Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Audriui Matulioniui,

nukentėjusiesiems R. Z., A. Z., M. D., nukentėjusiųjų atstovui adv. Simonui Janušaičiui

kaltinamajam J. R.

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ..(duomenys neskelbtini)" konsultantu, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997-03-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. (LR BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 2) 1999-04-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 3 d. (LR BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 8 m.. 2004-05-21 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal LR BK 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstama, bet nerealizuotą savo ir kito asmens tikrą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, o būtent: jis, 2012-11-25 19.50 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikra teise reikalavo, kad R. Z. gražintų N. B. skolą 127 044 JAV dolerių (kas sudaru 341456,16 litų) iš kurių 10 000 JAV dolerių (kas sudaro 26 877 litus) jo pinigai, grasino ateityje panaudoti prievartą jo ir jo šeimos narių atžvilgiu bei sudavė nukentėjusiajam R. Z. kumščiu smūgį į dešinės pusės žandikaulį, padarydamas poodinę kraujosruvą. t.y. nežymu sveikatos sutrikdymą t.y. J. R. įvykdė nusikalstamą veikoją, numatytą LR BK 294 str. 2 dalyje.

Kaltinamasis J. R. teisminio posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad 1998 metais jis norėjo nusipirkti automobilį. Savo pažįstamo M. B., kuris gyvena Klaipėdos r., paprašė, kad jis padėtų įsigyti automobilį už 10 000 JAV dolerių. Pinigus sumoje 10 000 JAV dolerių M. B. jis perdavė asmeniškai, pastarasis pažadėjo surasti ir atgabenti automobilį iš JAV. Po kurio laiko jis (J. R.) tinkamą automobilį susirado Vilniuje ir jį nusipirko, todėl pranešė M. B., kad jau nereikia jam ieškoti automobilio Amerikoje, kadangi nusipirko čia vietoje Lietuvoje. M. B. vėliau jam pasiūlė jo nepanaudotus pinigus investuoti į jų verslą. Įmonės pavadinimo jis nežino, bet žino, kad tie žmonės siuntinėjo automobilius iš JAV į Emyratus. Kaip po kurio laiko sužinojo, kad vienas iš tų žmonių buvo N. B., kurį vėliau, jau investavus savusa pinigus, jis matė porą kartų. Jis sutiko investuoti į jų verslą, nes jam žadėjo, kad investavus 10 000 JAV dolerių, po metų jis uždirbs 20 000 JAV dolerių. Praėjus metams M. jam pasakė, kad tiems verslininkams nesiseka verslas ir jie negali jam gražinti pinigų, pradėjo vilkinti laiką, o jis laukė. Jis iš pradžių nežinojo, kas tie M. pažįstami verslininkai. Jis prisimena, kad 2011 m. M. jam atvežė dokumentus ir parodė, kad toks R. į kurio verslą investuoti jo pinigai turi finansinių problemų. Taip pat jam rodė vekselį, kuriame buvo pasirašyta dėl virš 120 000 JAV dolerių grąžinimo. Jis suprato, kad R. skolingas M. pažįstamam daug pinigų, kuriuos M. pažįstamas surinkęs iš įvairiu žmonių investavo į R. verslą ir tuos pinigus prarado. Jis žino, kad į R. verslą investavo M. pažįstamas ir pastarojo verslo partneris iš JAV, kuris siuntė automobilius iš JAV. M. pažįstamas, kuris investavo jo pinigus į R., ir to M. pažįstamo verslo partneris iš JAV jam visiškai nepažįstami žmonės. Prieš tai jis prisimena, kad 2011 m. vasaros pabaigoje-rudens pradžioje, jis su M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas tą R., tada šį žmogų pamatė pirmą kartą. Tada pokalbio metu R. pasakė, kad yra pasirašęs vekselį ir pagal jį grąžins skolą iš ko skolinosi. Kam R. buvo skolingas, jis nežino. Pokalbis vyko ramiai, jokių konfliktų nebuvo. R. pasakė, kad skolą turi grąžinti iki 2012-09-01d. Jis 2012 m. rugsėjo mėn. paskambino R.. R. telefono numerį jam davė M.. Jis norėjo atsiimti savo pinigus, kadangi tas verslo partneris iš JAV yra ir M. pažįstamas. Jis su šiuo vyru buvo vieną kartą susitikęs Klaipėdoje, po to kai R. jam pasakė, kad su įsiskolinimu susitvarkė, tačiau tas žmogus jam pasakė, kad jokie pinigai jam nebuvo gražinti. Tada jis 2012-11-25 d. apie 20 val. atvažiavo pas R. į (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie R. namo tvoros ir negalėjo užeiti į vidų, kadangi ten viskas buvo uždaryta. Jis šaukė R. vardu, bet jo niekas negirdėjo, nors namie buvo uždegtos šviesos. Jis tada į kiemą metė kažkokią skardinę, kad sukelti garsą. Kažkokia moteris per langą paklausė ko jis nori. Jis pasakė, kad nori pasikalbėti su R.. Ta moteris pasakė, kad R. nėra ir ką šiam perduoti. Jis pasakė, kad perduotų, kad atvažiavo J. iš Vilniaus. Tuo pat metu į kiemą išėjo R.. Tada jis R. paklausė, kada šis jam grąžins pinigus. Jis susinervino ir sudavė R. ranka per veidą. Jam buvo pikta, kad R. gyvena nuosavame name. Kieme stovi keturios visiškai naujos mašinos, o jis nesugeba atiduoti jo pinigų. Tada išbėgo žmona ir dukra, buvo daug šauksmo. Jis suprato, kad pokalbio nebus. Jis nuėjo nuo vartų, o moteris užtrenkė vartus. Jis išvažiavo. Daugiau su R. nesikalbėjo, jis niekam negrasino. Moterys šaukė, kad užpuolimas, tačiau jokio užpuolimo nebuvo, tiesiog pokalbio su R. metu jis nesusivaldė. Iš R. gyvenimo būdo jis mato, kad šis tiesiog vengia atiduoti pinigus.

