- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 1-977-718/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01353-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (V. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, laivų surinkėju, teistas:
1) 2013-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2013-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2013-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2d.
Aprašomoji dalis
nustato:
Kaltinamasis V. S. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį: 2013-07-29 apie 22.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išprovokavęs konfliktą su sūnumi R. S., panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t.y., tyčia jį pastūmė link išdaužto durų stiklo ir šis į stiklo šukę susižalojo ranką, tokiu būdu R. S. padarydamas pjautines dešinio alkūnės sąnario ir kairės plaštakos žaizdas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad R. S. jo vyriausiasis sūnus. Jis kartu su sūnumis R. S. ir A. S., kuriam šešeri metai, bei L. S. gyvena viename bute, bet skirtinguose kambariuose. Po santuokos nutraukimo L. S. su juo visiškai nebendrauja. Su sūnumi Ruslanu santykiai geri. 2013-07-29 apie 19 val., grįžo iš darbo į namus ir laiptinėje sutiko L. S. su sūnumi A. Sūnus norėjo pasivaikščioti su juo ir L. S. leidus jie nuėjo pasivaikščioti į parką. Tuo metu jis buvo blaivus. Parke sūnus žaidė su vaikais, o jis su draugu ir jo žmona gėrė alų. Apie 22 val. atėjo Lina su policijos pareigūnais ir vaiką nusivedė namo. Po pusės valandos jis grįžo į namus. Įėjęs į jų kambarį papriekaištavo Linai ir sūnui Ruslanui, kad dažnai kviečia policiją. Tarp jo ir R. įvyko žodinis konfliktas, jis pavadino sūnų „ožiu”. R. liepė išeiti jam iš kambario. Jis išėjo, bet vėliau vėl grįžo. Sūnus A. su mama miegojo tame pačiame kambaryje. Vos stovėdamas ant kojų jis netyčia nukrito ant R. S., gulinčio lovoje. R. jį pastūmė ir jis krisdamas išdaužė durų stiklą. R. pašokęs norėjo jam trenkti, bet pats atsitrenkė į išdaužtus durų stiklus. J. R. S. nestūmė, smurto nenaudojo, viską prisimena, nors ir buvo daug išgėręs alkoholio. R. nenorėjo sužaloti. Pamatęs, kad Ruslanui bėga kraujas iš rankos, išsigando. L. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išgėręs tampa agresyvus ir priekabus, vos laikosi ant kojų. Lanko specialius kursus, anoniminių alkoholikų klubą
N. R. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jo tėvas. Jų santykiai konfliktiški. Kai tėvas yra pavartojęs alkoholio, neįmanoma su juo bendrauti, nes pastoviai įžeidinėja ir puola jį. 2013-07-29 apie 21.30 val. grįždamas namo pamatė einančią mamą su policijos pareigūnais, o tėvas V. S. tuo metu prie bendrabučio gerė alų su draugais. Mama L. S. paėmė brolį ir grįžo į namus, o V. S. liko parke. Po 10 min. tėvas grįžo. Įėjo į jo kambarį, kuriame buvo jo brolis A. ir mama L. S.. Tėvas pradėjo jį įžeidinėti, apkaltino dėl policijos iškvietimo. Jis liepė tėvui išeiti iš kambario. V. S. išėjo, bet po kurio laiko vėl grįžo, ir pripuolęs prie jo, gulinčio lovoje, pradėjo smaugti. Jis, nukentėjusysis, atitraukė tėvo rankas ir pastūmė jį link durų. V. S. krisdamas atsitrenkė į duris ir išdaužė durų stiklą. Tada jis prišoko prie V. S., sugriebė jam už kaklo. Kaltinamasis taip pat griebė jam už kaklo, jie abu grūmėsi, su alkūnėmis spaudė vienas kitam kaklą. Grumtynių metu jis, nukentėjusysis, pats atsitrenkė į durų išdaužtus stiklus ir susižalojo kairę alkūnę ir plaštaką. Tėvas jo nestūmė į stiklus, jis pats grumtynių metu atsitrenkė į durų išdaužto stiklo šukes ir susižalojo. Mama pradėjo šaukti, kad jam bėga kraujas. Mama iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik nepaminėjo apie smaugimą. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Kaltinamasis nebuvo užgriuvęs ant jo lovoje.
