes visi minėtieji maisto produktai yra perkami papildomai, kadangi nuteistieji ir taip maitinami pataisos įstaigose. Toks maisto produktų ribojimas yra visiškai pateisinamas, siekiant užtikrinti visų nuteistųjų bei juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą, taip pat higienos sąlygas, o pareiškėjo pretenzijos dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesudarymo sąlygų maitintis, kankinimo alkiu, yra nepagrįstos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abejonėmis dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo netenkinamas, nes teismas neabejoja minėtų nuostatų teisėtumu.

Pareiškėjas dėl, esą, neteisėtų pataisos namų veiksmų vykdant Įsakymą, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina būtent iš pataisos namų veiksmų vykdant ir tiesiogiai pareiškėjui taikant teisėto ir galiojančio Įsakymo nuostatas, todėl šioje dalyje nenustatyta jokių neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Nenustačius šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, negali kilti viešoji civilinė atsakomybė. Teismas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinės žalos įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iš pataisos namų veiksmų vykdant Įsakymą (galimybės apsipirkti apribojimo, leidžiamų turėti daiktų ir jų bendrosios masės nustatymo), yra atmestinas.

Nors pareiškėjas teigia, kad pataisos namai nereagavo į jo prašymus dėl galimybės parduotuvėje nusipirkti tam tikrų maisto produktų, teismas nustatė, jog pareiškėjui raštu kriepusis į pataisos namų administraciją (b. l. 61-62), jam buvo pateiktas rašytinis atsakymas (b. l. 60). Jame buvo paaiškinta, jog pataisos namų parduotuvę aptarnaujanti UAB „Lobby Baltic“ yra įpareigota nedelsiant pašalinti trūkumus dėl netinkamų produktų pakuočių, kad būtų užtikrinta galimybė juos nusipirkti. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad trūkumai yra pašalinti. Tam tikrą laiką prekių tiekimas buvo sutrikęs, kadangi parduotuvės užsakomų prekių pakuotės neatitiko Įsakymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas negalėjo įsigyti kai kurių maisto produktų pataisos namų parduotuvėje. Vis dėlto, pataisos namuose nuteistieji yra maitinami centralizuotai. Galimybė papildomai apsipirkti parduotuvėje yra vertintina tik kaip papildoma privilegija, nesusijusi su būtinųjų pareiškėjo poreikių tenkinimu. Pareiškėjo teiginiai, kad tam tikrą laiką jis negalėjo įsigyti aliejaus ar pieno, yra deklaratyvūs ir abstraktaus pobūdžio. Byloje nėra jokių duomenų ir pats pareiškėjas nenurodo, kad dėl tokio ribojimo jam atsirado sunkaus masto neigiamos pasekmės (sveikatos sutrikimai ar kt.). Teismas šioje dalyje pareiškėjo argumentus laiko nepakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.