Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, t. y. asmeniu atsakingu Bendrovės vykdomų atsiskaitymų organizavimą bei tvarką, neužtikrino, kad Bendrovėje 2016 m. sausio–vasario mėn. būtų tinkamai laikomasi Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytos mokėjimų tvarkos, nes Bendrovė, turėdama mokestinių nepriemokų, vykdė atsiskaitymus su ūkio subjektais ir kitus mokėjimus, t. y.: 2016-02-25 G. S. išduodami komandiruotpinigiai 3 000 Eur; 2016-02-20 G. S. iš kasos išima 1 090 Eur; 2016-02-10 išmokėtas darbo užmokestis įmonės darbuotojams (G. S., N. S., V. B.) 967,46 Eur; 2016-02-10 išmokėta 800 Eur V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-29 išmokėta 1 150 Eur N. S. apmokėti ūkio išlaidas; 2016-01-29 išmokėta 1 200 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-22 išmokėta 725 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-21 išmokėta 850 Eur V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-17 išmokėta 1 100 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-13 išmokėta 2 600 Eur V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-08 išmokėta 755 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-04 išmokėta 600 EUR UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas G. S. paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami, savo kaltę pripažįsta. Pažymėjo, kad viskas prasidėjo, kai buvo įvestos sankcijos Rusijoje – labai sumažėjo krovinių, nukrito pervežimo kainos, o viskam reikėjo pinigų. Nurodo, kad jo įmonėje, kuri dirba jau apie 22 metus, su mokesčiais iki to visada buvo tvarka, buvo neatsiskaitę su SODRA, bet šiuo metu jau atsiskaitė. Sutinka, kad mokesčių administratorius teisingai nustatė apie atliktus mokėjimus kitiems ūkio subjektams. Šiuo metu mokesčius moka, yra susidariusi nepriemoka – 600 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka nesumažėjusi, liko tokia pati, kaip nurodyta Inspekcijos pareiškime. Apie mokėjimo atlikimo eiliškumą puikiai žino. Patvirtino, kad šiuo metu jo pajamos yra minimalios, gauna tokį atlygį, kad užtenka pinigų tik maistui ir susimokėti už butą. Bendrovės mėnesinė apyvarta sudaro 12 000 Eur. Teismo prašo griežtai nebausti, pripažįsta, kad padarė klaidą, mokesčių tikrai neslepia ir dėl to labai gailisi.

Mokesčių administratoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai. Prašymas atidėti ar bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant nepateiktas.

ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno 1 448 iki 2 896 Eur.

ATPK nenustato, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl kiekvienu konkrečiu atveju vertinant bei nustatant ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, vadovaujantis kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Nagrinėjamu atveju taikytinos, Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nuostatos, nustatančios, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos Bendrovės kasos knygos išrašo, nustatyta, kad Bendrovė atliko tokius mokėjimus: 2016-02-25 G. S. išduodami komandiruotpinigiai 3 000 Eur; 2016-02-20 G. S. iš kasos išima 1 090 Eur; 2016-02-10 išmokėtas darbo užmokestis įmonės darbuotojams (G. S., N. S., V. B.) 967,46 Eur; 2016-02-10 išmokėta 800 Eur V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-29 išmokėta 1 150 Eur N. S. apmokėti ūkio išlaidas; 2016-01-29 išmokėta 1 200 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-22 išmokėta 725 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-21 išmokėta 850 Eur V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-17 išmokėta 1 100 EUR G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-13 išmokėta 2 600 EUR V. B. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-08 išmokėta 755 Eur G. S. atsiskaityti su tiekėjais; 2016-01-04 išmokėta 600 EUR UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15–17).

Inspekcijos pateiktais duomenimis, kurių teisingumo G. S. neginčijo, nustatyta, kad tomis dienomis, kai Bendrovė iš kasos mokėjo įmonės darbuotojams darbo užmokestį arba vykdė atsiskaitymus su paslaugų tiekėjais, jai buvo fiksuotos iš viso tokio dydžio mokestinės nepriemokos: 2016-02-25 – 7 866,32 Eur ; 2016-02-20 – 7 866,32 Eur; 2016-02-10 – 7 879,32 Eur; 2016-01-29 – 7 805,82 Eur; 2016-01-22 – 7 576,82 Eur; 2016-01-17 – 8 266,82 Eur; 2016-01-13 – 151,82 Eur; 2016-01-08 – 8 151,82 Eur; 2016-01-04 – 8 151,82 Eur (b. l. 1).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Bendrovė 2016 m. sausio–vasario mėn. nebuvo pilnai padengusi mokestinių įsiskolinimų dėl lėšų trūkumo, todėl, privalėjo atsiskaitymus vykdyti laikydamasi Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytos eiliškumo tvarkos, t. y. pagal atsiskaitymus pagal vykdomuosius bei kitus mokėjimo dokumentus vykdyti tik po to, kai bus padengti mokestiniai įsiskolinimai valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. S., būdama Bendrovės vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais pažeidė Civilinio kodekso 6.930¹ str. 1 d. nustatytą mokėjimų eiliškumą bei tvarką ir šiais veiksmais padarė ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

G. S. dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino, kad įsiskolinimai valstybinio socialinio draudimo fondui buvo padengti, ir tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ATPK 31 str. 1 d. 1, 2 p.). Pats pažeidimas buvo padarytas dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties ir ši aplinkybė taip pat lengvina atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad G. S. už tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą.

Iš ABTĮ 50⁶ str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio paskirta nuobauda – 1 448 Eur bauda – savo griežtumu atitiktų G. S. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos A. T. praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, atsižvelgus į tai, kad yra trys atsakomybę lengvinančios ir nėra sunkinančių aplinkybių, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad G. S. už ABTĮ 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo nuomone, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir G. S. už jo padarytą ir ABTĮ 50⁶ str. 1 d. nurodytą pažeidimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 300 Eur baudą.

ATPK 313 str. 3 d., nustatyta, kad atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų.

Teismas, įvertinęs tai, kad G. S. paskirta bauda palyginus su jo gaunamomis pajamomis yra didelė, daro išvadą, jog paskirtos baudos sumokėjimą išdėstytinas, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 3 mėnesių laikotarpį, mokant į mėnesį po 300 Eur (3 x 100 Eur = 300 Eur). Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1, 3 p., 33 str., 50⁶ str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str., teismas

nutaria:

Pripažinti G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius ATPK 50⁶ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Išdėstyti G. S. paskirtos baudos sumokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos sumokant po 100 (vieną šimtą) Eur iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.