Dėl savo poelgio labai gailisi, supranta, kad nereikėjo taip elgtis, tuo metu buvo impulsyvūs neapgalvoti veiksmai, daugiau taip ateityje nepasikartos, atsiprašo nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis R. Z. teisminio posėdžio metu parodė, kad 2011 m. gegužės mėn. jis atvažiavęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kieme rado jam nepažįstamus žmones. Jis vyrų paklausė, ko šie atvyko. Vyrai prisistatė, kad vieno vardas yra J., kad yra iš Vilniaus, o kitas yra M. ir yra iš Klaipėdos bei nurodė, kad atvyko nuo N. B. atsiimti pinigų. Jis jiems pasakė, kad nepažįsta jokio N. B. ir nėra nieko skolingas. Jie jam pasakė grasinančiai, kad duoda terminą jam iki 2011 m. rugsėjo mėn. grąžinti pinigus B. Kalba ėjo apie 127 500 doleriu sumą. 2011 m. rugsėjo mėn. pas jį vėl atvyko tas pats J. su kažkokiu kitu asmeniu, ir kuris buvo girtas ar apsvaigęs narkotikais, nes elgėsi labai agresyviai. Jis jų į kiemą neįsileido, o išėjęs prie vartų pasakė, kad jeigu jie fiziškai smurtaus, tai turės problemų. Po to jis apsisuko ir uždaręs vartelius nuėjo namo. Nuo to momento buvo visiška tyla iki 2012-11-25 19.50 val. kai jo mama stovėdama prie lango pasakė, kad jį kažkas kviečia. Jam pradarius duris ir paklausus kas ten jam atsakė, kad tai J.. Jis pagalvojo, kad tai jo bendradarbis J., todėl jis priėjęs prie vartelių juos atidarė. Atidarius vartelius jis pamatė, kad tai tas J. iš Vilniaus, kuris buvo pas jį atvykęs anksčiau. Su J. buvo jam nematytas vyriškis, kurio nosis buvo suplota kaip boksininko. Jis nustebo ir tik išgirdo „vaikine prisižaidei" ir tada prarado orientaciją nuo smūgio į žandikaulį. Visa tai matė jo motina, žmona ir dukros. Vyresnė dukra J. išstūmė pro vatrelius. Jis supranta, kad buvo reikalaujami pinigai kurie buvo versle kartu su pusbroliu A. Ž.. Jis prekiauja automobiliais pagal individualius užsakymus. Prasidėjus bankroto procedūrai jis negalėjo susitarti su banku dėl verslo išsaugojimo, todėl išvyko į Dubajų, kad išsaugoti dalį verslo. Prieš išvažiuojant jis su savo pusbroliu A. Ž., kuris irgi užsiima auto verslu susitarė, kad šis siųs jo automobilius į JAE perpardavimui. Iki 2010 m. verslas vyko normaliai. Dalį automobilių pusbrolis jam siųsdavo iš Lietuvos, dalį iš JAV. Pusbrolio verslo partneris JAV buvo N. B.. Verslo klausimais jis bendravo tik su A. Ž.. 2010 m. pabaigoje atėjus krizei ir sulėtėjus pardavimams JAE, automobilius teko parduoti ne tokia kaina kaip buvo sutarta su A. Ž., todėl gavosi 127 500 JAV dolerių, skola, kurią jis pripažįsta kaip savo asmeninę skolą ir pasirašė su A. Ž. paskolos raštelį skolą sugrąžinti iki 2012-09-12. Tų pačių metų liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje būnant kaime (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. Ž. su iki tol nepažįstamu asmeniu, kuris vėliau prisistatė kaip N. B.. N. B. pradėjo grąsinančiai kalbėti apie skolą bei sakyti, kad jeiju skola nebus sugrąžinta jo (R. Z.) dukros skolą atidirbinės JAE. Po šio pokalbio N. B. dar skambino spalio mėnesį norėdamas susitikti pasikalbėti. Tačiau kadangi jis (R. Z.) visus verslo reikalus tvarkė tik su pusbroliu A. Ž., todėl atsisakė susitikti su N. B.. Su kaltinamuoju J. R. jis asmeniškai jokių verslo reikalų neturėjo ir iki to momento kai pirmą kartą atvažiavo reikalauti grąžinti pinigus jis jo nepažinojo.

Savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko, kadangi dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelį šoką, buvo priverstas kentėti skausmą, taip pat patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, iki šiol jaučia nerimą.

Nukentėjusioji A. Z. teisminio posėdžio metu parodė, kad pastovūs grąsinimai jos vyrui ir jų šeimai vyksta jau keli metai. 2012-11-25 apie 20 val. būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas beldžiasi į vartus. Jų namas yra aptvertas ištisine tvora. Jos dukra M. D. atidarė pirmo aukšto langą ir liepė vyrams netriukšmauti. Ji girdėjo, kaip vyras prisistatęs J., kvietė R.. M. pasakė, kad R. nėra, tačiau R. Z. motina pakvietė R. ir jis išėjo į lauką pas tuos vyrus. Ji tuo metu stovėjo prie lango. Jos vyras priėjo prie vartų ir juos atidarė. Ji pamatė kaip du vyrai užėjo į jų kiemą. Vienas tų vyrų, vardu J. ranka sudavė smūgį jos vyrui į veidą, po ko vyras nugriuvo ant žemės. J. ji jau matė ne pirmą kartą jis buvo atvažiavęs ir ankščiau taip pat reikalvo sugrąžinti skolą. Tuomet ji su dukromis K. ir M. išbėgo į kiemą ginti R.. Kieme jos pradėjo šaukti ant tų vyrų, tačiau tie vyrai nekreipė į tai dėmesio, pradėjo jas įžeidinėti, J. liepė jai nutilti ir pasakė, kad ją ir vaikus išveš į mišką. Ji tai suprato kaip realų grasinimą. M. primigtinai reikalavo, kad jie išeitų iš kiemo teritorijos, o ji paskambino telefonu 112 ir paaiškino situaciją, tai pamatę vyrai išėjo iš kiemo ir išvažiavo. Abu vyrai reikalavo iš R. Z. grąžinti skolą. Nors jos atžvilgiu fizinio smurto niekas nevartojo, tačiau dėl šio įvykio ji patyrė stresą. Taip pat paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. pas juos į namus buvo atvykę du vyrai, kurie pasakė, kad juos siuntė N.. Vienas iš tų vyrų buvo J., o kitas vyras jai nepažįstamas. Ji girdėjo kaip J. ir tas vyras reikalavo iš R. gražinti N. pinigus. Ji bijojo, kad įvyks muštynės, nes matė kaip jie stumdė vyrą. Ji suprato, kad jie grasina vyrui ir norėjo vyrą užstoti. Tačiau J. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, po ko ji nuėjo atokiau. Vėliau tie vyrai išvažiavo, o R. jai papasakojo, kad jie sutarė, kad R. paskambins A. ir viską išsiaiškins. Tai tęsiasi nuo 2011 m. vasaros, kai J. pirmą kartą atvažiavo pakalbėti su R. pas juos į (duomenys neskelbtini), tačiau tada pokalbis vyko civilizuotai ir J. R. negrasino.

