- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-629-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02688-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- S. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei M. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. L. prašydama priteisti 20900 Lt negrąžintos paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos grąžinimo termino pasibaigimo (nuo 2008-11-27) iki pilno atsiskaitymo, indeksuojant priteistą skolą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) Ieškovė yra paveldėtoja pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (išduotą 2009-10-29). 2006-04-20, 2007-05-10, 2007-10-04, 2007-11-28, 2007-12-17 ir 2008-09-26 pasirašytais vekseliais ieškovės sutuoktinis paskolino atsakovei viso 20900 Lt. Atsakovė įsipareigojo pasiskolintus pinigus grąžinti sutartą dieną. Bet suėjus sutartam terminui, atsakovė įsipareigojimo neįvykdė ir pasiskolintų pinigų negrąžino. A. R. nesikreipė pas notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, kadangi atsakovė vis žadėdavo greitai skolą grąžinti. (duomenys neskelbtini) ieškovės vyras A. R. mirė, skolos atgauti nespėjo. Ieškovė yra paveldėtoja ir tikėjosi, kad atsakovė pagaliau grąžins skolą geruoju, skolos negrąžinus kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės M. L. ieškovei S. R. 20900 Lt skolos, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-11-27 iki 2012-09-20, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1727 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neneigė fakto, jog praleido terminą pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, nes to ji negalėjo padaryti nebūdama vekselio turėtoja, o reikalavimą įgijo tik tapusi mirusio vyro A. R. paveldėtoja. Ieškovė įrodinėjo prievolinių – paskolos – santykių egzistavimą pagal pateiktus paprastuosius vekselius. Teismas vertino, kad ieškiniui yra taikomas bendras ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.1d.) ir ieškovė nėra praleidusi termino reikalavimo teisei. Šiuo atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė M. L. 2006-04-20 paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2006-04-30 sumokėti A. R. 2500 Lt (b.l. 3), 2007-05-10 paprastuoju vekseliu 2007-05-19 sumokėti A. R. 3000 Lt (b.l. 8), 2007-10-04 paprastuoju vekseliu 2007-10-04 A. R. 5000 Lt (b.l. 7), 2007-11-28 paprastuoju vekseliu 2007-12-28 sumokėti A. R. 1000 Lt (b.l. 6) 2007-12-17 paprastuoju vekseliu 2008-01-17 dieną sumokėti A. R. 1000 Lt (b.l. 5), 2008-09-26 paprastuoju vekseliu 2008-11-26 dieną sumokėti A. R. 8400 Lt (b.l. 4), viso 20900 Lt. Pagal 2009-10-29 Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės, visi A. R. (A. R.), mirusio (duomenys neskelbtini), kreditoriniai reikalavimai priklauso mirusiojo sutuoktinei (ieškovei) S. R. (b.l. 13-14). Įvertinęs byloje pateiktus ieškovės skolos dokumentus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jie atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 str.), byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi pagal sutartis, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės 20900 Lt skolos (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.256 str., 6.260 str., 6.870-6.871 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovė M. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindė motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, išrašytiems vekseliams taikydamas paskolos sutarties normas, nevertino atsakovės pateiktoje užrašų knygelėje ties nurodytomis sumomis esančių kreditoriaus parašų, nesiaiškino jų atsiradimo aplinkybių. Visi įrašai atsakovės užrašų knygutėje turėjo būti vertinami atsakovės, kaip vartotojos naudai, nes jie liudija apie skolos grąžinimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino A. R. ir jo sutuoktinės S. R. pastovios ir neįregistruotos komercinės veiklos, kai be jokios licencijos jie skolino pinigus smulkiesiems verslininkams ir iš to gyveno.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. R. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl suteiktos paskolos nebuvo, o atsakovės pateikti įrašai jos užrašų knygelėje negali būti vertinami kaip paskolos grąžinimo faktą pagrindžiantys įrodymai, nes juose nėra jokių nuorodų į paskolos grąžinimą. Apeliantė teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl neatitinka datos jos pateiktuose įrašuose, kodėl nėra įrašų nuoseklumo pagal datas, kodėl nukirptas lapo kampas, negalėjo atsakyti į bet kuriuos teismo pateiktus klausimus, susijusius su atsakovės pateiktais įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo atsakovės pateiktus įrodymus su akivaizdžiais trūkumais įrodymų leistinumo ir priimtinumo prasme vertinti ir aiškinti juos apeliantės naudai. Paskolos sutartys buvo sudarytos tarp fizinių asmenų, todėl apeliantė šių sutarčių prasme nėra nei vartotoja, nei prisijungimo būdu sudariusi sutartį sutarties šalis, todėl skundo argumentai yra neteisėti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apeliantė iš esmės nurodo, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių taikymo ir įrodymų vertinimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi ieškovė savo reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių, ji turi įrodyti, jog atitinkamo dydžio paskolą suteikė, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad paskolą grąžino. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įrodinėjimo pareigą tarp šalių paskirstė tinkamai ir, konstatavęs, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paskolos sutarties sudarymo fakto (ši aplinkybė neginčijama ir apeliaciniu skundu), pagrįstai sprendė, kad procesinė pareiga įrodyti, jog paskola buvo grąžinta, tenka atsakovei. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės užrašų knygelėje esančių įrašų, tame tarpe A. R. parašų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė rašysenos ekspertizę, analizavo įrašų knygelėje turinį pagal nurodomas sumas, datas, įrašų nuoseklumą ir pan., bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pateiktojoje užrašų knygelėje esantys įrašai niekaip nepagrindžia paskolos grąžinimo pagal ieškinio pagrindu nurodomus vekselius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes įrašai knygutėje yra neinformatyvūs, niekaip nesiejami su konkrečiais paskoliniais santykiais, nurodytosios datos ir sumos nesutampa su vekseliuose nurodytomis sumomis ir datomis. Atsakovės teismui pateiktame lapelyje nėra jokių duomenų apie asmenis, surašiusius padrikus skaičius ant šio lapelio. Iš šio lapelio nėra galimybės nustatyti, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu rašė šią informaciją.
