Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. A. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Neringos policijos komisariatui dėl 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu J. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 1500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 100 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė administracinė nuobauda paskirta 1500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių Nuobauda skirta už tai, kad jis, 2007 m. lapkričio 24 d. apie 13:05 val. Neringoje, L.Rėzos g. vairavo automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.20 promilių), tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Transporto priemonė, kurią vairavo J. A., nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeistas KET 275 punkto reikalavimas. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto pažeidimo.

J. A. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad nebuvo baustas administracine tvarka, leistino greičio neviršijo, važiavo automobiliu esant būtinybei, nes sutrikus sveikatai važiavo pas vietinę medicinos darbuotoją, kad pastaroji suteiktų pagalbą. Be to, yra neįgalus, serga progresuojančia sunkia liga, todėl tenka dažnai automobiliu važinėtis pas gydytojus. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais pareiškėjas teismą prašo :

- pakeisti 2007 m. lapkričio 28 d. Neringos policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.17-23). J. A. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalies ir ATPK 123 straipsnio 6 dalies požymius.

Teismo posėdžio metu J. A. nurodo, kad nesirengė vairuoti automobilio neblaivus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, kilus problemų dėl sveikatos būklės, vyko pas pažįstamą medicinos darbuotoją, norėdamas, kad būtų suteikta medicininė pagalba.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę 1.2.2 „Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo būtinojo reikalingumo būklėje“, kuria nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Todėl negalima laikyti administraciniu teisės pažeidimu veikos, kuri padaryta siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji žala. Tačiau, kaip matyti iš pačio J. A. paaiškinimo ir teismui pateiktų duomenų, nėra pagrindo įvykdytos veikos pripažinti esant padarytos būtinojo reikalingumo būklėje, nes teismui nepateikti jokie duomenys apie kilusį pavojų jo sveikatos būklei būtent tada, kai jis vairavo automobilį. Teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.7-8) yra sudaryti apie jo sveikatos būklę laikotarpiais nuo 2006-10-29 iki 2006-11-21 ir nuo 2007-02-19 iki 207-03-07 ir nepatvirtina jo sveikatos sutrikimo pažeidimo įvykdymo metu, kuriuo grindžiama būtinybė vairuoti transporto priemonę jam esant neblaiviam. Todėl J. A. veika nelaikytina įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje, o priešingai, jo veiksmai vairuojant transporto priemonę neblaiviam galėjo sąlygoti dar sunkesnių pasekmių atsiradimą, nei jo nurodomas galimai išvengtas pavojus jo sveikatai. Todėl šios aplinkybės nevertintinos nei kaip būtinasis reikalingumas, nei kaip aplinkybės, galinčios būti pagrindu švelnesnės atsakomybės taikymui.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su sveikatos būkle, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 18 iki 24 mėnesių) skirta 18 mėn. Iš to seka, kad visos reikšmingos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos. Teisminio nagrinėjimo metu teismui pateiktas neįgaliojo pažymėjimas ir šią aplinkybę galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Tačiau kaip jau paminėta šioje nutartyje, J. A. yra skirta sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, todėl šios lengvinančios aplinkybės nustatymas teisminio nagrinėjimo metu, nepripažintinas svarbia aplinkybe, leidžiančia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones.

Teismui teikiami įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.7-8), neįgalumo pažymėjimas. Tačiau teismas šiuos įrodymus neturi pagrindo pripažinti faktiniais duomenimis, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Pateikti įrodymai patvirtina asmens sveikatos būklę, tačiau niekaip nėra susiejami su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones ir jokios naujos informacijos apie asmenį, kuri būtų neįvertinta skiriant administracinę nuobaudą, nėra pateikiama. Paminėtos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1524/2007). Kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, J. A. automobilį vairavo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, kartu padarė ir kitą KET pažeidimą, nes vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, todėl atsižvelgiant į padarytus kelis pažeidimus, kad vienas iš jų priskirtinas prie ypač sunkių, keliančių pavojų kitiems eismo dalyviams, jam paskirta administracinės nuobaudos rūšis negali būti laikoma per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

ATPK 27 straipsnio 3 dalis (tiek redakcija galiojusi iki 2008-01-01, tiek nauja redakcija) numato, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemones negali būti skiriamas asmenims, kurie naudojasi šiomis priemonėmis dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivūs. Pirmiausia teismui nepateikti jokie duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad J. A. naudojasi transporto priemone dėl neįgalumo, antra, nežiūrint to, kad J. A. neįgalus, įstatymo leidėjas numato tokios nuobaudos taikymą ir neįgaliam asmeniui, jei jis vairavo neblaivus. Taigi, paskirtoji nuobauda yra pagrįsta ir keisti jos termino ar netaikyti iš vis nėra jokio teisinio pagrindo. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, realią situaciją keliuose eina atsakomybės griežtinimo linkme ir yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno asmens veikloje (poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

J. A. gyvena (duomenys neskelbtini), urbanizuotoje teritorijoje, kur yra išvystyta ir susisiekimo infrastruktūra, yra galimybė nuvykti į gydymo įstaigas ir visuomeniniu transportu, todėl nepagrįstas jo teiginys, kad netekus teisės vairuoti pablogės jo sveikatos būklė. Pasisakant dėl šio motyvo taip pat pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kuris mano, kad jo gyvenimo kokybė ir kitų interesų tenkinimas yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Todėl dėl aukščiau aptartų aplinkybių, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Kelių eismo taisyklių 275 punktas taip pat numato imperatyvų draudimą, draudžiantį eksploatuoti transporto priemones, jeigu jos nustatyta tvarka neapdraustos. Kelių eismo taisyklių 61.3 punktas motorinės transporto priemonės vairuotojui numato pareigą su savimi turėti įstatymo nustatytą draudimo dokumentą.

Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn J. A. nei bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo vairuojama transporto priemonė būtų apdrausta įstatymo nustatyta tvarka, nurodė, kad privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis buvo pasibaigusi ir nauja nesudaryta. Todėl ginčijamu nutarimu jo veika pagrįstai yra kvalifikuota ir pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. lapkričio 28 d. Neringos policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 705445 palikti nepakeistu ir J. A. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.