Nukentėjusioji M. D. teisminio posėdžio metu parodė, 2012-11-25 apie 20 val. būnant namuose savo kambaryje ji išgirdo, kad kažkas laužiasi į tvoros vartelius. Jos kambario langas yra iš gatvės pusės. Ji atidarė langą ir pamatė, kad prie vartų stovi du vyrai. Ji jų paklausė, ko šie laužiasi ir ko nori. Vienas iš tų vyrų jos paklausė ar yra tėvas. Ji atsakė, kad nėra ir paprašė pasakyti, kas jo ieško ir ką perduoti. Vienas iš vyrų pasakė, kad jis yra J. iš Vilniaus nuo N.. Ji paprašė, kad vyrai nelaužytų svetimo turto ir pasitrauktų nuo vartelių, o J. pasakė „tu neaiškink“. Matėsi, kad vyrai buvo agresyviai nusiteikę, nedraugiški. Tuo metu į lauką išėjo tėvas, kuris nuėjo link vartelių. Tuo metu mama sušuko, kad tėvą muša. Ji ir mama išbėgo į kiemą. Kaip tėvui buvo suduotas smūgis ji nematė. Mama liko su tėvu. o ji pribėgo prie tų vyrų ir liepė jiems išeiti iš privačios teritorijos. Tie vyrai keikėsi, jas įžeidinėjo ir joms grasino. Jai grasino, kad išveš ją. Mama tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pareigūnus. Tie vyrai tai girdėjo. Kai tie vyrai išėjo už vartų, ji užtrenkė vartus. Po to tie vyrai išvažiavo. Nors jos atžvilgiu smurto niekas nenaudojo, tačiau ji jų išsigando.

Liudytoja A. Z. teisminio posėdžio metu parodė, kad kai vasarą gyvena kaime tai kas antrą savaitę atvažiuodavo sūnus R.. Vieną kart būnant jam kaime pamatė, kad atėjo jo pusbrolis A. Ž. ir dar vienas žmogus kurio ji nepažįsta. Jie visi tryse kalbėjosi lauke. Ji pajuto, kad pokalbis tarp jų buvo nemalonus. Po to sūnus sakė, kad jam buvo grąsinama dėl kažkokios skolos. 2012-11-25 apie 20 val. būdama pas sūnų R. Z. namie, (duomenys neskelbtini), ji išgirdo kaip už vartų kažkas šaukia R. vardu. R. išėjo į kiemą. Tada ji išgirdo kaip R. sušuko lyg iš skausmo. Ji norėjo pasižiūrėti kas atsitiko, bet kol nuėjo iki lauko durų, R. jau buvo koridoriuje, o kažkokie vyrai teberėkavo už vartų. Ji pamatė, kad R. sužalotas veidas. Prisimena, kad tada pas R. į lauką išbėgo A. Z. ir M. D., kurios užstojo R. prieš tuos banditus. Buvo iškviesta policija. Kaip atrodė tie atvykę vyrai ji nematė.