Liudytoja ir nukentėjusiojo R. S. atstovė pagal įstatymą L. S. parodė, kad 2013-07-29 grįžo su sūnumi A iš darželio ir laiptinėje sutiko kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo blaivus. A. norėjo eiti su tėvu, todėl ji leido. Nesulaukusi jų sugrįžtant, paskambino policijos pareigūnams. Su policijos pareigūnais ir sūnumi Ruslanu nuėjo į tą vietą, kurioje matė kaltinamąjį, pasiėmė vaiką ir grįžo namo. Po pusės valandos grįžo kaltinamasis. Įėjęs į jų kambarį vartojo keiksmažodžius, įžeidinėjo sūnų R.. R. liepė kaltinamajam išeiti iš kambario. Kaltinamasis supyko ir išėjo. Vėliau sugrįžo, puolė ant R., gulinčio lovoje, užvirto ant jo, įlūžo lova. Ji nematė, ar kaltinamasis sudavė smūgį ar smaugė R.. R. pastūmė kaltinamąjį, ir kaltinamasis pakaušiu atsitrenkė į duris ir krisdamas išdaužė durų stiklą. Kaltinamasis atsistojęs puolė Ruslanui „į atlapus“, pastūmė R. į durų pusę. Jie susikabino ir stumdėsi, tuo metu R. susipjaustė rankas. Negali teigti, kad kaltinamasis pastūmė R., tai įvyko grumtynių metu. Tyčia tikrai kaltinamasis R. nestūmė. Pamačiusi kraują iškvietė greitąją ir policiją. Ligoninėje Ruslanui susiuvo alkūnę ir plaštaką. Girtas kaltinamasis specialiai eina į jų kambarį, provokuoja konfliktus, o vėliau priekaištauja, kad iškviečiama policiją.
Iš 2013-07-29 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2013-07-29 22.38 val. gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l.1-3).
Iš 2013-08-05 specialisto išvados Nr.G1657/13(03) matyti, kad remdamasis VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologo išrašu iš medicininių dokumentų ekspertas nustatė, jog R. S. padarytos pjautinės dešinio alkūnės sąnario ir kairės plaštakos žaizdos. Išvadoje nurodyta, kad rankų žaizdos galėjo būti padarytos ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku, t.y. 2013-07-29, apie 22.20 val. ir aplinkybėmis – stiklo šukėmis. Dėl šių sužalojimų R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 20).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad V. S. 2013-07-29 23.47 val. nustatytas 2,17 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 57).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Tačiau baudžiamajai atsakomybei atsirasti vien pasekmių nepakanka, nes straipsnio dispozicijoje yra nurodytas ir kitas būtinas objektyviosios pusės elementas - pasekmių sukėlimo būdas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. yra galima tik už nežymaus sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitaip smurtaujant, o jei pasekmės sukeliamos kitais, straipsnio dispozicijoje nenurodytais būdais, negalima ir baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant jį sužaloti. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė ar netiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba nors ir nenorėdamas šiame straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leisdamas kilti tokiems padariniams. Pažymėtina ir tai, kad smurtavimu sukeltas sveikatos sutrikdymas galimas tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Materialiose nusikaltimų sudėtyse būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių.
Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nurodyta, kad V. S. išprovokavęs konfliktą su sūnumi R. S., panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu, t.y. tyčia R. S. pastūmė link išdaužto durų stiklo ir šis į stiklo šukę susižalojo ranką, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę neigė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nurodė, kad su Ruslanu tarpusavyje susistumdė ir jis atsitrenkė į durų stiklą, kuris nuo smūgio sudužo, o R. įsipjovė stiklo šuke į ranką (b. l. 63-64). Papildomos apklausos metu V. S. patvirtino ankščiau duotus parodymus ir nurodė, kad tarp R. S. ir jo įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Susistumdymo metu buvo išdaužtas durų stiklas, į kurio šukes R. susižalojo ranką (b.l. 70-71). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad sunkiai galėdamas dėl girtumo pastovėti ant kojų, netyčia nukrito ant lovoje gulinčio R. S., R. jį pastūmė, o jis krisdamas išdaužė durų stiklą, tuomet pašokęs R. norėjo jam suduoti smūgį, bet pats atsitrenkė į išdaužto durų stiklo šukes. Kaip matyti, iš karto po įvykio V. S. nurodė, kad nukentėjusiojo nestūmė, jokio fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. nurodė, kad susistumdymo su V. S. metu jis „trenkėsi į durų stiklą ir tokiu būdu jį sudaužydamas susipjaustė dešinės rankos alkūnę“ (b. l. 15-16). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. kategoriškai nurodė, jog grumtynių su V. S. metu jis pats atsitrenkė į prieš tai V. S. išdaužtus durų stiklus ir susižalojo, jo kaltinamasis V. S. nestūmė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad grumtynių tarp R. S. ir V. S. metu R. S. nuo V. S. gauto smūgio sukdamasis į stiklus susižalojo dešinę ranką (b. l. 22-23). Teisiamojo posėdžio metu L. S. nurodė, kad grumtynių metu V. S. pastūmė R. į durų pusę, bet kategoriškai tvirtinti, kad kaltinamasis pastūmė R. negalėjo, nurodė, kad sūnaus sužalotą ranką pamatė tik grumtynių metu, kai jie buvo susikabinę ir stumdėsi, kad kaip tik tuo metu R. susipjaustė ranką. Ji nematė, kad V. S. būtų pastūmęs R. S.. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad smūgio Ruslanui kaltinamasis nesudavė. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo R. S. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, nustatyta, jog nukentėjusiajam rankų žaizdos galėjo būti padarytos ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku stiklo šukėmis. Kaip matyti, ekspertas nenustatė kitų sužalojimų, tik pjautines rankų žaizdas ( specialisto išvada surašyta iš medicinių dokumentų). Teismas neturi pagrindo netikėti teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiojo parodymais, kad jis pats atsitrenkė į durų išdaužtus stiklus grumtynių metu. Liudytojos L. S. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nenuoseklūs, skirtingi, jos parodymų nepatvirtina pats nukentėjusysis. L. S. nurodė, kad V. S. pastūmė R. į durų pusę, bet kategoriškai paneigė tą aplinkybę, kad kaltinamasis tai darė tyčia, tačiau teisiamajame posėdyje nukentėjusysis paneigė L. S. parodymus, R. S. nurodė, kad kaltinamasis grumtynių metu jo nestūmė link durų. Yra pagrindas teismui abejoti liudytojos L. S. parodymų objektyvumu, nes kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis ir gyvena kartu su ja ir vaikais viename bute, vartoja alkoholį ir išgėręs būna konfliktiškas, todėl siekdama, kad jis išsikeltų iš buto, ji gali būti neobjektyvi, nurodydama skirtingas aplinkybes, nei parodė kaltinamasis ar pats nukentėjusysis R. S..
Teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamojo V. S. veikos ir kilusių padarinių- nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, nėra tiesioginio priežastinio ryšio, kadangi V. S. tiesiogiai jokių veiksmų neatliko, nukentėjusysis susižalojo į stiklus ne nuo kaltinamojo pastūmimo ar smūgio. Negalima išvada, kad V. S. veiksmai, kurie pasireiškė susistumdymu, buvo nukreipti tyčia sužaloti R. S.. Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l p., 2 d., daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisintinas.
Byloje pareikštas civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 104,49 Lt sumai paliktinas nenagrinėtu, kadangi kaltinamasis išteisinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
V. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., teismas
nusprendžia:
V. S. (V. S.) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 104,49 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
V. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.