- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2-34-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16389-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. G., M. K.
- Advokatai
- Neringa Šalčiuvienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.4Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Deivydui Aidukui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovams R. G., M. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo:
- pripažinti, jog atsakovas M. K. nėra biologinis B. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas;
- panaikinti gimimo liudijimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kur nurodyta, jog atsakovas M. K. yra B. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas;
- nustatyti, kad atsakovas R. G. yra B. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas;
- priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo M. K. santuoka. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra B., kurios gimimo įraše tėvu nurodytas M. K.. Dukra gimė tuomet, kai vyko ieškovės ir atsakovo M. K. santuokos nutraukimo procesas, tačiau tikrasis (biologinis) vaiko tėvas yra R. G.. Ginčo tarp šalių dėl to, kad vaiko tėvas yra R. G., nėra. Dukra buvo pradėta santuokos nutraukimo proceso metu, ieškovė su atsakovu M. K. nebegyveno, bendro ūkio nebevedė, jų šeimyniniai santykiai de facto buvo nutrūkę. Tikrasis dukros tėvas yra R. G., jis pripažįsta, kad jis yra dukros biologinis tėvas, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Tarp atsakovo M. K. ir nepilnamečio vaiko nėra jokio nei socialinio, nei emocinio ryšio, jis vaiko nėra niekada matęs ir (ar) bendravęs. Nenuginčijus atsakovo M. K. tėvystės nepilnamečiui vaikui, kuris jo net nepažįsta ir yra auginamas savo tikrojo tėvo, yra reali grėsmė, kad paaugęs vaikas patirs didžiulę moralinę žalą, sužinojęs, kad jo gimimo įraše įrašytas ne jo tikrasis tėvas, o jam visiškai nepažįstamas ir svetimas žmogus.
3. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovo M. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo procesas truko 1,5 metų. Tuo metu, kai buvo pradėta ieškovės dukra B., ieškovė artimų santykių su atsakovu M. K. neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei dukra B. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis M. K.. Biologinis vaiko tėvas yra R. G., kuris tėvystę pripažįsta, ginčo tarp šalių nėra, todėl skirti byloje DNR ekspertizę netikslinga. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė iš kokių asmenų prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
4. Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. M. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su ieškove kartu negyveno nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio pradžios, vaikas gimė prieš pat santuokos nutraukimą, todėl jis yra įrašytas vaiko tėvu. Nurodė, kad dukros pradėjimo metu su ieškove artimų santykių neturėjo. Ieškovė santuokos metu turėjo artimų santykių su kitu vyru. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo pusę bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė dėl ieškovės kaltės. Be to, dėl to, kad atsakovo vaiku įrašytas ieškovės vaikas, jis patyrė nepatogumų, negalėjo gauti kredito.
5. Atsakovas R. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. R. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su ieškove gyvena kartu jau du metus, vaikas yra jo. Atsakovas mano, kad DNR ekspertizę byloje skirti netikslinga, kadangi atsakovas neabejoja tuo, jog yra vaiko tėvas. Sutinka apmokėti pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės ir atsakovo M. K. šeima išvadą teikiančiai institucijai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra žinoma, atvejo vadybos procesas šeimai nėra taikomas. Atsakovo R. G. šeima išvadą teikiančiai institucijai taip pat nėra žinoma, atvejo vadybos procesas atsakovo šeimai nėra taikomas. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovai sutinka su ieškovės ieškiniu ir pripažįsta, jog M. K. nėra mažametės B. K. tėvas. Atsakovas R. G. patvirtino, kad jis yra B. K. biologinis tėvas, todėl darytina išvada, jog byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra. Išvadą teikiančios institucijos manymu, patenkinus ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, mažametės B. K. interesai nebūtų pažeisti. Išvadą teikiančios institucijos atstovas Deivydas Aidukas teismo posėdžio metu išvadą palaikė, nurodė, kad šalys išvadą teikiančiai institucijai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra žinomos, atvejo vadybos procesas nėra taikomas. Išvadą teikiančios institucijos manymu, DNR ekspertizę byloje skirti netikslinga, kadangi byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra. Ieškovės ieškinys atitinka mažamečio vaiko interesus, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvai, išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovės ieškinys yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jiems neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad B. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina – A. S., tėvu įrašytas M. K.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta A. S. ir M. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyrius pateikė byloje dokumentus, susijusius su duomenų nepilnametės B. K. gimimo įraše įrašymo pagrindais, iš kurių matyti, jog atsakovas M. K., kaip buvęs ieškovės A. S. sutuoktinis, buvo įrašytas B. K. tėvu atsižvelgiant į tai, jog vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo.
Dėl tėvystės nuginčijimo
8. Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
9. Ieškovės ieškinyje, atsakovų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytos aplinkybės, ieškovės ir atsakovų paaiškinimai teismo posėdžio metu, patvirtina, kad atsakovas M. K. nėra ieškovės dukters B. K. biologinis tėvas. Atsakovas M. K. nėra matęs B. K., jos neaugina, tarp atsakovo M. K. ir mažametės B. K. nėra susiformavusio tarpusavio ryšio. Atsižvelgiant į tai, jog B. K. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo teismui pateikė 2021 m. spalio 20 d., darytina išvada, jog ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, pripažintina, kad atsakovas M. K. nėra B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, panaikintinas B. K. gimimo įraše esantis duomenų apie tėvą įrašas, kad M. K.yra B. K. tėvas.
Dėl tėvystės nustatymo
10. Bylose dėl tėvystės nustatymo, teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad R. G. yra B. K. tėvas, nėra. Atsakovas R. G. patvirtino, kad jis yra B. K. biologinis tėvas. Ieškovės ir atsakovo R. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu apie jų bendrą gyvenimą, mažamečio vaiko auginimą, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad atsakovas R. G. yra biologinis B. K. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkinamas, pripažintina, kad atsakovas R. G. yra B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
12. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 249 Eur žyminis mokestis ir 907,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
13. Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje jokio ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nebuvo. Ieškovė, nenutraukusi santuokos palaikė nesantuokinius ryšius su atsakovu R. G., nesiėmė iniciatyvos, kad santuoka su atsakovu M. K. būtų nutraukta iki artimų santykių su atsakovu R. G. pradžios, ieškovė ir atsakovas R. G. savo laisva valia apsisprendė susilaukti vaiko ir dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo. Teismas sprendžia, jog šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės ir atsakovo R. G. sąmoningų veiksmų, už kurių pasekmes jie yra atsakingi, todėl ½ dalis ieškovės patirtų 578,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo R. G., o likusi patirtų išlaidų dalis paliktina ieškovei.
14. Valstybė šioje byloje patyrė 9,72 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovas M. K. šiame teismo procese dalyvavo atsakovu tik dėl to, jog ieškovė su atsakovu R. G. susilaukė vaiko nepraėjus įstatymo nustatytam terminui po santuokos nutraukimo, valstybės patirtos išlaidos, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 3 punktu bei protingumo, teisingumo principais, priteisiamos iš ieškovės ir atsakovo R. G. lygiomis dalimis. Procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Panaikinti B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį įrašą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra B. K. tėvas.
Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.
Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 578,25 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 9,72 Eur (devynių eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.