- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1663-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė (pran.)
- Atsakovas
- T. P.
- Ieškovas
- B. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1264-375/2012 pagal ieškovės B. P., bendraieškių B. P., D. P. ieškinį atsakovui T. P., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. P. ir bendraieškiai B. P. bei D. P. prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai E. P. po 400 Lt per mėnesį mokamomis kasmėnesinėmis išmokomis iki pilnametystės, priteisti 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pakeisti teismo sprendimą dėl nepilnamečių vaikų B. P. ir D. P. išlaikymo priteisimo, priteisiant iš atsakovo minėtiems vaikams kiekvienam po 350 Lt periodinių išmokų iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susilaukė trijų vaikų. Su atsakovu išsituokė 1996-04-18. Teismas priteisė išlaikymą dukrai B. ir sūnui D.. Praėjus kuriam laikui vėl pradėjo kartu gyventi ir 2004-05-12 jiems gimė dukra E.. Atsakovas kurį laiką vaikais rūpinosi, tačiau vėliau išėjo gyventi atskirai ir jau daugiau kaip trys metai jokios paramos ir išlaikymo neteikia. Atsakovas dirba užsienyje. 1996 m. teismo spendimu iš atsakovo buvo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas, tačiau vaikai paaugo, poreikiai padidėjo, pasikeitė gyvenimo sąlygos, lanko mokyklą. Ieškovė B. P. uždirba 1300 Lt, tačiau to neužtenka, nes dukra E. lanko dailųjį čiuožimą, vaikams būtinas popamokinis užsiėmimas, visiems vaikams perka nuolatinius transporto bilietus. Bendraieškė B. P. reikalavimą grindė tuo, kad yra gavusi iš atsakovo pinigų du kartus, mokosi 12 klasėje. Papildomai mokosi matematikos, anglų kalbos kursus, lanko šokius. Istorijai seneliai duoda, nes mamai labai sunku. Bendraieškis D. P. reikalavimą grindė tuo, kad jį išlaiko mama, iš tėčio pinigų nėra gavęs. Lanko bušido, kas kainuoja 100 Lt mėnesiui.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydamas priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo T. P. nepilnametei dukrai E. P., a.k(duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2011-11-22 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei B. P. uzufruktą į šias lėšas, taip pat 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimą; pakeitė 1996-04-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą B. P., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. P., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą priteisiant kiekvienam jų po 300 Lt nuo 2011-11-29 iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant ieškovei B. P. uzufruktą į šias lėšas; sprendimą išlaikymo dalyje nurodė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo T. P. 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai bei 525 Lt valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1996-04-18 teismo sprendimu, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikams – 1/3 dydžio visų rūšių gaunamo uždarbio pajamų), bet ne mažiau kaip po 0,4 MGL. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje dailės mokytoja, vidutinis darbo užmokestis apie 1300 Lt per. Ieškovės vardu registruotų raporto priemonių nėra, asmeninės nuosavybės teise ji turi nekilnojamojo turto – 19/90 gyvenamojo namo, kuriame ji su nepilnamečiais vaikas gyvena. Atsakovas registruotas darbo biržoje nuo 2012-01-31, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nekilnojamojo turto neturi. Teismas nurodė, kad atsakovas yra jaunas, rimtų sveikatos problemų neturintis, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas sutikto mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl teismas sprendė, kad atsakovas turi galimybių vykdyti išlaikymo pareigą net ir būdamas bedarbiu. Šalių vaikai E. ir D. yra dar nepilnamečiai, B. tapo pilnamete bylos nagrinėjimo eigoje. Ieškovė patiria papildomas išlaidas dukros abiturientės papildomiems užsiėmimams. Ieškovė vaikus lavina, leidžia į įvarius būrelius, užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, į pilnavertę mitybą, tinkamą apavą ir drabužius. Vaikų poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Šiuo metu visa vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis yra sunki - jos pajamas sudaro gaunamas nedidelis darbo užmokestis. Ieškovei padeda pragyventi jos tėvai, vaikų seneliai. Atsakovas yra bedarbis, tačiau neturintis kitų išlaikytinių, neturintis rimtų sveikatos problemų, nes tokių duomenų į bylą atsakovas nepateikė. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai E. P. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai E.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su ieškove buvo susitarimas, jog permokėdamas išlaikymą B. ir D. jis tokiu būdu teikia išlaikymą ir dukrai E., taip pat jog jis nupirko automobilį, remontavo butą ir dengė paskolą. Ieškovė tokio susitarimo egzistavimo ir kitų aplinkybių dėl automobilio, buto remonto ir paskolos dengimo nepatvirtino. Iš antstolio pažymos, paties atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad vyresniems vaikams atsakovas iki 2010 m. gruodžio mėnesio mokėjo tik po 54 Lt, o vėliau – po 150 Lt. Tokios pinigų sumos niekaip negalima vertinti kaip išlaikymo permokos, todėl teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai E. už laikotarpį nuo 2008-11-31 iki 2011-11-22 (3 metus) po 350 Lt per mėnesį, viso 12600 Lt.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Išlaikymas vaikams B. ir D. buvo priteistas pagal tuo metu galiojusio SŠK nuostatas po 1/3 dalį nuo visų rūšių gaunamų pajamų, bet ne mažiau kaip po 0,4 MGL, o ne tvirta pinigų suma. Tokia formuluotė sąlygoja neapibrėžtumą, nes ieškovė negali planuoti kokią pinigų sumą ji gali išleisti vaikams išlaikyti, kadangi tai priklauso nuo to mėnesio atsakovo gaunamų pajamų, o jų negaunant atsakovas turi įstatyminį pagrindą mokėti labai mažą išlaikymą, todėl jau vien dėl to ieškovės ir bendraieškių reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas. Atsakovas išlaikymą skaičiuoja pagal formuluotę, kad išlaikymas turi būti ne mažiau kaip 0,4 MGL, todėl jo mokama suma vaikų išlaikymui yra ypatingai maža įvertinus vaikų amžių 2012-03-21 B. tapo pilnamete, o D. yra 17 metų). Ieškovė gauna tik 1300 Lt dydžio darbo užmokestį ir visą jį skiria vaikams išlaikyti. Tačiau vien jos vienos pastangų neužtenka deramai ir oriai pragyventi, patenkinti net minimalių socialiai priimtinų poreikių ir tinkamai užtikrinti vaikų poreikius, susijusius su konstitucine teise į mokslą, teise į poilsį ir laisvalaikį. Atsakovas taip pat privalo pasidalinti su vaikų mama išlaikymo naštą, todėl teismas pakeitė 1996-04-18 teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams B. ir D., priteisiant kiekvienam vaikui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas T. P. apeliaciniu skundu (b. l. 141) prašo teismo sprendimą dalyje dėl 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo E. P. nuo 2008 m. lapkričio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d., panaikinti; teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo E. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt nuo 2011-11-22 iki jos pilnametystės bei dalyje dėl 1996-04-18 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto B. P. ir D. P. išlaikymo pakeitimo priteisiant kiekvienam jų po 300 Lt nuo 2011-11-29 iki jų pilnametystės, iš dalies pakeisti ir priteisti kiekvienam vaikui po 200 Lt išlaikymą nuo 2011-11-22 iki jų pilnametystės. Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra iš dalies nepagrįstas, nes:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas daugiau nei tris metus neprisidėjo prie dukros E. išlaikymo. Nuo 2009 m. jis mokėjo teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikams B. ir D., nuolat permokėdamas priteistą išlaikymo sumą. Apeliantas su ieškove buvo sutarę, kad permoka bus skiriama dukros E. išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio iki 2012 m. gruodžio apeliantas permokėjo 1548 Lt. Taip pat papildomai tiesiogiai į dukros B. sąskaitą jis 2010-2011 m. pervedė 1400 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį - vaikams bei alimentai (E.). Minėti rašytiniai įrodymai yra pateikti teismui. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į tai, kad minėtu laikotarpiu apeliantas niekur nedirbo ir vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, todėl teismo sprendimas priteisti dukrai E. 12600 Lt išlaikymo įsiskolinimą yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
2. Teismo priteistas išlaikymas dukrai E. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei išlaikymas dukrai B. ir sūnui D. po 300 Lt mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės šiuo metu apeliantui būtų nepakeliama ir visiškai neįgyvendinama našta, kuri neproporcinga apelianto turtinei padėčiai. Apeliantas šiuo metu neturi nei nuolatinės gyvenamosios vietos nei nuolatinių pajamų. Jis sutinka mokėti savo vaikams kiekvienam po 200 Lt išlaikymą per mėnesį.