Liudytojas A. Ž. teisminio posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo J. R. jis nepažįsta ir jokių asmeninių santykių su juo neturėjo. Su nukentėjusiuoju R. Z. šiuo metu santykiai yra nutrūkę dėl buvusių verslo reikalų dėl kurių vėliau kilo nesutarimai ir finansinės problemos. Viskas prasidėjo nuo to, kad gal prieš kokius 8-10 m. jis (A. Ž.) susipažino su N. B., kuris gyveno Amerikoje. Nuo to laiko jie bendrauja. Pusbrolis R. Z. užsiimdavo automobilių prekyba, remontu. Maždaug 2008 m., tikslesnės datos nurodyti negali, pas jį atvyko R. Z., kuris teiravosi ar jis nežino asmenų, kurie galėtu tiekti jo įmonei automobilius iš Amerikos į Emyratus. Jis R. Z. davė N. B. kontaktus ir šie jau kontaktavo be jo. Jis žino, kad N. B. įmonė tiekė iš Amerikos automobilius į Emyratus R. Z. įmonei. Apie šių asmenų verslo reikalus jis nieko nežino. Jis yra R. Z. verslo reikalams paskolinęs 127044 JAV dolerius, kurių iki šiol R. Z. jam nėra gražinęs, dėl to vyksta bylinėjimąsis teimuose, dėl to jis yra sulaukęs grąsinimų iš paties R. Z.. Jau vėliau jis sužinojo, kad R. Z. skolingas ir N. B. pinigų, tačiau kiek jis nežino. Su R. Z. dėl N. B. neatiduotų pinigų jis nėra bendravęs. Jo akivaizdoje N. B. R. Z. atžvilgiu jokio spaudimo nedarė. Liudytojas M. B. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis senai pažįstamas su N. B.. Žino, kad N. B. yra išvykęs į Ameriką ir ten turi verslą susijusį su automobiliu prekyba. Taip pat jis seniai pažįsta ir J. R.. J. R. žinojo, kad jis (M. B.) turi ryšių Amerikoje ir gali padėti nusipirkti pigesnį bet gerą automobilį Gal prieš kokius 4-5 metus J. R. paprašė padėti nupirkti automobilį. J. R. jam davė 10 000 JAV dolerių ir automobilis turėjo būti pigesnis nei Lietuvos rinkoje. Jis minėtus J. R. pinigus susisiekęs su N. B. perdavė juos į Ameriką. Po kurio laiko J. R. nusipirko automobilį Lietuvoje ir kito jau nebereikėjo, todėl jis paskambino N. B. į Ameriką ir pasakė, kad automobilio pirkti jau nebereikia. Tada N. B. pasiūlė investuoti tuos 10 000 JAV dolerių į šio verslą. Jis paskambino J. R. ir pasakė apie N. B. pasiūlymą. J. R. sutiko. Po kažkurio laiko J. R. pasidomėjo kaip vyksta verslo reikalai su pastarojo investuotais pinigais. Ilgą laiką nebuvo jokių duomenų apie N. B., nes šis su juo neusisiekdavo. Po to, kai jam pavyko 2010-2011 m. susisiekti su N. B., šis pasakė, kad turi problemų, nes N. B. verslo partneris N. yra skolingas didelę sumą pinigų ir todėl N. B. negali atiduoti investuotų J. R. pinigų bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kuriuos jis nuvežė J. R.. Minėtuose dokumentuose buvo nurodyti duomenys asmens, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (tikslių anketinių duomenų ir adreso jis nepamena), kuris buvo N. B. skolingas didelę sumą pinigų, galimai apie 130 000 JAV dolerių. J. R. pareiškė, kad norėtų tiksliai išsiaiškinti, ar šie dokumentai yra teisingi, ar ten nurodytas asmuo tikrai yra skolingas tuos pinigus N. B., o gal šis apgaudinėja. Jis pats savo automobiliu nuvežė J. R. į (duomenys neskelbtini) miestelį, dokumentuose nurodytu adresu. Minėtu adresu buvo didelis nuosavas namas, aptvertas tvora. J. R. išlipo ir kadangi vartai buvo atidaryti, nuėjo į kiemą. Jis išlipęs iš automobilio buvo kieme, kiek atokiau nuo J. R. ir vyriškio. Jis tik dalinai girdėjo vykusį pokalbį. Pokalbio metu kiek jam teko girdėti vyriškis prisipažino, kad tikrai yra skolingas pinigus apie 130 000 JAV dolerių bei todėl yra pasirašęs kažkokį vekselį, pagal kurį iki tam tikro laiko turi atiduoti pinigus. Po to, jis parvežė J. R. namo. 2012 m. vasaros metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jis sužinojęs, kad N. B. yra atvykęs į Lietuvą, apie tai pranešė J. R.. o šio prašomas suorganizavo jų susitikimą Palangoje. Palangoje J. R. ir N. B. pakalbėjo apie skolą. Vėliau, kai J. R. buvo mokslo reikalais Klaipėdoje, šis pareiškė, kad nori dar kartą pabendrauti su N. B. ir jie kartu nuvyko į Palangą, kur J. R. bendravo su