- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 2-155/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tefire“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakis“, V. R., A. M., P. J., J. K.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tefire“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-287-45/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tefire“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Tefire“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, vienašalės restitucijos taikymo ir nuostolių, padarytų neteisėtais nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo UAB „Tefire“ atskirasis skundas ir patenkintas šios bendrovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: areštuotas atsakovo UAB „Lakis“ 1 189 100 Lt vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, areštuotas atsakovų UAB „Lakis“, V. R. ir J. K. 103 085,78 Lt vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės, areštuotas atsakovų UAB „Lakis“, V. R. , J. K. , A. M. , P. J. 32 586 Lt vertės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės.
Atsakovas UAB „Lakis“, remdamasis CPK 145 straipsnio 6 dalies ir 146 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, leidžiant iš atsakovo UAB „Lakis“ areštuotų piniginių lėšų, esančių UAB „Lakis“ atsiskaitomosiose sąskaitose, mokėti su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais pagal sudarytas sutartis ir ieškovu UAB „Tefire“. Nurodė, kad, areštavus atsakovui UAB „Lakis“ priklausančias lėšas banko sąskaitoje (kadangi atsakovas vertingo nekilnojamojo ir pakankamai kilnojamojo turto neturi), atsakovas turės galimybę disponuoti tik apie 100 000 Lt suma, kurios visiškai nepakaks įmonės veiklai tinkamai vykdyti, nes atsakovas nebus finansiškai pajėgus tinkamai įvykdyti jau esamų užsakovų užsakymus, dėl ko turės atlyginti jų nuostolius; atsakovo banko sąskaitoje lėšų likutis nėra pakankamas visa apimtimi užtikrinti ieškovo reikalavimą, todėl, visiškai apribojus atsakovo galimybę disponuoti jo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, sutriks įmonės veikla, atsiskaitymai pagal vykdomas sutartis ir su valstybės biudžetu, darbuotojais, taigi net ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pablogėjusi atsakovo finansinė padėtis gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 17 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Lakis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pakeitė laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui UAB „Lakis“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškovu. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra veikianti įmonė, todėl besąlyginis pinigų areštas nepagrįstai apribotų jos interesus ir nepagrįstai apsunkintų ūkinę veiklą, atsiskaitymus su valstybės biudžetu, darbuotojais ir pan., t. y. pažeistų ekonomiškumo ir teisingumo principus. Teismas nurodė, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne apriboti atsakovo veiklą taip, kad jis praktiškai taptų neveikiantis ir būtų privestas prie bankroto dėl pradelstų ar laiku neįvykdytų prievolių valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kt.), darbuotojams, tretiesiems asmenims (pvz. lizingo bendrovėms), todėl laikinoji apsaugos priemonė – pinigų areštas – taikytina išimtiniais atvejais ir tokia apimtimi, kad atsakovas, kurio pinigai yra areštuoti, galėtų vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laiku atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, kreditoriais, mokėti atlyginimus darbuotojams, tretiesiems asmenims, t. y. vykdyti įprastą veiklą, ir kad pritaikytas lėšų areštas ženkliai nesutrikdytų kasdienės įmonės veiklos. Įvertinęs šių prievolių svarbą, teismas sprendė, jog, pritaikius atsakovo piniginių lėšų areštą, tikslinga leisti jam iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškovu (CPK 145 str. 6 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Tefire“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria leidžiama atsakovui UAB ,,Lakis“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių atsakovo atsiskaitomose sąskaitose, atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas nepagrįstai atsakovui suteikė teisę laisvai savo nuožiūra sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ir šių sutarčių pagrindu atlikti mokėjimus, kurių suma ir paskirtis yra neriboti, tokiu būdu sumažinant atsakovo mokumą ir tuo apsunkinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Teismo nurodytas ekonomiškumo principas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, negali nuneigti paties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo – maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas nurodo, kad antstolis, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rado ir areštavo iš viso tik 21 400,40 Lt atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Leidus atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su paslaugų teikėjais, šių lėšų neliks ieškinio reikalavimams patenkinti, todėl teismo sprendimas, jei jis bus priimtas ieškovo naudai, negalės būti įvykdytas net iš dalies.Apeliantas nurodo, kad atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir šį prašymą motyvuodamas apyvartinių lėšų trūkumu, nenurodė, jog jis turi galiojančią 2007 m. kovo 26 d. overdrafto sutartį, kuri patvirtina aplinkybę, kad atsakovas turi teisę, nepakankant apyvartinių lėšų banko sąskaitoje, pasinaudoti banko kreditu, kurio bendra suma negali viršyti 200 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Lakis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta, joje padarytos išvados atitinka teismų praktikoje suformuluotas taisykles dėl galimybių iš areštuotų lėšų sąskaitose atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad nutartimi atsakovui suteikiama teisė laisvai savo nuožiūra sudaryti naujas sutartis su trečiaisiais asmenimis, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad atsakovui iš areštuotų lėšų leidžiama atsiskaityti pagal jau sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais. Nurodo, kad ieškovas tendencingai interpretuoja atsakovo sudarytos overdrafto sutarties turinį ir klaidingai teigia, kad atsakovas turi galimybę vykdyti atsiskaitymus iš areštuotų sąskaitų, naudojantis overdrafto galimybe, kadangi areštavus sąskaitą, atsakovas apskritai negali pateikti bankui jokio mokėjimo nurodymo, nes jo bankas nevykdys.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui UAB „Lakis“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su paslaugų teikėjais ir ieškovu.
Atmestinas ieškovo UAB ,,Tefire“ atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai atsakovui suteikė teisę laisvai savo nuožiūra sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis ir šių sutarčių pagrindu atlikti mokėjimus, kurių suma ir paskirtis yra neriboti, tokiu būdu sumažinant atsakovo mokumą ir tuo apsunkinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad atsakovui UAB ,,Lakis“ iš areštuotų lėšų leidžiama atsiskaityti pagal jau sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, o ne savo nuožiūra sudaryti naujas sutartis ir pagal jas atsiskaityti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra veikianti įmonė, vykdanti ūkinę komercinę veiklą, todėl turinti atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, kreditoriais, mokėti atlyginimus darbuotojams, t. y. vykdyti įprastinę veiklą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.