Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) ieškinį atsakovams A. D., B. D., tretieji asmenys antstoliai J. P., V. Š., E. R., A. B., G. V., A. P., dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nukreipti atsakovo A. D. skolų VMI prie FM išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) į 3/8 dalis turto, paveldimo po A. D. mirties – 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis viralines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., 3/8 dalis transporto priemonės Mercedes Benz E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovė gavo antstolio J. P. 2023 m. sausio 2 d. patvarkymą Nr. S-24-172-300, kuriuo antstolis informavo, jog atsakovas vengė priimti palikimą, atsiradusį po A. D., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties.

Paskutinę teisės priimti palikimą dieną (2023-05-27) atsakovo skola ieškovei sudarė 2.662,00 Eur, kuri išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Testamentų registro informacija, palikimą po A. D. mirties priėmė tik atsakovė B. D., jai Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė G. D. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėjo A. D. turtą paveldėjo atsakovė B. D. Palikimo atsisakymo faktų nėra registruota.

Atsakovė pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo ½ dalį žemes sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį tvarto, ½ dalį viralines, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., po ½ dalį žemes sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ½ dalį transporto priemones Mercedes Benz E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovas yra palikėjo A. D. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turėjo teisę į palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendino. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti (nepriimti) palikimo, ieškovei nėra žinoma ir jų nėra. Atsakovas, būdamas ieškovės skolininku. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, tokį atsakovo elgesį vertino kaip nesąžiningą. Atsakovas per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas po palikėjo A. D. mirties atsiradusio palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas ieškovės teises. Atsakovas turi nesumokėtų administracinių baudų, kurios išieškomos antstolių, todėl jam neabejotinai turėjo būti žinoma apie turimus įsipareigojimus. Atsakovas neturi jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas neturi. Esant sąlygoms actio Pauliana ieškiniui tenkinti, remdamasi CK 6.66 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagal kurią nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007), prašė atsakovo atsisakymą palikimo, atsiradusio po palikėjo A. D. mirties, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ir nukreipti atsakovo skolų ieškovei išieškojimą į 3/8 dalis turto, paveldimo po A. D. mirties.

Ieškovė apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2024 m. sausio 3 d. gavusi antstolio J. P. 2024 m. sausio 2 d. patvarkymą Nr. S-24-172-300, ginčijamas sandoris (palikimo nepriėmimas) laikytinas įvykusiu (duomenys neskelbtini) ieškinys teikiamas nepraleidus vienerių metų termino, numatyto CK 6.66 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo antstolis J. P. nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, paaiškinusi, jog ji neturi pareigos mokėti atsakovo įsiskolinimo. Be to, dar anksčiau nei atsakovo tėvas mirė atsakovo motina, po kurios mirties atsirado palikimas. Tačiau tada ieškovė dėl atsakovo skolų išieškojimo nesikreipė, nors atsakovas taip pat buvo skolingas valstybei. Paaiškino, kad paveldėtą automobilį Mercedes perdavė sunaikinimui, pateikdama tai patvirtinantį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Byloje nustatyta, kad atsakovo 2 662.00 Eur skola ieškovei išieškoma vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas A. D., po kurio mirties palikimą priėmė atsakovė B. D., pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėjusi palikėjo A. D. turtą, t. y. ½ dalį žemes sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo, ½ dalį tvarto, ½ dalį viralines, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., į ½ dalį žemes sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ½ dalį transporto priemones Mercedes Benz E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. D. dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė.

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip atsakovo A. D. kreditorė, CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu ginčija skolininko sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. D. mirties.

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko nemokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu ir taikyti teisines sandorio negaliojimo pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, jog būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio pareiškimo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018 27 punktas).

Atsakovas A. D. neginčija, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į jį kaip skolininką. Antstolių informacinės sistemos duomenimis skirtingose antstolių kontorose vykdoma 17 vykdomųjų bylų (duomenys neskelbtini) dėl baudų ir kitų įsiskolinimų išieškojimo ieškovės naudai iš atsakovo.