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės ir A. R. veiklos teisėtumo, nors toji veikla prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 1.73 straipsnis, 6.871 straipsnis numato galimybę sudaryti paskolos sutartis tarp fizinių asmenų, kas nagrinėjamu atveju sudarė ieškinio pagrindą. Byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl asmenų veiklos teisėtumo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti apeliantės nurodomas aplinkybes.
Pagal CK 6.228¹ straipsnį, vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Pagal CK 6.886 straipsnio nuostatas, vartojimo kredito santykiai susiklosto tarp asmenų, kai kredito davėjas įstatymu nustatyta tvarka ir atvejais dėl savo komercinės, profesinės veiklos turi teisę teikti, teikia arba įsipareigoja teikti vartojimo kreditą. Nagrinėjamu atveju minėtuose straipsniuose nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai nebuvo teikiami, todėl nebuvo pagrindo vertinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vartojimo kredito santykius. Apeliantė nelaikytina vartotoja nagrinėjamuose paskoliniuose santykiuose, tarp jos ir kreditoriaus pasirašyti vekseliai nevertintini kaip prisijungimo būdu sudarytos sutartys, todėl apeliantės argumentai dėl sutarties turinio vertinimo ir atitinkamai sukeliamų teisinių pasekmių atmestini kaip neteisėti.
Apeliantės teikiami įrodymai apie 10 000 Lt sumokėjimą 2007-05-25 mokėjimo nurodymu ir 2007-05-01 – 2007-06-30 sąskaitos išrašas nepagrindžia aplinkybės, kad buvo vykdomas skolos grąžinimas pagal byloje pateiktus vekselius. Byloje nustatyta, kad atsakovė eilę metų vertėsi smulkiuoju verslu ir pinigus skolindavosi ne tik iš A. R. ir ne tik byloje pateiktųjų vekselių pagrindu, bet ir iš kitų asmenų, ką papildomai pagrindžia ir pateiktasis sąskaitos išrašas. Todėl pateikiami įrodymai, kuriuose nėra jokių nuorodų apie paskolinių santykių pagal konkrečias sutartis ar vekselius vykdymą, negali būti vertinami kaip konkrečios prievolės vykdymas. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius vekselius 2007 m. gegužės 25 dienai atsakovė galėjo būti skolinga tik 5500 Lt, todėl akivaizdu, kad sumokama 10 000 Lt suma buvo dengiama kitų santykių pagrindu atsiradusi prievolė. Kiek tokių prievolių buvo, kaip jos buvo vykdomos, nustatyti pagal byloje teikiamus įrodymus nėra galimybės. Įrodinėjimas civiliniame procese vyksta laikantis įrodymų leistinumo taisyklių. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Vadovaujantis CK 6.65 straipsniu, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Jei kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime kad negali šio dokumento grąžinti, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės įvykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagal pateiktus įrodymus pagrįstai sprendė, kad skolos raštelių buvimas pas ieškovę, atsakovei nepateikus jokių skolos grąžinimo rašytinių įrodymų, leidžia teigti, kad paskola nebuvo grąžinta. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal paminėtas CK 6.65 straipsnio nuostatas, rašytinis paskolos ar jos dalies grąžinimo patvirtinimas turi būti išduodamas būtent skolininkui, kuris, savo ruožtu, turi teisę tokio patvirtinimo reikalauti, o ne paliekamas kreditoriaus dispozicijoje. Taigi atsakovė, nepareikalaudama nurodytų patvirtinimų iš kreditoriaus, prisiėmė riziką, kad paskolos grąžinimo faktas, kilus ginčui, nebus įrodytas.
Apeliantės teigimu, skolos grąžinimo faktą įrodo ta aplinkybė, kad kreditorius A. R. iki mirties nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo. Kolegijos vertinimu, toks teiginys yra apeliantės prielaida, kuri nepaneigia byloje surinktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog pagal byloje pateiktus vekselius skola buvo grąžinta.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Ieškovas pateikė įrodymus apie 800 Lt sumokėjimą už advokato pagalbą teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš apelianto priteistini 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti S. R. iš M. L. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.