Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjos atstovo nuomone, pagal galiojanti? teisini? reglamentavimą?, atsakovė turėjo pareigą užtikrinti valstybinės žemės naudojimą taip, kad jis nesukeltų papildomų sunkumų naudotis kitiems asmenims jiems priklausančia nuosavybe. Nagrinėjamu atveju prijungus valstybinės žemės sklypą susiaurės įvažiavimas į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, dėl to bus sunku į jį įvažiuoti, ir tai patvirtina antstolio 2021 m. birželio 17 d. užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad net lengvajam automobiliui yra sunku įvažiuoti į kiemą, jau nekalbant apie sunkiasvorę transporto priemonę. Pareiškėjos ir jos atstovo įsitikinimu, K. D. V., siekdama pasididinti žemės sklypą valstybinės žemės sąskaita, siekia tik estetinio vaizdo – sulyginti ribą su kaimyniniais sklypais, tačiau neįrodo, jog egzistuoja objektyvus ir pagrįstas poreikis pastatyti naują tvorą, pasididinti sklypą prijungiant prie jo valstybei priklausančią žemę. Mano, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui pastačius akliną tvorą ateityje būtų apribotas ir matomumas išvažiuojant iš pareiškėjos kiemo į kelią, dėl to kiltų grėsmė eismo saugumui. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai suteikė prioritetą tik K. D. V. norui sulyginti sklypo ribą su kaimyniniais sklypais, kuri nepateikė jokių objektyvių ir protingai paaiškinamų priežasčių, kodėl reikia statyti naują tvorą ir kodėl jos poreikių netenkina esama tvora. Nurodė, kad skundžiamas atsakovės sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6, 9 ir 10 dalyse įtvirtintus lygiateisiškumo, objektyvumo, proporcingumo principus.