Kreditorius, siekdamas sandorį nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, bet ir tai, jog skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeistos jo teisės.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019 19 punktas). Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui.

Šioje byloje ieškovė savo teisių pažeidimą dėl skolininko sudaryto vienašalio sandorio siejo su „kitokiu kreditoriaus teisių pažeidimu“, o būtent – su ieškovės galimybės išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovo A. D. turto sumažėjimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, galima situacija, kuomet kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę (pvz., išnuomojo įkeistą butą, sutartimi nustatė servitutą ar uzufruktą ir pan.), ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Galima situacija, kai skolininkas, perleidęs turtą, netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas A. D., po kurio mirties atsirado palikimas. Atsakovas po tėvo mirties, būdamas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo nepriėmė. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis dėl palikimo priėmimo į Plungės r. 2-ąjį notarų biurą kreipėsi atsakovė B. D. (mirusio A. D. sutuoktinė), kuriai (duomenys neskelbtini) Plungės r. 2-ąjį notarų biure išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo A. D. turtą.

Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu atsakovas nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas palikimo atsiradimo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto ar kitokio turto, iš kurio būtų galima visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditore – ieškove. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis, akivaizdu, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti tėvo palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį ir kitą turtą. Kadangi atsakovas neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės. Atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu atsisakius galimybės gauti mirusio tėvo turto dalį, tuo pačiu jis sumažino galimybę bent iš dalies atsiskaityti su ieškove ir taip įvykdyti skolinę prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas pritaria ieškovės nuostatai dėl ginčijamu sandoriu padaryto ieškovės kreditorinės teisės pažeidimo.

Atsisakydamas palikimo po tėvo mirties, atsakovas turėjo įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas atsisakyti palikimo, vertinamas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievoles – išraiška ir yra kreditoriaus ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo / palikimo nepriėmimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, jo atsisako ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – šiuo atveju kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditorės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiųjų asmenų valdymui ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Dėl to kreditorei neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Atsakovės nuomone, ji neturi pareigos mokėti atsakovo įsiskolinimo, tačiau CK 6.66 straipsnio ir kreditoriaus interesų gynimo kontekste nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi jai nėra perkeliamos atsakovo prievolės ir pareiga už jas atsiskaityti. Priešingai, panaikinus atsakovo atsisakymą nuo mirusio tėvo palikimo / jo nepriėmimą, šalys grąžinamos į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų nesąžiningo atsakovo neveikimo, t. y. į tokią padėtį, kuri būtų, jei atsakovas būtų priėmęs palikimą. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik atsakovė, pripažinus, jog atsakovas neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka 3/8 palikimo dalys.

Byloje nustačius, kad atsakovas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kito asmens – kreditoriaus teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kreditoriaus teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Ieškovė įrodė visas Actio Pauliana taikymui reikalingas sąlygas, todėl ieškinys tenkinamas, pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. D. mirties, bei leisti nukreipti atsakovo skolų išieškojimą vykdomosiose bylose į 3/8 dalį turto, paveldimo po A. D. mirties, valdomo B. D. ir 3/8 dalis pajamų, gautų perdavus sunaikinimui automobilį Mercedes Benz, neviršijant ieškinio sumos – 2 662,00 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos perskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos išlaidos. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl 60 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamas valstybei.

Iš atsakovo išieškotinos trečiojo asmens antstolio J. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties bei nukreipti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolų valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. (duoemnys neskelbtini) į 3/8 dalis turto, paveldėto po A. D. mirties, t. y. į 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalis viralines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., 3/8 dalis žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., į 3/8 dalis pajamų, B. D. gautų perdavus transporto priemonė Mercedes Benz E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sunaikinimui, neviršijant ieškinio sumos – 2 662,00 Eur.

Priteisti iš atsakovų A. D. ir B. D. po 30,00 Eur (trisdešimt devynių eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. D. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų antstoliui J. P..

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.