- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- A-444-1503-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Alovė“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas),
dalyvaujant apelianto Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, pareiškėjos UAB „Alovė“ atstovams advokatui Romualdui Mikliušui ir Vidui Buzui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Alovė“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
UAB „Alovė“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją, vadovaujantis galiojančiais detaliaisiais planais, suformuoti žemės sklypą prie UAB „Alovė“ priklausančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, bendrovė turi teisę išsinuomoti jos naudojamą žemės sklypą. Teigia, jog 1991 m. rugpjūčio 14 d. Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr.93 jai suteiktas 14816 kv. m. ploto žemės sklypas, kuriame buvo įrengti atrakcionai, Palangos miesto savivaldybės administracija 2006 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr.T2-90 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“, tačiau šis sprendimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendimu buvo panaikintas, dėl ko minėto žemės sklypo ribos aplink pastatus pasikeitė. Po šio teismo sprendimo atsirado būtinybė patikslinti bendrovės naudojamo žemės sklypo ribas, kadangi tinkamai neįforminus žemės sklypo nuomos santykių, bendrovė negali atlikti jokių kitų teisinių veiksmų. Pažymi, jog minėtas žemės sklypas (realiai naudojamas šiuo metu) yra įtrauktas tiek į Palangos miesto generalinį planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr.523, tiek į Plaušės gyvenamojo kvartalo suplanavimo projektą, patvirtintą 1994 m. rugsėjo 23 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr.44, todėl, bendrovės manymu, yra visos prielaidos sklypo ribų patikslinimui. Nurodo, jog 2007 m. lapkričio 15 d. bei 2007 m. gruodžio 7 d. raštais kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl žemės sklypo aplink pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), suformavimo, tačiau 2008 m. sausio 24 d. raštu atsakyta, jog bendrovės nurodyti žemės sklypo planavimo tikslai prieštarauja galiojančiam Palangos miesto generaliniam planui ir šiuo metu rengiamam Palangos miesto bendrajam planui, todėl detalusis planas negali būti rengiamas. Tvirtina, jog nesutikdama su tokiu atsakymu, 2008 m. birželio 16 d. prašymu dar kartą kreipėsi į atsakovą, kuris 2008 m. birželio 27 d. raštu atsakė, kad Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekte nebuvo pažymėtos minėto žemės sklypo kraštinės, sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, nenurodytas sklypo dydis, nenustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, todėl pagal šį teritorijų planavimo dokumentą Palangos miesto savivaldybė negalinti patvirtinti minimo sklypo dydžio, ribų ir apribojimų, o norint suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomo pastato, pirmiausia reikia kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl sutikimo rengti detalųjį planą, gavus nurodytą sutikimą, teikti prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl detaliojo plano rengimo. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracija privalo remtis tiek Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu, tiek Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano suplanavimo projektu, kadangi į šiuos planus yra įtrauktas ir minimas žemės sklypas, o dėl netikslumų šiuose planuose bendrovė nėra atsakinga, todėl jos teisės bei teisėti interesai negali dėl šių priežasčių nukentėti (I t. b. l. 3 – 4).
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Palangos miesto savivaldybės administracija prašo jį atmesti. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.7 punktą parduodant ar išnuomojant žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, detalieji planai rengiami pirkėjų ir nuomininkų lėšomis (I t. b. l. 64).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Alovė“ skundą, 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu jį tenkino. Teismas nurodė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 27 punktas numato, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Pagal Taisyklių 28.1 punktą inter alia išnuomojami šie naudojami žemės sklypai – užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatai (unikalūs Nr.2598-3001-3012; 2598-3001-3045; 2598-3001-3023), esantys (duomenys neskelbtini), taigi bendrovė turi teisę išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Civilinio kodekso 6.546 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Iš čia daro išvadą, jog pareiškėja savo teisę išsinuomoti minėtą žemės sklypą galės realizuoti tik jį suformavus. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypų formavimas yra vienas iš galimų detaliojo planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d.), be to, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad detalieji planai rengiami, kai žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Šiuo atveju detaliojo planavimo organizatorius yra atsakovas (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.1 p.), detaliojo planavimo darbus finansuoja planavimo organizatorius, o organizatoriaus teisės sklypo valdytojui ir naudotojui gali būti perleidžiamos tik sutartimi (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.3 p., 14 p.). Byloje nėra duomenų, kad tarp bylos šalių būtų sudaryta tokia sutartis, be to, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 1 d. sprendime buvo konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr.T2-90 „Dėl teritorijos prie statinių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ nurodant, kad detalųjį planą finansuoja UAB „Alovė“ yra neteisėtas ir naikintinas.
Teismas, sutikdamas su pareiškėjos argumentais, nurodė, jog detaliojo teritorijų planavimo dokumentais - Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektu bei Palangos miesto centrinės dalies detalaus plano suplanavimo projektu – atsakovas turi vadovautis formuodamas bendrovės skunde minimą žemės sklypą. Įvertinęs pareiškėjos 2007-2008 m. kreipimusis į atsakovą, teismas priėjo išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės administracija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl skundas tenkintinas (I t. b. l. 165 – 168).
III.
Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu, Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) nei Palangos miesto savivaldybė, nei Palangos miesto savivaldybės administracija nėra ginčo sklypo, esančio valstybinėje žemėje, savininkas; 2) Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta savivaldybės administracijos direktoriui galimybė perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sudarant sutartį su žemės sklypo savininku ar naudotoju. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.653 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.6 punkte numatytas vienas iš atvejų, kada perduodamos teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos ir sudaroma sutartis, t. y. kai numatoma formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių (II t. b. l. 6).