Paaiškino, kad ginčo sklypas nelaikytinas įsiterpusiu tarp privačių sklypų valstybinės žemės sklypu, nes tik viena sklypo kraštinė ribojasi su privačiu sklypu, likusios trys kraštinės ribojasi su valstybine žeme, todėl šis sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu ir gali būti prijungtas prie keliui aptarnauti reikalingo valstybinės žemės sklypo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkas, kai egzistuoja visuma sąlygų: 1) tai turi būti laisvas valstybinės žemės plotas; 2) pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų ir 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Mano, jog nagrinėjamu atveju neįvykdyta trečia privaloma sąlyga – sklypas nėra įsiterpęs tarp išnuomotų valstybinių ar privačių žemės sklypų. Keliui aptarnauti reikalingas sklypas nėra išnuomotas. Akcentavo, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Pabrėžė, kad ginčo sklypas išpiltas tokia pat dolomito skalda, kaip ir kelias, todėl racionaliau šį sklypą būtų prijungti prie keliui aptarnauti reikalingo valstybei priklausančio sklypo, išvengiant kitų asmenų nuosavybės teisės pažeidimo, būtų užtikrintas geresnis kelio matomumas, atsirastų vieta šaligatviui, kuriuo gali naudotis pėstieji, ties kelio riba neatsirastų kliūtis, ribojanti eismo dalyvių matomumą (tvora). Pareiškėjos ir jos atstovo vertinimu, atsakovė, formuodama tarp privačių sklypų neįsiterpusį naują sklypą, kurį siekia pažeisdama įstatymus be aukciono perleisti privataus asmens nuosavybėn, viršija turimus įgaliojimus ir elgiasi neteisėtai. Suinteresuotos šalys žinojo, kad sklypas nelaikytinas įsiterpusiu, todėl jis formuojamas neteisėtai, nes siekiama jį parduoti be aukciono. Nurodė, kad atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad „ji ateityje sieks pagerinti eismo sąlygas privažiavimo kelio plotį padidinant iki 8,0 m pločio...“. Šiuo metu tai nėra įgyvendinta. Priešingai, kelias nėra paplatintas, o įvažiavimo sąlygos yra pablogintos, nes ant prijungtos sklypo ribos be protingai paaiškinamos priežasties jau pastatytas masyvus akmuo, kuris sudaro kliūtį eismui, sunku įvažiuoti į pareiškėjai priklausančią namų valdą. Mano, kad formuojant kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą buvo pažeisti teisėtumo ir teisės viršenybės reikalavimai, nes toks sklypas, visų pirma, nelaikytinas įsiterpusiu; antra, jo formavimas ir perleidimas trečiajam asmeniui pažeidžia kitų asmenų nuosavybės teisę valdant nuosavybę, t. y. nepagrįstai ir neproporcingai apriboja ir pasunkina patekimą į žemės sklypą. Nurodė, kad ginčijamu įsakymu nepagrįstai buvo panaikintas ir žemės sklypui nustatytas servitutas. Pažymėjo, jog nurodytos aplinkybės ir išvardyti teisės aktų pažeidimai pagrindžia, kad formuojant laisvos valstybinės žemės sklypą, kuris prijungtas prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buvo nepagrįstai suvaržyta ir apribota pareiškėjos nuosavybės teisė, nepagrįstai susiaurintas įvažiavimas sudarant statų įvažiavimą į pareiškėjos namų valdą, pažeisti teisėtumo reikalavimai, nes minėtas žemės sklypas padidintas valstybei priklausančia žeme, kuri negali būti laikoma įsiterpusia, todėl negali būti parduota be aukciono. Prašė skundą patenkinti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 42 punkte nurodyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Ginčo, jog yra galimybė į pareiškėjos žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu, nėra. Projekto rengėjai UAB „Matininkas“ buvo pateikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos turima medžiaga – Inžinerinio statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 11 d. parengti kadastriniai matavimai, suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, todėl privažiavimo kelio duomenys buvo žinomi ir į juos buvo atsižvelgta. Akcentavo, kad įvažiavimui į pareiškėjos sklypą lieka pakankamo pločio – 4,38 m – valstybinės žemės tarpas apsilenkti dviem lengviesiems automobiliams, be to, pareiškėjos 16,21 m sklypo dalis dar papildomai ribojasi su privažiavimo keliu, kuriame taip pat neatmestina galimybė platinti įvažiavimą pareiškėjos nuožiūra nuosavame žemės sklype, be to, išvažiuojant iš pareiškėjos sklypo nėra intensyvaus eismo, nes keliu naudojasi tik 6 namų valdų savininkai. Atsakovės atstovų įsitikinimu, Komisijos sprendime yra pateikti išsamūs argumentai ir vertinimai, kadangi buvo išnagrinėti visi pateikti rašytiniai įrodymai ir nustatyta, kad planuojamas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas yra lygiagrečiai su esamu keliu, pažymėta, jog pareiškėja nenurodė, jog iš viso neteks privažiavimo į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. nenustatė, jog pareiškėja neteks patogaus ir saugaus įvažiavimo ir išvažiavimo į jai priklausantį turtą, todėl skundžiamo sprendimo nepanaikino.