Atsiliepimas
Ieškovė B. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nepateikdamas jokių argumentų bei rašytinių įrodymų teigia, kad jis tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigas ir netgi permokėdavo išlaikymo sumą vaikams. Tačiau jo pateikti banko išrašai nieko bendro neturi su vaikų išlaikymu, kadangi tai buvo tiksliniai pavedimai jo skoloms padengti. Teismas objektyviai ir teisingai išnagrinėjo civilinę bylą, vertino visus pateiktus įrodymus ir argumentus bei proceso dalyvių parodymus. Atsakovas pastoviai dirba Norvegijoje ir slepia gaunamas pajamas. Jis yra sveikas darbingas žmogus, kuriam stokoja atsakomybės jausmo. Savo apeliaciniame skunde nurodo, kad negauna jokių pajamų, tačiau sutinka mokėti vaikams po 200 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laiką, todėl pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK3.201 str., CPK 279 str. 5 d.). Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatytas dydis – ne mažiau 0, 4 MGL - vaiko išlaikymui vertintinas kaip nepagrįstai mažas, o skundžiamu sprendimu priteista iš apelianto – po 300 Lt kas mėnesį suma ir 700 Lt išlaikymo per mėnesį suma, kurią, kaip būtiną, nurodo ieškovė, pati savaime nelaikytina didele, o atsižvelgiant į vaikų amžių (dukra B. skundžiamo sprendimo priėmimo metu tapo pilnametė, sūnui D. 17 m.), vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus nepriklausomai nuo to, ar ieškovės pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai laikytini pakankamais, ar ne. Įvertinęs tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog bendra išlaikymo suma pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu pagrįstai padidinta iki 700 Lt. Taip pat tais pačiais motyvais spręstina, kad ir mažametei dukrai E.. gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 350 Lt per mėnesį nėra aiškiai per didelis, atsižvelgiant į tai, kad mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai nuolatos didėja.
Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog, ieškovės pajamos nedidelės (apie 1600 Lt per mėnesį), turi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 19/90 dalį, atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, registruotas darbo biržoje, todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Iš bylos aplinkybių matyti, kad daugiau nei 10 metų atsakovo teikiamas išlaikymas dviems vyresniems vaikams tebuvo 150 Lt per mėnesį, ieškovei tenka didesnė kiekvienam vaikui reikalingo išlaikymo suma – 400 Lt bei kasdieninė vaikų priežiūra.
Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdamas sveikas, darbingas turi galimybę gauti didesnes pajamas.
Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir teisme sutiko mokėti po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, todėl yra pagrindo manyti, kad turi lėšų sau pragyventi ir galimybių užsidirbti, neatskleidžiant tikrosios savo turtinės padėties. Toks apelianto elgesys nesuderinamas su nepilnamečių vaikų interesais.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas 2008-11-31 iki 2011-11-22 laikotarpiu neteikė mažametei dukrai E. išlaikymo, todėl iš atsakovo už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos priteisė po 350 Lt išlaikymą kas mėnesį. Apeliantas neginčija, kad paliko šeimą daugiau nei prieš 3 metus. Iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų šalių, bendraieškių B. ir D. P. paaiškinimų nustatyta, kad apeliantas mažametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), teiktas išlaikymas nuo 2011 m. tebuvo 50 Lt per mėnesį (b. l. 129-130).
Apelianto pateikti duomenys iš antstolio (b. l. 39, 40, 61) apie 2009-2011 m. laikotarpiu sumokėtą išlaikymo įsiskolinimą dukrai B. ir sūnui D. bei sumokėtą 1548 Lt permoką ir 1400 Lt pervestą į dukters B. sąskaitą nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad tokios pinigų sumos niekaip negalima vertinti kaip išlaikymo permokos, kuri būtų skirta mažametei dukrai E. išlaikyti, kadangi lėšos skirtos 3 vaikams buvo aiškiai per mažos. Toks vienkartinio pobūdžio mokėjimas yra nepakankamas. Apylinkės teismas, priteisęs išlaikymo įsiskolinimą 12600 Lt už 3 metus dukrai E., tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios normos taikymo ir aiškinimo praktikos.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 2 d.). 2012-05-25 nutartimi apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą (b.l.142). Apeliaciniu skundu ginčijama bendra suma – 16800 Lt (12600 Lt išlaikymo įsiskolinimo ir 4200 Lt išmokų už vienerius metus suma). Todėl mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą apskaičiuojamas pagal CPK 80 str. 1 d., 85 str. 1 d. 1p., 3 p., sudaro 504 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeist.
Iš T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 504 Lt (penkis šimtus keturis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (į. k. 188659752) sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB bankas „Swedbank“ , kodas 73000, įmokos kodas-5660.