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Alovė“ siekė, kad atsakovas suformuotų žemės sklypą prie nuosavybės teise valdomų pastatų (duomenys neskelbtini), nuomai ir ginčijo Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus atsisakant tai atlikti (I t. b. l. 58 – 59).
Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, formuluojamą skundo reikalavimą bei jo pagrindimą, nagrinėjamu atveju nustatytina, ar prašomus įvykdyti veiksmus apeliantas privalėjo atlikti, ir ar tokią pareigą pastarasis pažeidė.
Byloje nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), bendrovei nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, lauko tualetas, kiemo aikštelė (I t. b. l. 6 – 7). Minėti turto objektai yra valstybinėje žemėje (I t. b. l. 135, II t. b. l. 6). UAB „Alovė“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, 2008 m. birželio 16 d. kreipėsi į apeliantą su prašymu pagal galiojančius Plaušės detalaus suplanavimo ir Palangos miesto centrinės dalies detalaus suplanavimo projektus suformuoti žemės sklypą prie bendrovei priklausančių pastatų (duomenys neskelbtini), į ką Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. birželio 27 d. raštu atsakė, jog šiuo atveju pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 2.7 punktą žemės sklypų detalieji planai rengiami pirkėjų ir nuomininkų lėšomis, o pagal Plaušės detalaus suplanavimo projektą ji negali patvirtinti minimo sklypo dydžio, ribų ir apribojimų, nes jame nepažymėtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)kraštinės, sklypo ribų posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, nenurodytas sklypo dydis, nenustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai (I t. b. l. 58 – 59).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos”, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės), 2.2 punkte nustatyta, jog „laikantis Taisyklių nuostatų, parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai“, 2.7 punkte įtvirtinta, jog „Žemės sklypų detaliuosius planus, žemės sklypų planus (schemas) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose pažymėtais tuose žemės sklypuose esančiais statiniais ir įrenginiais savivaldybės rengia savo lėšomis, kai formuojami grąžinami natūra, perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami ar nuomojami namų valdų žemės sklypai, taip pat žemės sklypai, priskirti statiniams ir įrenginiams, privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr.107-2688). Parduodamų ar nuomojamų namų valdų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų ar nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis. Parduodant ar išnuomojant kitus žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, išnuomojant žemės sklypus prie nuomojamų statinių ir įrenginių, nurodytieji planai taip pat rengiami pirkėjų ir nuomininkų lėšomis.“ Taigi, iš minėtame punkte įtvirtintų nuostatų lingvistinio, sisteminio ir loginio aiškinimo seka, jog, skirtingai nei teigia apeliantas, parduodant ar išnuomojant kitus žemės sklypus, naudojamus prie asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, minėtame punkte nurodytieji planai rengiami savivaldybės lėšomis, tačiau šiuo atveju taip pat galima išimtis juos rengti ir pirkėjų bei nuomininkų lėšomis.
Iš čia darytina išvada, jog atsakovo rašto teiginys, jog UAB „Alovė“ norimo išsinuomoti žemės sklypo detalųjį planą turi rengti savo lėšomis – nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese reglamentuojančiais teisės aktais – Teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymu Nr.D1-473 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis – pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju apeliantas detaliojo planavimo organizatorius (finansuojantis detaliojo planavimo darbus), todėl ir pareiga formuoti žemės sklypą tenka būtent jam.
Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta savivaldybės administracijos direktoriui galimybė perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sudarant sutartį su žemės sklypo savininku ar naudotoju, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.653 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo tvarkos aprašo 7.6 punkte numatytas vienas iš atvejų, kada perduodamos teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos ir sudaroma sutartis, t. y. kai numatoma formuoti žemės sklypus prie naudojamų statinių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog vien tokia įstatymų leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (kaip matyti iš bylos medžiagos tokia galimybė nerealizuota teisės aktų nustatyta tvarka), nesuteikia galimybės apeliantui įpareigoti detalųjį planą rengti žemės sklypo valdytoją ar naudotoją, be to, ne šiuo pagrindu buvo atsisakyta bendrovės atžvilgiu imtis žemės sklypo formavimo darbų.
Bylos medžiaga patvirtina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr.44 patvirtintas Plaušės gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projektas bei 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.32 patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, į kurių suplanuotą teritoriją patenka ginčo žemė. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog šie planai nuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog jais turi būti vadovaujamasi priimant kitus individualius aktus. Tokį detaliesiems planams būdingą bruožą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A5–63/2003). Dėl apelianto atstovės teismo posėdyje išreikštų abejonių, jog pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinę dalį neaišku, kokių veiksmų atsakovas turėtų imtis, nes ginčo sklypas jau suformuotas pagal detalųjį planą, o galiojantys detalieji planai neišsamūs, pasakytina, jog byloje sprendžiamas ginčas ne dėl patvirtintų detaliųjų planų teisėtumo, o dėl pareigos formuoti žemės sklypą nevykdymo, todėl apeliantui manant, jog tam yra kliūčių, pirmosios instancijos teismo sprendimo įpareigojimas nedraudžia imtis atsakovui pagal kompetenciją jam priklausančių veiksmų ar priemonių įgyvendinimo (pvz. inicijuoti detaliojo plano keitimo procedūrą ir pan.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei pritaikęs teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.