Paaiškino, kad Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimus. Pagal Nutarimo 2.15 punktą, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams. Taigi, Nutarimu nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir kelių, gali būti parduodami ne aukciono būdu. Šiuo atveju buvo nustatytos aplinkybės, atitinkančios Nutarimo reikalavimus. Pabrėžė, kad Komisija įvertino teisės aktuose nustatytus kriterijus, detalizuojančius įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, ir pareiškėjos minimą aktualią teismų praktiką, kuria nustatyta visų sąlygų visuma. Teigė, kad nors pareiškėja nurodė, kad ginčo sklypas išpiltas tokia pat dolomito skalda, kaip ir kelias, todėl racionaliau šį sklypą būtų prijungti prie keliui aptarnauti reikalingo valstybei priklausančio sklypo, tačiau neįrodė ir teisės aktais nepagrindė, kad ginčo sklypas turi būti prijungtas „prie keliui aptarnauti reikalingo valstybei priklausančio sklypo“. Akcentavo, jog pareiškėja nurodo, kad jos žemės sklypo plane pažymėta, jog pareiškėjai priklausančiam pagalbiniam statiniui – malkinei naudoti yra nustatytas servitutas – teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi aptarnaujant šį 5 kv. m statinį, tačiau nepateikė duomenų ir įrodymų, kad minėtas servitutas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas ir galiojantis, t. y. nepateikė duomenų, kad servitutas buvo nustatytas sandoriu ir įregistruotas Registre, todėl nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad susiaurintas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą trukdo įvažiuoti nestandartinių gabaritų transportui, kadangi per 10 metų nebuvo matyti, kad koks nors didesnių gabaritų transportas būtų važiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Pažymėjo, jog įvažiavimas į kiemą niekada nebuvo įmanomas dėl ant (duomenys neskelbtini) sklypo įvažiavimo pareiškėjai priklausančių vartų, kurie susiaurina įvažiavimą į kiemą. Mano, kad klaidinantis yra teiginys, jog ant išpirktos žemės pastatyta tvora trukdo privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) kiemo didelių gabaritų transportui, nes 2021 m. spalio 8 d. sunkvežimis per ginčo objektą (valstybei priklausantį pravažiavimą) iki (duomenys neskelbtini) namo vartų važiavo be didesnių sunkumų. Paaiškino, kad valstybinės žemės išpirkimo procesas yra labai brangus, o aplinkos grožis nėra vienintelė žemės pirkimo priežastis, pagrindinė priežastis – neurologinę negalią turintis sūnus. Sena sklypo riba buvo prie pat priekinių durų į kelio pusę, dėl šios priežasties ant senosios sklypo ribos negalėjo būti statoma tvora, o tvora yra gyvybiškai reikalinga, nes vaiko elgesys dėl ligos gali būti neprognozuojamas ir vaiko saugumui užtikrinti nėra jokių kitų priemonių, kaip tik aplink sklypą pastatyti saugią tvorą, per kurią vaikas negalėtų išbėgti į kelią ar pasiklysti išėjęs iš akylai saugomo kiemo. Akcentavo, jog pateikti jai kaltinimai neatitinka tiesos, nes niekada nėra gavusi jokių pastabų, išskyrus teigiamus atsiliepimus, visada geranoriškai bendraujanti, gerai sutarianti su bendradarbiais. Akcentavo, kad su pareiškėjos šeima niekada nesielgė agresyviai ar nekorektiškai. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 11 01) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 02 01).

Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote, organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte (kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju (išskyrus, kai Projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamą rengti Projektą Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais) nurodytus veiksmus.

Kaip matyti iš teismui pateiktos laisvos įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo tarp privataus 0,1492 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini), sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos duomenų, pertvarkoma teritorija tarp 9-1 taškų ribojasi su žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras ribos posūkio taškas yra 9), taigi šalia nebuvo su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką žemės sklypų, todėl apie rengiamą projektą nebuvo teisinio pagrindo informuoti pareiškėją, taigi neapgrįstas skundo argumentas, jog buvo pažeista planuojamo rengti projekto viešinimo procedūra.

Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Nagrinėjamu bylos atveju Projektas buvo rengiamas Taisyklių 2.6 papunkčio atveju: kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau –ir Nutarimas) 2.15 punkto reikalavimus.

Nutarimo 2.15. papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.

Kaip matyti iš teismui pateiktos laisvos įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo tarp privataus 0,1492 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos duomenų, laisvas įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas yra tarp privataus 0,1492 ha žemės sklypo ir privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) (Inžinerinio statinio - privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini)- kadastriniai matavimai buvo parengti 2020 m. rugsėjo 11 d. ir šis inžinerinis statinys nuo 2021 m. lapkričio 16 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teise. Projekto rengėjai vadovavosi Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir turto skyriaus bei vyriausiojo architekto suderintu kelio planu. Gatvių ir privažiavimų sklypai formuojami kuo tiesesni ir vienodo pločio per visą savo ilgį, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533 “Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo“. Privažiavimo kelias yra suformuotas 5,0 m pločio lygiagrečiomis linijomis iki į privažiavimo pusę labiausiai išsikišusio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) B. S. pravažiavimo vieta šiuo metu yra ir visą laiką buvo ties (duomenys neskelbtini) žemės sklypu), įsiterpusį valstybinės žemės plotą tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės) sudaro siaura juosta, kurios plotis neviršija 10 metrų, todėl prie sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) proj. Nr. 1-A, esančio (duomenys neskelbtini), plotas -1491 kv. m, prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurio proj. Nr.1-B, plotas 136 kv. m.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įvertinus nustatytas faktinės aplinkybes ir atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog šio ginčo projekto atveju įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir kelio (gatvės) - kadastriniais matavimais suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privažiavimo, taigi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, todėl pareiškėjos skundo argumentai, jog sklypas nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu tarp privačių sklypų, nes tik viena sklypo kraštinė ribojasi su privačiu sklypu, o likusios 3 kraštinės ribojasi su valstybine žeme, todėl šis sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu ir gali būti prijungtas prie keliui aptarnauti reikalingo valstybinės žemė sklypo, yra nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, jog Įsakymas yra neteistas, nes prijungus 136 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie keliui aptarnauti reikalingo valstybinės žemė sklypo, taip būtų išvengta pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimo - pareiškėjai būtų užtikrinta galimybė įvažiuoti/išvažiuoti į namų valdą be kliūčių (pasak pareiškėjos, dėl susiaurėjusio įvažiavimo ir išvažiavimo, įvažiavimo stataus kampo, į kiemą negalės įvažiuoti krovininės transporto priemonės kietajam kurui atvežti ir kt.), todėl yra nepagrįstai ir neproporcingai apribota pareiškėjos teisė naudotis nuosavybe.

Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. (Taisyklių 33 p.). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 p.).

Kaip matyti iš teismui pateiktos laisvos įsiterpusios valstybinės žemės prijungimo tarp privataus 0,1492 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir privažiavimo nuo (duomenys neskelbtini), sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos duomenų, projekto rengėjai uždarajai akcinei bendrovei „Matininkas“ buvo pateikta Kėdainių rajono savivaldybės administracijos turima medžiaga - inžinerinio statinio (privažiavimo kelio nuo (duomenys neskelbtini)) 2020 m. rugsėjo 11d. parengti kadastriniai matavimai, suderinti su Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu, todėl privažiavimo kelio duomenys buvo žinomi ir rengiant projektą jie buvo įvertinti: sklypų formavimo ir pertvarkymo bylos sprendiniuose nurodyta, jog rytinė ir vakarinė įsiterpusio valstybinės žemės ploto riba gaunama pailginus besiribojančio žemės sklypo rytinę ir vakarinę kraštines iki neregistruoto inžinerinio statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos; privažiavimo kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane, kadastrinių matavimų duomenyse, koordinačių žiniaraštyje nustatytos kelio ribos taškų Nr. 14-25 koordinatės yra pažymėtos ir visiškai sutampa su privažiavimo kelio koordinatėmis projekto sprendinių brėžinyje. Taigi kelio riba įbrėžta pagal koordinates iš koordinačių sistemos (kelio plano ir projekto sprendinių brėžinys, kuriuose nustatytos tos pačios koordinatės). Tai įrodo, kad privažiavimo kelio ribos nebuvo pakeistos, plotis išliko toks pat (kelias nesusiaurėjo ir liko apie 5,0 m pločio) (inžinerinio statinio nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla).

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. AD-1-309 3.5 punkte nurodyta, kad žemės sklypo servitutų nėra, tačiau jos atstovo įsitikinimu pareiškėjos žemės sklypo plane pažymėta, jog pareiškėjai priklausančiam pagalbiniam statiniui - malkinei naudoti yra nustatytas servitutas - teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi aptarnaujant statinį - 5 kv. m. Atsakovė nepagrįstai šį servitutą panaikino.

Taisyklių, kurios reglamentuoja specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų - žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką, 53 punkte įtvirtinta, jog sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai. Pagal šių taisyklių 72.8 punkto nuostatas sprendime dėl projekto patvirtinimo nurodoma naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai. Taigi, siūlomi sprendiniai nustatyti servitutus įgyvendinami žemės savininkams tarpusavyje susitarus nustatyti servitutus. Pareiškėjos pateiktas sklypo planas neįrodo, jog siūlomas sprendinys buvo įgyvendintas.

Teritorijų planavimo dokumentu - žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu privačios žemės sklypus dalinant į du ar daugiau žemės sklypų arba atidalijant bendrosios nuosavybės teise turimų privačios žemės sklypų dalis ir suformuojant naujus žemės sklypus, jeigu esamiems ar būsimiems savininkams gali kilti sunkumų naudotis naujai suformuotais žemės sklypais, šio projekto sprendinių brėžinyje turėtų būti pažymimi žemės plotai, kuriuose būtų siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus - teismo sprendimu.