N. B., Apie ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Vėliau iš J. R. žmonos jis sužinojo, kad šis yra sulaikytas dėl N. B.. Jis pats asmeniškai jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Liudytojas N. B. ikiteisminio tyrimo apklausos 2013-03-22 metu parodė, jis nuo 1995-1996 m. užsiima automobilių verslu. Šiuo metu jis su žmona yra Kanados korporacijos „(duomenys neskelbtini)." vienas iš steigėjų ir akcininkų, be to yra minėtos korporacijos prezidentas. Šį korporacija įsteigta 2010-02-04. Iki to jis turėjo savo verslą Amerikoje. Verslą vykdė su įvairiom įmonėm, o su pavieniais asmenimis, jei jie neturėjo įmonių rekomendacijų, jokių reikalų neturėjo. Gal nuo 2004 - 2005 m. savo verslą vykdo kartu su A. Ž.. Jokių problemų niekada nebuvo. Per A. Ž. jis susipažino su šio pusbroliu R. Z., kuris labai įspūdingai nupasakojo, pateikiant nuotraukas apie šio bendravimą su Emyratais ir galimybes ten verstis automobilių verslu, nurodydamas, kad ten turi savo įmonę „(duomenys neskelbtini)". Pasitikėdamas A. Ž. ir manydamas, kad R. Z. yra toks pat padorus verslininkas, jis sutiko investuoti į šio v ersla bei R. Z. išsiuntė iš Amerikos 28 įvairių markių automobilių bei 10 automobilių išsiuntė iš Lietuvos, kurių vertė 164 800 JAV dolerių, iš kurių buvo parduoti 27, jų vertė 90 744 JAV doleriai. Tam, kad galėtų minėtus automobilius pateikti R. Z. įmonei, jis banke paėmė paskolą, o kadangi R. Z. bei jo įmonė už automobilius neatsiskaitė, tai jis negalėjo atsiskaityti su banku ir prarado savo namą ir buvo priverstas su šeima keltis gyventi į Kanadą. Už automobilius R. Z. jam skolingas 164 800 JAV dolerių, tačiau kai supratęs, kad visų pinigų atgauti nepavyks, su R. Z. sutarė, kad šis bent jau dalį skolos atiduos, todėl buvo pasirašytas raštas dėl 90 744 JAV dolerių. Į jo verslą, pinigus buvo investavęs ir M. B., su kuriuo jis bendravo telefonu. M. B. pervedė į jo sąskaitą 10 000 JAV doleriu ir norėjo investuoti, kad augtų procentai. Jis pasiūlė pirkti automobilius ir siųsti į Emyratus, į Dubąjų. M. sutiko. Jis tuo metu dar nežinojo, kad verslas su R. Z. bus nuostolingas, todėl investavo M. pinigus į R. Z. siunčiamus automobilius. Kai jau viskas tapo aišku ir M. pareikalavo pinigų, jis pastarajam paaiškino visą situaciją ir davė R. Z. telefoną, tai buvo galimai 2011 metais. 2012 m. rudenį jam būnant Palangoje, jam paskambino M. B. ir paprašė susitikti. Jis pasakė, kad yra Palangoje ir šis atvyko. M. B. atvyko ne vienas, o su iki to jam nepažįstamu J. R.. M. B. pareiškė, kad investuoti 10 000 JAV dolerių, realiai yra J. R.. J. R. pareiškė, kad buvo susitikęs su R. Z., kuris pasakė, kad jam (N. B.) atidavė visą skolą, todėl jie atvyko prašyti savo pinigų. Jis pasakė, kad jokių pinigu R. Z. jam neatidavė, nes priešingu atveju jis butų atidavęs skolas. Tada J. R. su M. B. išvyko. Gruodžio 19 d. jam paskambino M. B. ir pareiškė, kad policija sulaikė J. R., kuris vyko pas R. Z. pasitikslinti, ar jam gražinta skolą, kurioje dalis pinigų buvo iš šio, ar R. Z. juos apgavo. R. Z. jam yra skolingas pinigų, tačiau jis iš pastarojo prašė gražinti skolą, nieko nereikalavo, jokių fizinės, psichinės prievartos priemonių šio atžvilgiu nei pats nenaudojo, nei kitų asmenų to neprašė. Apie tai, kad J. R. prašydamas atiduoti pinigus nurodė jo duomenis bei prieš R. Z. naudojo fizinę ir psichinę prievarta, jis sužinojau tik iš policijos pareigūnų. Dėl R. Z. įmonės ..(duomenys neskelbtini)" skolos Kanados korporacijai ,.(duomenys neskelbtini)." jis planavo kreiptis į teismą ir norėjo skolą atgauti teisėtais būdais (t. 2, b.l. 102-104).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu N. B. atpažino M. B., kaip asmenį vardu M., kuris investavo į jo verslą 10 000 JAV dolerių (t. 2. b.l. 31 -3).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu N. B. atpažino J. R., kaip asmenį vardu J., kurį jis matė kartu su M. B. ir kurį M. B. jam pristatė kaip tikrąjį 10 000 JAV dolerių savininką ir investuotoją (t. 2, b.l. 36-40).

