Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. 2015 m. spalio 8 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Lexus RX330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė šalia stovėjusį automobilį.

N. G. kaltu prisipažino ir teisme paaiškino, kad atvažiavo pas antstolį, buvo tarpas ir į jį įlindo. Kieme buvo labai daug mašinų. Grįžo po 30-60 min., pamatė, kad už jo dar pristatyta mašinų. Labai atsargiai išvažinėjo. Nepažįstamas žmogus jam dar reguliavo, kur važiuoti. Nejuto nei garso, nei smūgio. Po kurio laiko paskambino policija, paklausė, ar buvo tame kieme, ir liepė atvažiuoti. Nuvažiavo labai greitai, pasakė, kad įbrėžė kitą mašiną. Ant jo automobilio buvo nubrauktos dulkės. Ant kito automobilio buvo mažas įbrėžimėlis. Labai atsiprašo. Bėgti nebuvo tikslo, nes turi „Kasko“ draudimą, jam tikrino blaivumą. Matė, kad reikia labai atsargiai išvažiuoti. Padėjo policijai, atvyko greitai, nepasišalino iš įvykio vietos. Jam 67 metai, prarasti teises būtų labai negerai, didelė nuobauda, kadangi reikia ir pas gydytojus važiuoti, ir maisto apsipirkti. Turi 41 metų vairavimo praktiką. Pripažįsta, kad pažeidimas padarytas jo automobiliu. Jokio garso nebuvo. Jei būtų supratęs, kad kliudė, būtų apsižiūrėjęs, iškvietęs policiją. Be galo apgailestauja. Būtų buvę galima išspręsti tai tarpusavyje, jei būtų žinojęs. Įvykis buvo apie 11 val. Policija jam paskambino 15.30 val. – 16 val. Tuoj pat grįžo į įvykio vietą, nors nežinojo, kodėl liepė jam atvažiuoti. Apgadino automobilį „Volvo“. Ten kiemas be galo apkrautas. Tas žmogus, kuris rodė, kaip išvažiuoti, jam apie apgadinimą nieko nepasakė. Buvo pabrėžimas, remontas kainavo 15 EUR. Jo automobiliui buvo tik nuvalytos dulkės, tai nupoliravo. Nukentėjusiosios automobiliui buvo įbrėžimas, numerio niekaip negalėjo apgadinti. Nežino, kas nutiko. Yra pasiruošęs dar kartą atlyginti žalą, specialiai nebėgo. Jo automobilis varomas dujomis. Tos dėmės ant asfalto negali būti jo. Vairuoja gerai, jį apstatė, dėl to buvo sunku išvažiuoti. Nežino, kodėl taip piktai nukentėjusioji ant jo kalba, visiems visko pasitaiko. Jis gali nukentėjusiajai išnuomoti kitą automobilį, kol jos bus tvarkomas. Jo automobilyje nėra garsinio daviklio atstumui matuoti.

Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad po pietų grįžo namo, automobilis nuo vakar dienos stovėjo kieme. Gavo šoką. Dešinės pusės durelės buvo nubrauktos. Šalia matėsi gazavimo žymės. Išėjus į kiemą, vaikinukas iš antstolių kontoros papasakojo kas nutiko, nurodė, kuri mašina stovėjo šalia jos mašinos. Įsidėmėjo valstybinius numerius. Durelės buvo nubraižytos, daug įbrėžimų. Numerius gal įlenkė ir kitas automobilis. Apgadinimai stiprūs. Estetinis vaizdas sugadintas. Durelės nubrauktos šviesiais dažais. Daugiau automobilių šalia jos automobilio tą dieną nestovėjo. Ji be transporto priemonės negali būti. Įvertinus asmens amžių, gal ir galėjo nejusti, bet ji bet kokiu atveju būtų jutusi. Išvažiavimas iš to kiemo sudėtingas, bet reikia įvertinti savo vairavimo įgūdžius.

Liudytojas M. G. teisme parodė, kad E. V. pažįsta, N. G. – ne. Žino, kodėl yra kviečiamas. Ponas išvažinėjo iš kiemo, kur jis dirba. Sunku buvo išvažiuoti. Jam išvykus, pastebėjo nubrėžtą E. V. automobilio šoną. Po 30-40 min. grįžo asmuo. Jei jis nejautė gabaritų, tai ir apgadino. Signalizacija nesuveikė. Apgadinimo garso negirdėjo. Nematė, kad kas ponui padėtų išvažiuoti. Jis nebuvo išlipęs iš automobilio apsižiūrėti. Nuolat stebi kiemą, jame esančius automobilius. Asmuo iš kiemo išvažiavo normaliai.

