Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Daliai Markauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nurodžiusio (duomenys neskelbtini), įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto 14 kartų, teistumas neišnykęs,

skundą dėl 2011 m. sausio 3 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria pratęstas G. U. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi įtariamajam G. U. pratęstas suėmimo terminas vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. G. U. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. gruodžio 7 d. apie 10 val., įsibrovęs į A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė 109 litų vertės nukentėjusiosios DVD grotuvą „Tunex“.

Įtariamasis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be jo prisipažinimo, baudžiamojoje byloje yra ir kitų duomenų – nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad G. U. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimo terminas gali būti pratęstas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes.

G. U. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis nevedęs ir tvirti šeiminiai santykiai jo nesaisto. Įtariamasis teigia, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl iš esmės nuolatinės gyvenamosios vietos G. U. neturi. Suimtasis niekur nedirba, pagal jo žodžius, jis yra registruotas darbo biržoje ir gauna 326 litų dydžio pašalpą, kurios, akivaizdu, pragyvenimui negali pakakti. Suimtasis teistas keturiolika kartų, ir dauguma teistumų už savanaudiškas nusikalstamas veikas nuosavybei. Šiuo metu jam inkriminuojamą tokį pat savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, nukreiptą į lėšų gavimą nusikalstamu būdu, G. U. įtariamas padaręs praėjus vos dviem mėnesiams po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Šios aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis lėšas pragyvenimui ar bent dalį jų gali gauti iš savo nusikalstamos veiklos, o būdamas laisvėje bei norėdamas pragyventi ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus.

Be to, įtariama, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamame nusikaltime nebuvo antraeilis – jis įtariamas dalyvavęs nusikaltime tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujas, BPK 122 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė G. U. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.

BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nuosprendžiu G. U. buvo nuteistas už BK 241 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – pabėgimą iš (laikino) laisvės atėmimo vietos. Įvertinęs šią ir visas aukščiau išvardytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Įtariamasis nesutinka su įtarime išdėstytomis jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, interpretuoja jas savaip ir prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Tačiau aukštesnės instancijos teismas patikrina tik suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumą – kaltės, įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių vertinimo klausimai šioje proceso stadijoje nesvarstomi. Suėmimo pakeitimo kita kardomąja priemone iniciatyvą ir teisę ikiteisminio tyrimo metu turi tik prokuroras ar pirmos instancijos teismas.

Suimtasis taip pat nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą jam nedalyvaujant teismo posėdyje, apylinkės teismas pažeidė jo teises. Tačiau BPK 127 str. 6 d. nustatyta, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti <...> privaloma surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, suimtieji į tokius teismo posėdžius, jeigu nesprendžiamas daugiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas, paprastai pristatomi tik išimtiniais atvejais. Matyti, kad 2011 m. sausio 3 d. vykusiame apylinkės teismo posėdyje dalyvavo visi asmenys, kurių dalyvavimas buvo būtinas – prokuroras ir gynėjas. Šiame teismo posėdyje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimu. Todėl akivaizdu, jog 2011 m. sausio 3 d. posėdyje spręsdamas G. U. suėmimo termino pratęsimo klausimą pastarajam nedalyvaujant, apylinkės teismas nei BPK, nei kitų teisės aktų, ginančių žmogaus teises, reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina, kad teismas gali vertinti tik jau įvykusius faktus ir negali remtis tomis aplinkybėmis, kurių dar nėra, tačiau galimai bus ateityje. Todėl vertinti G. U. ketinimus susirasti darbą bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir atsižvelgti į juos, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą BPK reikalavimai nepažeisti, kardomosios priemonės terminas įtariamajam pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., todėl skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo G. U. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.