Patvirtinant N. B. duotus parodymus prie bylos buvo prijungti dokumentai, iš kurių matyti, kad tarp N. B. ir R. Z. (jų įmonių) buvo susiklostę turtiniai santykiai (t. 2. b.l. 137, 138, 143-154, 170; t. 3, b.l. 42-45, 56-79).

Įvykio vietos apžiūros metu 2012-11-25 buvo apžiūrėta teritorija prie namo. esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad namas ir teritorija aptverti 1,80 m. tvora. Į teritoriją patenkama pro apie 1 m. vartelius, kurie atsidaro į kieme) pusę. Einant nuo vartelių link gyvenamojo namo, automobilių aikštelės, apie 2 m. atstumu nuo namo rasta metalinė geltonos spalvos 0,5 1. talpos „Utenos" alaus skardinė bei prie pat namo sulankstyta 0,25 1. talpos žalios spalvos gėrimo skardinė. Kairiau nuo namo įėjimo prie namo pastato rasta metalinė pasaga, kurią nukentėjusysis R. Z. atpažino kaip buvusią ant įėjimo vartelių. Šios dvi skardinės ir pasaga prijungta prie bylos medžiagos (t. 1. b.l. 11-14).

Atlikus R. Z. sveikatos istorijos apžiūrą, kartu su teismo medicinos ekspertu J. M. P., šis kaip specialistas pateikė savo išvada, kad R. Z. 2012-1 1-25 padarytas kūno sužalojimas - poodinė kraujosruva dešiniajame skruoste vertinama nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 49-52).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui, Savavaldžiavimas suprantamas, kaip nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkas vykdymas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės.

Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o tada atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

Taigi, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu metu duotus parodymus, liudytojų teismo metu duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. R. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą t.y jis, 2012-11-25 19.50 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikra teise reikalavo, kad R. Z. gražintų N. B. skolą 127 044 JAV dolerių (kas sudaru 341456,16 litų) iš kurių 10 000 JAV dolerių (kas sudaro 26 877 litus) jo pinigai, grasino ateityje panaudoti prievartą jo ir jo šeimos narių atžvilgiu bei sudavė nukentėjusiajam R. Z. kumščiu smūgį į dešinės pusės žandikaulį, padarydamas poodinę kraujosruvą. t.y. nežymu sveikatos sutrikdymą t.y. J. R. įvykdė nusikalstamą veikoją, numatytą LR BK 294 str. 2 dalyje tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikaltimu padarytas pasekmes, kaltinamojo J. R. asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.4 d.) Teismas atsižvelgia į tai, kad J. R. yra ankščiau teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, į psichiatro ir priklausomybių ligų gydytojų įskaitose neįrašytas.

Teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas mano, kad lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo R. Z. civilinis ieškinys dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei nukentėjusiųjų A. Z. ir M. D. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str, numato, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiųjų argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, o taip pat vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis R. Z. turi teisę reikalauti jam atlyginti patirtą neturinę žalą. Tačiau teismas priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes bei atsižvelgiant į kaltinamojo turinę padėtį. Teismas mano, kad nukentėjusioji M. D. taip pat patyrė psichinę prievartą, kad grasinimai susidoroti buvo realūs, todėl jos civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau mažesnei nei ieškinyje nurodytai sumai, priteisiant iš kaltinamojo 1000 litų neturinę žalą. Nukentėjusios A. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas ir laikytinas kaip iki galo nepagrįstas ir neįrodytas.

Daiktiniai įrodymai – dvi metalinės skardinės ir pasaga nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str.2d.

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str.2 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams įpareigojant J. R. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie nukentėjusių ir nesilankyti prie nukentėjusiųjų gyvenamųjų patalpų.

Į bausmės vykdymo laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2012-12-19 iki 2013-06-03 d.

Priteisti iš J. R. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Z. naudai.

Priteisti iš J. R. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos nukentėjusios ir civilinės ieškovės M. D. naudai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – dvi metalines skardines ir pasagą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.