- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-1291-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00616-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Kreditorius
- HHDR SYSTEMS LTD
- Skolininkas
- UAB „Achempak“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto UAB „Achempak“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-884-217/2013 pagal kreditorės HHDR SYSTEMS LTD pareiškimą skolininkei UAB „Achempak“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius HHDR SYSTEMS pateiktu teismui pareiškimu prašė priteisti iš UAB „Achempak“ 23 133,76 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 173 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą, o jo nesant piniginių lėšų areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b.l. 10-11) kreditoriaus HHDR SYSTEMS LTD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
Kreditoriaus reikalavimams užtikrinti ir areštavo skolininkės UAB „Achempak“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, pareikšto reikalavimo sumoje – 23133,76 Lt, uždraudžiant skolininkei nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos, tačiau paliekant skolininkei teisę nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais. Neužtenkant (ar nesant) nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininkės UAB „Achempak“ pinigines lėšas, esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos 23133,76 Lt, leidžiant skolininkei iš jų atsiskaityti su kreditore, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
Teismas nustatė, jog pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, skolininkė vengia gera valia grąžinti skolą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog skolininkė, sužinojusi apie priimtą teismo įsakymą, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jai priklausantį turtą, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, išleisti pinigines lėšas, dėl ko nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu (b.l. 19-20) skolininkė UAB „Achemak“ prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-884-217/2013.
1) kreditorės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteisėtas ir nepagrįstas. 2013-01-03 UAB „Achempak“ pasirašydamas garantinį raštą dėl apmokėjimo HHDR SYSTEMS LTD garantavo, kad UAB „RMG Transport“ iki 2013-01-28 dalimis apmokės 8950 eurų už atliktas transportavimo paslaugas. 2013-01-18 UAB „RMG Transport“ sumokėjo 7768,80 Lt sumą. Kreditorė skolininkei UAB „Achempak“ nepateikė reikalavimų dėl įsiskolinimo apmokėjimo, duomenų apie esamą įsiskolinimo dydį.
2) Nepateikta įrodymų, patvirtinančių grėsmę pareiškėjo interesams. Sprendžiant kad skolininkas negalės įvykdyti teismo sprendimo vadovaujamasi prielaidomis.
3) UAB „Achempak“ turimo turto vertė ženkliai viršija pareikšto reikalavimo dydį, yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius HHDR Systems Ltd prašo atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą.
Nurodo, kad įsipareigojimas nurodytas garantiniame rašte nebuvo įvykdytas, susitarimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis po garantiniame rašte nustatyto termino nebuvo sudaryta. 2013-02-12 reikalavimas skolininkui dėl skolos sumokėjimo pagal garantinį raštą įteiktas registruota pašto siunta. Prašoma priteisti suma yra didelė ir tai yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtinė padėtis nebuvo žinoma, todėl pagrįstai atsižvelgta į ekonominę situaciją, į faktą apie skolininko vengimą atsiskaityti. Skolininkas ir po kreipimosi dėl apmokėjimo geranoriškai neapmokėjo įsiskolinimo. Nepateikta įrodymų, kad prašoma priteisti suma skolininkui nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui. Konkrečiam asmeniui pareikšta turtinio reikalavimo suma vertintina pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumas. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys yra juridiniai asmenys. Laikyti, kad 23 133,76 Lt suma veikiančiam juridiniam asmeniui yra didelė, nėra pagrindo, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikia įvertinti byloje esančius įrodymus. Duomenų apie vienos iš šalių nemokumą ar sunkią finansinę padėtį nenustatyta. Kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nei pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtinta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Duomenų, kad skolininkas bandytų perleisti ar kitaip apsunkinti naudojimąsi turtu, siektų sumažinti turimo turto vertę nenustatyta. Kreditoriaus nurodomi deklaratyvūs teiginiai apie skolininko nesąžiningumą, vengimą geranoriškai sumokėti pinigus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. O ieškinio suma pati savaime nepasunkina ir nepadaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Kreditoriaus HHDR Systems Ltd prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.