- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- AS-822-722-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01411-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD) sudaryti teisės normą, kuri padidintų jam kaloringumo kiekį; 2) įpareigoti KD tiksliai nustatyti salotų teikimą einamajam mėnesiui; 3) įpareigoti KD vegetariniame valgiaraštyje sumažinti riebalų kiekį ir įtraukti į valgiaraštį maisto gaminius pagamintus iš pieno produktų, kiaušinių gaminių, žuvies ir kitų produktų numatytų teisės aktuose; 4) panaikinti KD 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1567, 2011 m. birželio 3 d. Nr. 2S-1552, 2011 m. gegužės 30 d. Nr. 2S-1481, 2011 m. birželio 14 d. Nr.2S-1694, 2011 m. birželio 14 d. Nr. 2S-1687 sprendimus; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų 1 500 000 litų neturtinės žalos; 6) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2 000 000 litų neturtinės žalos; 7) panaikinti įtraukimus į linkusiųjų užpulti įskaitą; 8) panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.11 ir 210 punktus; 9) kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, kadangi jie prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui; 10) atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; 11) įpareigoti Vilniaus pataisos namus naudoti TV tiunerius su priedais ar kitais elektros prietaisais neįtrauktais į Bausmių vykdymo kodekso draudžiamųjų daiktų sąrašą; 12) įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, atitinkančias normas, nustatytas teisės aktais; 13) įpareigoti Vilniaus pataisos namus teikti dokumentų kopijas neapmokant išlaidų; 14) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. 28-1-499; 15) įpareigoti KD įtraukti į valgiaraštį lietuviškus nacionalinius patiekalus, kreminius gaminius, proporcingai valgiaraštyje teikti kruopas, kad visų rūšių kruopos kartotųsi po lygiai; 16) panaikinti Pravieniškių 2 pataisos namų-atvirosios kolonijos 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 9-17 dėl įtraukimo į įskaitą linkusiųjų užpulti; 17)panaikinti Vilniaus pataisos namų 2011 m. gegužės 11 d. įsakymą dėl įtraukimo į įskaitą linkusioj o užpulti; 18) patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; 19) patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma: atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo; panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktus; kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, kadangi jie prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui; įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas atitinkančias normas nustatytas teisės aktais. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2011m. rugpjūčio 15 d. skundo trūkumams pašalinti - pateikti teismui 5 patikslinto skundo egzempliorius su tinkamai nurodytais reikalavimais ir bylos proceso šalimis; pridėti skundžiamus aktus ir įrodymus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą . Nurodė, kad nutartyje nustatytų terminų trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai (10, 18-19 skundo reikalavimai) atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo nėra reikalavimai dėl administracinio ginčo ir jų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimais (8-9 skundo reikalavimai) panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktus; kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, kadangi jie prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui, iš esmės prašoma pakeisti (ištirti teisėtumą) norminio pobūdžio aktus, nustatančius taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis). Tačiau V. K., kaip fiziniam asmeniui nėra suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl minėtų teisės aktų pakeitimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnio 1 dalį. Be to, dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų norminių administracinių aktų ištyrimo bylos teismingos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo skundą dėl pažeistos teisės, nagrinėjančiam bylą teismui kiltų abejonė dėl išvardintų taisyklių atitikimo įstatymams, teismas nutartimi turi teisę pats kreiptis dėl norminio pobūdžio aktų ištyrimo. Todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktai).
Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas (12 skundo reikalavimas) įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas atitinkančias normas nustatytas teisės aktais iš esmės yra nukreiptas į ateitį, todėl negali būti laikomas ginču dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ir nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
II.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas, kadangi skundžiamoje nutartyje sąmoningai nurodo tik dalį teisės normų, kuriomis siekia suklaidinti pareiškėją. Pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis nustato teisę kreiptis į teismą su prašymu ištirti, ar norminis teisės aktas neprieštarauja įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įstaigų pareigūnai pažeidžia pareiškėjo teises, įpareigodami pareiškėją atlikti veiksmus, remdamiesi poįstatyminiais teisės aktais, kurie prieštarauja įstatymams ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojų veiksmai negali prieštarauti įstatymams, pareiškėjas mano, kad jo skundo reikalavimai yra pagrįsti. Pareiškėjas skundo reikalavimus pagrindė įstatymais, nurodydamas, kad valstybės įstaigų veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybės tarnautojai turi būti patraukti atsakomybėn apkaltos proceso tvarka, o jų priimti norminiai teisės aktai – panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija skundžiamos nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu reikalavo atleisti iš pareigų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorių; patraukti apkaltos procesui Teisingumo ministrą dėl priimto teisės akto prieštaraujančio įstatymams; patraukti Vilniaus pataisos namų direktorių apkaltos procesui dėl neveikimo ir neteisėto baudimo (10, 18-19 skundo reikalavimai).
Šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje nenagrinėtinas administraciniame teisme.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statutas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti reikalavimai (10, 18-19) nelaikytini reikalavimais dėl administracinio ginčo ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies prasme ir jų nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą šioje dalyje (dėl 10, 18-19 skundo reikalavimų) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas skundu taip pat reikalavo panaikinti Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” (toliau –ir Įsakymas) 73.11 ir 210 punktus; kreiptis dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių” 73.11 ir 210 punktų į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištyrimo, kadangi jie prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui (8-9 skundo reikalavimai).
Pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas (jo dalis) yra laikytinas norminiu teisės aktu, kadangi yra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl pirmiausia turi būti ištirta, ar Įsakymo nuostatos atitinka Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, ir tik pripažinus, kad jo nuostatos prieštarauja Bausmių vykdymo kodeksui, norminio administracinio akto nuostatas galima laikyti panaikintomis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 2 dalis). Taigi, iš skundo reikalavimų turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės siekia ištirti nurodyto Įsakymo nuostatų teisėtumą.
Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu.
Šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnį, kadangi įstatymas jam tokios teisės nesuteikia. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesioginio ryšio su individualia byla, kuri, pagal įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, turi būti inicijuota dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Bylos medžiaga nepatvirtina kito individualaus ginčo buvimo, išskyrus ginčą, kilusį dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių teisėtumo. Kitaip tariant, šioje byloje pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar pastabų, kokį konkretų ginčą, sietiną su skundžiamo Įsakymo Nr. 194 73.11 ir 210 punktais, kilusį viešojo administravimo srityje, siekia išspręsti pareiškėjas.
Tuo tarpu, pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės pasinaudoti ABTĮ 111 straipsnyje įtvirtinta teise prašymui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo paduoti, atmestini.
Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų norminių administracinių aktų ištyrimo yra teismingos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį (dėl 8-9 skundo reikalavimų) pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu.
Pareiškėjas skundu taip pat reikalavo įpareigoti Vilniaus pataisos namus sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, atitinkančias teisės aktais įtvirtintas normas (12 skundo reikalavimas).
Kaip minėta, administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje yra numatyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo turiniui. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktais, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-261/2007; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-669/2009).
Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas reikalavo sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, atitinkančias teisės aktais įtvirtintas normas, nenurodydamas nei su kokiais atsakovo veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu jis grindžia savo teisių, dėl kurių gynimo jis kreipėsi į teismą, pažeidimą, darytina išvada, kad toks reikalavimas negali būti laikomas ginču dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra iš esmės nukreiptas į ateitį ir dėl to negali būti nagrinėjamas administracinių teismų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra nukreiptas į ateitį ir dėl to yra nenagrinėtinas teismų, iš esmės priėmė tinkamą sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje (dėl 12 skundo reikalavimo) atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.