Liudytoja N. J. teisme parodė, kad asmenis pamena, žino, kad dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Dirbo su eismo įvykiais, gavo pranešimą, kad apgadintas automobilis. Kai atvyko, jau buvo atvykę patruliai, jie surinko medžiagą, surado liudytoją. Perėmė visą medžiagą ir nuvyko į komisariatą. Automobilio markės nepamena. Apgadinimų nepamena, bet jie buvo matomi. Nežino, ar asmuo galėjo nepajusti, visaip būna. Asmuo sakė, kad nepajuto. Iš to paties namo buvo liudytojas. Kai atvyko, N. G. jau buvo įvykio vietoje. Nežino, kas jam pranešė apie įvykį. Jis neneigė, kad apgadino, sakė, jog nepajuto. Apgadinimai atitiko. Ji formino protokolą, paėmė vairuotojo pažymėjimą.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad asmenų nepažįsta, žino, kodėl yra kviečiamas. Viskas buvo seniai, gavo iškvietimą, kad Vilniaus ar Vytauto gatvėje pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus juos pasitiko pranešėja. Apžiūrėję pamatė nubrauktą automobilio šoną. Paėmė paaiškinimą. Buvo susisiekta su kaltininku. Įvykį formino kelių policija. Asmuo atvyko gal už 10 min. nuo skambučio. Jis sutiko, kad galėjo padaryti apgadinimus, bet nepripažino, jog tyčia, sakė, kad nejuto, kadangi automobilis didelis. Apgadinimai sutapo. Mano, kad išvažiavęs iš tos vietos, jis turėjo pamatyti, kad apgadino kitą automobilį. Jis būtų pajutęs. Apgadinimas braukiamo pobūdžio. Kieme buvo automobilių, kurie galėjo kliudyti išvažiuoti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, E. V. paaiškinimu, M. G. paaiškinimu, N. G. paaiškinimu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be pažeidėjo visiško prisipažinimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo asmens transporto priemonės techninės apžiūros aktu.

Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad buvo apgadintas nukentėjusiai priklausantis automobilis „Volvo XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) N. G. pripažino, kad apgadino nukentėjusiosios automobilį. Tai, kad įvyko auto įvykis, patvirtino ir jį matęs liudytojas M. G., kuris nurodė, jog matė, kaip kieme išvažinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis, o jam išvykus, pastebėjo nubrėžtą E. V. automobilio šoną. Tokias aplinkybes patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad N. G., vairuodamas automobilį „Lexus RX330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino nukentėjusiosios automobilį, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

N. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to, jis pažeidimą padarė būdamas vyrensis nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias alinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulė N. J. 2015 m. spalio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad N. G. 2015 m. spalio 8 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Lexus RX330“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepalikęs tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudęs šalia stovėjusį automobilį, pažeisdamas KET pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

N. G., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Teismui asmuo taip pat aiškino, kad išlipęs apžiūrėti automobilio nebuvo, nejuto nei garso, nei smūgio. Liudytojas M. G., tiesiogiai stebėjęs eismo įvykį, teismui taip pat patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsitrenkus į nukentėjusiosios automobilį, signalizacija nesuveikė, apgadinimo garso negirdėjo. Nukentėjusioji E. V. teisme parodė, kad įvertinus asmens amžių, gal ir galėjo asmuo nejusti. Be to, pažymėtina ir tai, jog N. G. teisme nurodė, kad neturėjo pagrindo bėgti, automobilis tvarkingas, draustas „Kasko“, jis buvo blaivus, iš karto sužinojęs, kad įvyko eismo įvykis, grįžo atgal į įvykio vietą. Tokias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, nurodydami, kad asmuo už keletos minučių sugrįžo atgal į kiemą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra nežymūs, ką patvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad N. G. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, N. G. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes N. G. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, drausta, jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus, be to, į kiemą jis sugrįžo iš karto, kai tik jam paskambino policijos pareigūnai. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad N. G. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas N. G. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

N. G. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

N. G. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.