Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Agnei Kubiliūtei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 1999-04-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, 1 250 Lt bauda su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 47 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (I), 145 straipsnio 1 dalyje (II), 140 straipsnio 2 dalyje (III), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. birželio 27 d. apie 16 val., nuomojamos sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia sudavė savo sugyventinei E. S. delnu per veidą ir šiai nuo smūgio parvirtus ant žemės, įspyrė jai į šoną, suėmęs už rankos valkiojo ją gulinčią po kiemą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą (I).

Be to kaltinamasis R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. birželio 27 d. apie 16 val. 30 min. nuomojamos sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė savo sugyventinei E. S. delnu per veidą ir šiai nuo smūgio parvirtus ant žemės, jai suėmęs už rankos valkiojo ją gulinčią po kiemą (III).

Kaltinamasis R. G. teisme dėl jam pareikštų kaltinimų, kad E. S. sukėlė fizinį skausmą prisipažino visiškai ir parodė, kad namo iš Kauno grįžo išgėręs du butelius sidro. Namuose dar gėrė. Jautėsi stipriai apsvaigęs. Tarpais suvokdavo ką daro, tarpais – ne. Sugyventinei sudavė per veidą, bet galėjo ir įspirti. Pamena, kad už rankos valkiojo po kiemą. Gailisi, kad smurtavo prieš savo sugyventinę bei šiai sukėlė skausmą. Nukentėjusiosios atsiprašė. Neprisimena, kad būtų jai grasinęs. Savo sugyventinei nenorėjo sukelti grėsmės gyvybei. Girtas prišnekėjo nesąmonių. Šautuvo neturi, nors leidimą jam laikyti turi. Tėvo šautuvas buvo rastas kitoje mamai priklausančioje sodyboje. Nežinojo, kad garaže yra šautuvas. Ginklą matė prieš porą metų, kai dar tėvas buvo gyvas. Buvo registruotas darbo biržoje, bet kai buvo sulaikytas, paskirtu laiku nenuėjo. Išgeria nedažnai – atsiradus šeimyninėms problemoms. Nemano, kad jam reikia gydytis, kadangi draugei laukiantis alkoholio nevartojo pusę metų. Šeimą išlaiko jis. Niekada anksčiau nebuvo pakėlęs rankos.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamojo kaltė dėl E. S. sukelto fizinio skausmo pilnai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniu pranešimu, blaivumo testu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. S. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu išgėrinėjo. Tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, kurio metu šis jai trenkė per veidą. Jai parvirtus, kaltinamasis ją tampė. Vieną kartą ją užkabino koja bevirsdamas, todėl jai pasirodė, kad spyrė. Po įvykusio smurto, ji paprašė pažįstamo, jog šis ją ir sūnų nuvežtų pas jos mamą, kur vaiką ir paliko. Kai ji grįžo namo, sugyventinis antrą kartą prieš ją smurtavo – sudavė per veidą, parvertė ant žemės ir po kiemą tampė. Jautė fizinį skausmą. Taip pat sakė, kad atsineš iš garažo ginklą ir ją nušaus. Jai buvo žinoma apie šautuvą, kuris buvo R. G. tėvo, tačiau žinojo, jog šio namuose nėra. Kaltinamojo rankose ginklo nematė. Konflikto metu buvo išsigandusi, kadangi sugyventinis prieš ją smurtavo. Nebijojo, kad grasinimas nušauti bus realiai įvykdytas, nes žinojo, kad ginklo kaltinamasis neturi. Buvo supykusi, todėl policijoje pasakė, kad jai grasino, nors bijojo tik dėl jos atžvilgiu naudoto smurto. Skambindama policijai galvojo, kad sugyventinį tik išveš ir išblaivins. Ji nenorėjo, kad taip nutiktų. Šis gyvenime jai labai padėjo, šiuo metu vienas išlaiko šeimą. Kai kvietė policiją, ir pati buvo neblaivi. Ir ją apklausinėjant taip pat buvo neblaivi. Buvo nustatytos 3 promilės girtumo. Blaiva nebūtų skambinusi policijai. Būtų pasiėmusi vaikus ir išėjusi. Su kaltinamuoju susitaikė ir šiam atleido.

Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2016-06-27 E. S. policijos pareigūnus iškvietė dėl sugyventinio R. G. jos atžvilgiu panaudoto fizinio ir psichologinio smurto, jame užfiksuotas pasireiškusio smurto pobūdis (b. l. 15-16).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. G. 2016-06-27 17 val. 59 min. buvo nustatytas 3.30 promilių girtumas (b. l. 39).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad E. S. 2016-06-27 19 val. 2 min. buvo nustatytas 3.15 promilių girtumas (b. l. 28).

Iš 2016-06-28 apžiūros protokolo nustatyta, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo nukentėjusiosios teigimu naudojasi jos sugyventinis R. G., rastas medžioklinis šautuvas su šoviniais dėtuvėje. Pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30404-16 pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (b. l. 10-11, 12).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (I), 140 straipsnio 2 dalį (III), kaip atskiri nusikaltimai, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą nenustatyta, jog kaltinamasis būtų turėjęs vieną nusikalstamą sumanymą – sukelti fizinį skausmą savo sugyventinei E. S., todėl tokios nustatytos aplinkybės neleidžia kaltinamojo nusikalstamos veikos įvertinti kaip tęstinės.

Kaltinamasis R. G. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2016 m. birželio 27 d. apie 16 val. 30 min. nuomojamos sodybos kieme, (duomenys neskelbtini), grasino E. S. nužudyti, sakydamas, kad atsineš šautuvą iš garažo ir ją nušaus, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. G. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. nurodė, kad neprisimena grasinęs sugyventinę nužudyti, taip pat nurodė, kad nežinojo kur buvo paslėptas šautuvas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus taip pat nurodė, kad neišsigando kaltinamojo žodžių dėl pažado ją nušauti. Ji būdama neblaivi, pikta ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Kaltinamajam neigiant savo kaltę, nukentėjusiajai patvirtinant, kad neišsigando kaltinamojo žodžių dėl pažado ją nušauti, nes žinojo, jog šautuvo sugyventinis neturi ir nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių R. G. inkriminuojamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalies padarymą, R. G. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi kaltinamasis R. G. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgius, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo veiksmais bando įrodyti, kad tai daugiau nepasikartos. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos jų padarymui.

Skiriant kaltinamajam R. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nusikaltimai nesunkūs, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš savo sugyventinę naudojamas fizinis smurtas ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – veikos buvo padarytos dėl pykčio protrūkio; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai – nevengiantis alkoholio, konfliktuojantis šeimoje, jokių perspėjimų neklauso, visada jaučiasi teisus bei ūmaus būdo; psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam R. G. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios įstatymo nustatyta tvarka bendrintinos, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BPK 48 straipsnio 7 dalis, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2016-06-27 17 val. 30 min., paleistas 2016-06-29 15 val. 16 min. (b. l. 37, 44). Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 63-64).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 34,74 Eur.

Pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka teismo posėdyje privalu dalyvauti gynėjui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos – 34,74 Eur iš kaltinamojo R. G. nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (II) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalį (I) bei BK 140 straipsnio 2 dalį (III), ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (I) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (III) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bausmę, paskirtą už I ir III nusikaltimus, subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į paskirtą bausmę įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016-06-27 iki 2016-06-29, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms (1:2).

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš R. G. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmosios instancijos teisme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi R. G. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.